Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Lenkiškų kanalų retransliavimas: priemonė prieš Kremliaus propagandą, ar pinigai į balą?

 
pixabay.com nuotrauka

Gegužės pirmoje pusėje pagaliau prasidėjo lenkiškų televizijos kanalų transliacijos Vilniaus, Šalčininkų ir Švenčionio rajonuose. Galima priminti, jog minėtų rajonų gyventojai turėjo pamatyti šiuos kanalus dar vasario mėnesį, tačiau projekto realizavimas vėlavo.

Būtina priminti ir tai, jog sprendimas pradėti kai kurių lenkiškų televizijos kanalų retransliaciją minėtuose rajonuose yra susijęs su tuo, jog čia gyvenanti gausi lenkų tautinė bendruomenė iš esmės gyvena rusakalbėje informacinėje erdvėje, kur akivaizdžiai dominuoja Kremliaus propagandą skleidžiantys kanalai. Lenkiška televizija turėtų tapti atsvara rusiškai audiovizualinei produkcijai ir, atitinkamai, sumažinti propagandos poveikį šių regionų gyventojams.

Informacijos įvairovė iš tikrųjų yra efektyvi priemonė, stiprinanti žmonių kritinį mąstymą ir jų atsparumą nepatikrintos, melagingos ar tiesiog kenksmingos informacijos poveikiui. Žiūrint iš šio požiūrio taško, lenkiškų televizijos kanalų retransliavimas yra teisingas ir potencialiai veiksmingas žingsnis. Tačiau jeigu įsivaizduotume šį sprendimą kaip didelę informacinio medaus statinę – tektų paminėti ir nemažą deguto šaukštą, kuris kiek gadina visą iniciatyvą.

Atkreiptinas dėmesys į kanalų, kurių retransliacija pradėta Lietuvoje, populiarumą. Statistiniai duomenys rodo, jog ir pačioje Lenkijoje šie kanalai iš esmės nėra žiūrimi. 2016–2017 metais šių televizijos kanalų žiūrimumas (pagal vadinamąjį „gyvą“ žiūrėjimą – Share) buvo toks: TVP Info (3,09 proc. 2016 m., 3,38 proc. – 2017 m.), TVP Polonia (0,52 proc. 2016 m., 0,20 proc. – 2017 m.), TVP Historia (0,58 proc. 2016 m., 0,68 proc. – 2017 m.), Nuta.TV (už 2016 metus duomenų nėra, 2017 m. – 0,01 proc.), Power TV (0,06 proc. 2016 m., 0,04 proc. 2017 m.).

Kitaip sakant, dalies retransliuojamųjų kanalų populiarumas iš viso yra statistinės paklaidos rėmuose, o ir paties populiariausio iš šių kanalų – TVP Info – rodikliai nėra įspūdingi.

Nors rusiški televizijos kanalai, kuriuos teoriškai iš trijų Lietuvos rajonų informacinės erdvės turėtų išstumti minėti lenkiški kanalai, mūsų šalies mastu irgi negali pasigirti kokiu nors įspūdingu populiarumu (2017 metų duomenimis – NTV Mir Lietuva – 2,2 proc., PBK – 1,8 proc., REN Lietuva – 0,7 proc.), tačiau jų pozicijos potencialiai vis gi yra stipresnės. Pažymima, jog rusiški televizijos kanalai pirmiausiai yra žiūrimi ne dėl propagandos, o dėl kokybiškos pramoginio pobūdžio produkcijos. Propaganda pateikiama tik kaip veiksmingas priedas prie filmų, serialų ir koncertų. Tai reiškia, kad sumažinti Rusijos televizijos kanalų žiūrimumą dar labiau galima būtų tik pasiūlius geresnę (arba bent – ne prastesnę) pramoginę produkciją, tačiau retransliuojamų lenkiškų kanalų populiarumo lygis verčia abejoti, jog šie kanalai yra konkurencingi minėtoje sferoje.

Būtina paminėti ir tai, kad lenkiškų televizijos kanalų retransliavimas vykdomas ne už dyką. Lietuva mokės už tai Varšuvai apie 350 tūkst. eurų kasmet. Jeigu pirminių užsibrėžtų tikslų taip ir nepavyks pasiekti, galima sakyti, jog šie pinigai bus mėtomi į balą.

Ar yra geresnis sprendimas šioje situacijoje? Galima sakyti, kad tokių sprendimų variantų gali būti net keli. Vienas jų – vietoje penkių nepopuliarių lenkiškų kanalų pasirinkti kelis ar net vieną kokybišką ir populiarų, kuris tikrai galėtų patraukti Lietuvos lenkų dėmesį. Žinoma, tai gali kainuoti dar brangiau, negu dabartinis sprendimas, tačiau geriau išleisti daugiau pinigų tam, kas atneš rezultatą, negu mokėti – nors ir mažiau – už neefektyvų sprendimą.

Kitas galimas variantas – panaudoti minėtus pinigus lokalios (skirtos trims minėtiems rajonams) televizijos lenkų kalba sukūrimui. Šis sprendimas, žinoma, gali būti pavadintas ginčytinu ir abejotinu. Galima priminti, kad savo laiku Baltijos šalyse žlugo vietinės televizijos rusakalbiams gyventojams idėja (tik Estija vėliau sukūrė savo kanalą ETV+). Žlugo ji dėl tos priežasties, jog buvo nuspręsta, kad tokia televizija negalėtų konkuruoti su Rusijos televizijos kanalais ir nesulauktų populiarumo. Beje, ETV+ pavyzdys rodo, jog šie nuogąstavimai buvo teisingi. Nežiūrint į tai, lokalūs televizijos kanalas, stipriai orientuotas į minėtų rajonų problemas ir aktualijas, potencialiai galėtų sulaukti žiūrovų dėmesio, nes vietinės aktualijos vienaip arba kitaip jaudina ir domina žmones. Tai gali būti akivaizdus tokio kanalo pranašumas, suprantant, jog jis negalėtų konkuruoti su rusiškais televizijos kanalais pramoginės produkcijos sferoje.

Žinoma, šiandien šie pasvarstymai atrodo kaip mojavimas kumščiais po muštinių, nes sprendimas – penkių minėtų nepopuliarių kanalų retransliavimas – yra priimtas ir įgyvendinamas, tikintis pozityvaus rezultato, arba, tiksliau pasakius, stebuklo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"