Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Lenkijos politikas: Aušros vartai lenkų pasuose – būtų nederama

 
2017 08 22 14:03
Alinos Ožič nuotrauka

Buvęs ilgametis Lenkijos Senato pirmininkas, šiuo metu opozicijoje dirbantis Bogdanas Borusewiczius antradienį supeikė savo šalies Vidaus reikalų ministerijos idėją lenkiškus pasus iliustruoti Vilniuje esančių Aušros vartų vaizdais.

„Tai būtų nederama“, – žurnalistams po Vilniaus universitete vykusios konferencijos apie regioninę lyderystę ir saugumą sakė šiuo metu Lenkijos Senato vicepirmininku dirbantis B.Borusewiczius, atsakydamas į BNS klausimą.

Jis pabrėžė, kad toks atsakymas galioja ir ministerijos siūlymui ant pasų vaizduoti Ukrainos miestą Lvovą.

„Tokie atvaizdai turi būti įtraukti į istorijos vadovėlius, o ne į oficialius dokumentus“, – kalbėjo opozicinės „Piliečių platformos“ politikas.

Šiuo metu iš 13 internetiniam balsavimui pasiūlytų grafinių motyvų Aušros vartai su 64475 balsais užima dešimtą vietą. Iš siūlomų atvaizdų pasams bus atrinkti šeši.

Prieš maždaug tris savaites Aušros vartų motyvas iki rugsėjo 10 dienos vyksiančiame balsavime buvo antras.

Sužinojus apie siūlymą kurti lenkiškus pasus su Aušros vartų atvaizdu, į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Lenkijos diplomatas. Lenkija buvo okupavusi Vilniaus kraštą tarpukariu.

Visgi B.Borusewiczius paragino tiek Lietuvą, tiek Lenkiją pamiršti istorinius kompleksus, nes nuo to gali nukentėti regiono saugumas, nuo 2014 metų Vidurio ir Rytų Europoje tvyrant įtampai po Rusijos veiksmų Ukrainoje.

„Mūsų piliečiai turi pasakyti, ar mes esame išlaisvinti, laisvi nuo tų istorinių kompleksų. Ar lenkai pritars Vokietijos kariuomenės buvimui Varšuvoje. O ar Lietuva pritars Lenkijos kariuomenės buvimui Vilniuje. Jūs tai turite atsakyti pas save, o mes tai turime padaryti Lenkijoje“, – kalbėjo politikas.

„Kiekvienas neigiamas atsakymas yra prieš mūsų saugumą. Perdėtas spekuliavimas istorija irgi kenkia mūsų saugumui“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas apie Ukrainą, Lenkijos Senato pareigūnas pabrėžė, kad visa lenkų tauta remia Kijevą, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų.

„Ukrainos nepriklausomybė taip pat yra ir mūsų gynyba. Turime tokį patį interesą. (...) Laimė mums visiems, kad ukrainiečiai pasiryžo kovoti“, – sakė B.Borusewiczius.

Jis tvirtino, kad šių metų pradžioje pradėjusi dirbti prezidento Donaldo Trumpo administracija išsklaidė abejones dėl respublikono požiūrio į Baltijos jūros regiono gynybą.

Politikas Lenkijos Senatui vadovavo 2005 – 2015 metais.

B.Borusewiczius taip pat kelioms valandoms buvo tapęs Lenkijos prezidentu 2010 metais. Todėl jis dažnai vadinamas „vienos dienos prezidentu“.

Tokiai neįprastai situacijai kelią atvėrė nestabilumas šalyje, kai Lenkija po tuometinio prezidento Lecho Kaczynskio žūties lėktuvo katastrofoje balandžio 10 dieną gyveno pereinamuoju laikotarpiu.

Bronislawas Komorowskis, kuris po L.Kaczynskio žūties kaip Seimo pirmininkas automatiškai perėmė valstybės vadovo įgaliojimus, po kelių mėnesių laimėjo prezidento rinkimus.

Kai B.Komorowskis ryte atsistatydino iš Seimo pirmininko posto ir atsisakė Seimo nario mandato, tuometis Senato pirmininkas B.Borusewiczius tapo laikinuoju prezidentu.

Visgi jis juo prabuvo vos kelias valandas, nes tos pačios dienos pavakare Seimas savo naujuoju pirmininku išsirinko Grzegorzą Schetyną. Jis automatiškai perėmė prezidento įgaliojimus ir ėjo šias pareigas iki B.Komorowskio prisaikdinimo valstybės vadovu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"