Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Lenkijos ir Estijos kariuomenių vadai sveikina Lietuvos sprendimą dėl šauktinių

 
2015 03 05 15:23
KAM nuotrauka

Lenkijos ir Estijos kariuomenių vadai ketvirtadienį pasveikino Lietuvos ketinimus grąžinti šauktinius, pabrėždami, kad šis žingsnis leis sustiprinti karines pajėgas, išaugus Rusijos grėsmei.

„Karybos atžvilgiu, mano manymu, tai labai geras sprendimas, ir aš labai teigiamai vertinu, jeigu apskritai galiu vertinti“, - žurnalistams Vilniuje sakė vizito atvykęs Lenkijos generolas Mieczyslawas Goculas.

Lenkija, kaip ir Lietuva, praėjusį dešimtmetį atsisakė šauktinių ir kol kas jų grąžinti neplanuoja, bet, pasak kariuomenės vado, ėmė aktyviau rengti kariuomenės rezervą.

Jei pritars Seimas, Lietuva pirmuosius šauktinius ketina pakviesti šį rudenį. Kasmet planuojama pakviesti apie 3-3,5 tūkst. 19-26 metų jaunuolių.

Maždaug po tiek pat šauktinių kasmet atvyksta ir į Estijos kariuomenę, kuri, priešingai nei daugelis NATO šalių, neperėjo prie visiškai profesionalios kariuomenės.

Estijos kariuomenės vadas generolas leitenantas Riho Terras interviu BNS Lietuvos planus pavadino „visiškai būtinu žingsniu, nes kiekvienoje visuomenėje yra ribotas skaičius žmonių, kurie norėtų dirbti kariuomenėje profesionalais“.

„Mažai valstybei tai vienintelis būdas surinkti pakankamai karių“, - telefonu iš Talino ketvirtadienį sakė Estijos generolas.

Pasak jo, į kariuomenę Estijoje tarnauti ateina apie pusę 18-28 metų jaunuolių, mokymai trunka nuo 8 iki 11 mėnesių. Studentai gali pasirinkti tarnauti studijų metu arba baigę bakalauro studijas.

Estijos kariuomenės vado teigimu, politinės partijos ir visuomenė pritaria tokiai sistemai, ir ypač svarbu, kad pavyzdį rodo žinomi žmonės - privalomą tarnybą atliko jo sūnus ir šalies prezidento sūnus, dabar esantis kariuomenės rezerve.

Anot R.Terraso, tarnybą atlikę estai taip pat labiau vertinami verslo įmonių, nes kariuomenėje išsiugdo lyderystės įgūdžius, kurių kitur gauti sunku.

Paklaustas, kaip vertina Rusijos grėsmę, Estijos generolas teigė, kad Maskva pasinaudotų atsivėrusia galimybe, bet kol kas nėra pajėgi mesti iššūkį NATO.

„Rusija įrodė, kad gali ir nori panaudoti konvencines karines pajėgas, kad pasiektų politinius tikslus. Todėl turime būti labai atsargūs. Bet neišvengiamos grėsmės dabar nematau. Rusijos vadovybė paskelbė nuolatinę karo būseną, jie pasinaudos bet kokiu galimybių langu, bet mes esame NATO nariai, ir Rusija kol kas nėra pasirengusi mesti iššūkio NATO“, - sakė Estijos kariuomenės vadas.

Estijos kariuomenėje tarnauja apie 3 tūkst. profesinės karo tarnybos karių, Lietuvos kariuomenėje - 8 tūkst., Lenkijos kariuomenėje - 90 tūkst.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"