Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Lenkijos ambasadorė: “Labai džiaugiamės, kad lenkų švietimo sistema čia gerai veikia“

 
2017 10 13 9:30
Urszula Doroszewska
Urszula Doroszewska Alinos Ožič nuotrauka

Naujoji Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska teigia, kad vienas pagrindinių jos prioritetų – kova su propaganda, sklindančia iš Rytų. Anot diplomatės, bendromis jėgomis turime kuo labiau apriboti melagingą informaciją.

Vakar naujoji Lenkijos ambasadorė Lietuvoje U. Doroszewska prisistatė žiniasklaidos atstovams, papasakojo apie numatomus pagrindinius savo darbus. Per susitikimą ji akcentavo, kad Lietuvą ir Lenkiją sieja daugybė klausimų – ekonominių, karinių, istorinės atminties ir pan.

Pagrindinės kryptys

Kaip pirmą diplomatinio darbo mūsų šalyje prioritetą U. Doroszewska nurodė saugumą ir gynybą. Ambasadorė minėjo besididžiuojanti tuo, kad jos atstovaujamos valstybės karinės pajėgos prisideda prie Baltijos šalių oro erdvės apsaugos. „Karinis, ekspertų bendradarbiavimas ir jo rėmimas – pagrindinė mano darbo Lietuvoje kryptis“, – sakė diplomatė.

U. Doroszewska kalbėjo ir apie informacinio karo keliamus iššūkius. Kaip žinoma, jis yra labai intensyvus, mus dažnai pasiekia neteisinga, iškreipta informacija. Su šiuo reiškiniu, ambasadorės nuomone, privalome kovoti bendromis jėgomis. „Turime siekti tiesos ir kuo labiau apriboti neteisingą informaciją“, – pažymėjo ji.

Anot U. Doroszewskos, dar vienas reikšmingas veiklos laukas – bendradarbiavimas energetikos srityje, siekiant užtikrinti energetinį saugumą ne tik savo šalyse, bet ir visame regione. Taip pat ji išskyrė bendrą darbą sprendžiant pagrindinius europinius klausimus, ypač – susijusius su Rytų partneryste.

Istorijos paveldėtojai

Lenkijos ambasadorė palietė ir lenkų tautinės mažumos Lietuvoje teisių klausimą. Anot jos, kaimynės šalies pasiuntinio ir konsulų uždavinys – stebėti, kaip įgyvendinamos lenkų bendruomenės teisės, teikti paramą sprendžiant kylančias problemas, rinkti informaciją apie situaciją. Diplomatės teigimu, ambasada atlieka savotiškos tarpininkės tarp Vilniaus ir Varšuvos vaidmenį.

U. Doroszewska prisiminė prieš kelias savaites vykusį Lenkijos Seimo maršalkos Mareko Kuchcinskio vizitą Vilniuje ir jo žodžius, kad lenkai Lietuvoje ir lietuviai Lenkijoje yra mūsų bendros praeities ir istorijos paveldėtojai, todėl būtina spręsti jų problemas.

Dar viena svarbi sritis, pasak U. Doroszewskos, – istorijos politika. Siekiama, kad istoriniai faktai nebūtų iškreipiami. Be kita ko, ambasadorė minėjo, kad neturėtų būti sakoma „lenkų koncentracijos stovyklos“, mat nors Antrojo pasaulinio karo metais Lenkijos teritorijoje veikė koncentracijos stovyklos, jos buvo nacių, o ne lenkų.

Taip pat U. Doroszewska kalbėjo apie būtinybę būti atspariems propagandai. Pavyzdžiui, minėti Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines gegužės 8-ąją, o ne viena diena vėliau, kaip yra Rusijoje ir kai kuriose kitose Rytų kaimynėse. „Antrojo pasaulinio karo pabaigos šventimas gegužės 9-ąją neatitinka tiesos, nes žinome, kad tą dieną nei Lenkija, nei Lietuva nelaimėjo. Tai nėra proga tą dieną linksmai švęsti karo pabaigą“, – tvirtino ji.

Priminsime, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Valdemaras Tomaševskis per vieną šios datos minėjimą buvo užfiksuotas atlape įsisegęs Georgijaus juostelę.

Istorijos politikos srityje, U. Doroszewskos teigimu, privalo būti remiama mokslininkų, tyrėjų veikla, nes turime bendrą tikslą. „Kaip sakė maršalka M. Kuchcinskis, kai Lietuva ir Lenkija buvo kartu, buvome labai stiprūs ir veiklūs. Šiame kontekste norėčiau paminėti mūsų bendrą didvyrį Tadą Kosciušką, jis nuveikė labai daug ir yra mūsų bendras herojus. Jis – ne tik bendras Lietuvos bei Lenkijos, bet ir daugelio tautų herojus. Paskutinis toks didvyris. Jam svarbiausia buvo Lenkijos ir Lietuvos saugumas bei paprastų žmonių gyvenimas. Jis stengėsi panaikinti baudžiavą, bet jam tai nepavyko, nes Lenkija žlugo. Jis kovojo už vertybes, kurios labai svarbios ir mūsų laikais. Be to, jis laikomas ir mūsų sąjungininkės JAV herojumi“, – kalbėjo ambasadorė.

Tikisi teigiamo sprendimo

Siekiant išspręsti Lenkijos koncerno valdomos įmonės „Orlen Lietuva“ ginčą su Lietuvos valstybės valdoma bendrove „Lietuvos geležinkeliai“, kai Europos Komisija pastarajai skyrė 28 mln. eurų baudą už išardytą geležinkelio ruožą Mažeikiai-Rengė, anot U. Doroszewskos, šiuo metu vyksta pokalbiai. „Šiuo klausimu vyksta konsultacijos“, – nedaugžodžiavo ji.

Urszula Doroszewska: „Antrojo pasaulinio karo pabaigos šventimas gegužės 9-ąją neatitinka tiesos, nes žinome, kad tą dieną nei Lenkija, nei Lietuva nelaimėjo.“

Keliose aplinkinėse šalyse – Latvijoje ir Ukrainoje – siekiama įteisinti bendrąjį lavinimą tik nacionalinėmis kalbomis. U. Doroszewska pabrėžė lenkų mokytojų ir švietimo srities darbuotojų aktyvumą Lietuvoje. „Labai džiaugiamės, kad lenkų švietimo sistema čia gerai veikia ir kad čia yra daugiausia lenkų mokyklų, palyginti su kitomis šalimis“, – sakė ji. Kartu ambasadorė akcentavo, kad stengiamasi remti „veiksmus, nukreiptus pakelti švietimo lygį“.

Kitąmet Lietuva ir Lenkija minės atkurto valstybingumo šimtmečius. Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad vyks į Varšuvą ir dalyvaus šventiniuose renginiuose. Ar sulauksime kaimynės šalies politikų Lietuvoje? „Tikiuosi ir manau, kad viskas juda ta kryptimi“, – sakė U. Doroszewska.

Seime siekiama spręsti nelietuviškų pavardžių rašymo problemą, įteisinant Lietuvos piliečių pavardžių rašymą lotyniško pagrindo rašmenimis. Kaip teigė Lenkijos ambasadorė, jos šalis džiaugiasi, kad šiuo klausimu judama į priekį ir ketinama priimti sprendimus, juolab kad ilgą laiką jis nebuvo sprendžiamas.

„Tam tikra prasme stebina ir ne iki galo suprantama, kodėl taip ilgai tai vyksta ir kodėl iš to daroma tokia didžiulė problema. Taip pat ir Lenkijos visuomenė negali to suprasti. Žinoma, reikėtų palaukti, koks bus Lietuvos Seimo sprendimas, kuris turėtų būti priimtas artimiausiu metu. Dabar nekalbėsime apie detales ir nesigilinsime į šį klausimą, tiesiog reikia palaukti. Be abejo, tikimės, kad sprendimas bus teigiamas“, – dėstė ambasadorė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
#ATEITIESLYDERIAIEkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasKontaktai
GynybaĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėReklaminiai priedai
KomentaraiKonkursaiKultūraLietuvaPrenumerata
Mokslas ir ITPasaulisSportasŠeima ir sveikataKarjera
ŠvietimasTrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"