Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
POPIEŽIAUS VIZITAS

Laukiant popiežiaus Pranciškaus

 
AFP/Scanpix nuotrauka

Lietuvos institucijos ir Katalikų bažnyčia pradėjo derinti pinigų poreikį artėjančiam popiežiaus Pranciškaus vizitui. Lėšos bus naudojamos scenoms statyti, apsaugai ir žmonių patogumui užtikrinti, viešosioms erdvėms apipavidalinti. Beveik visos vizitui besirengiančios institucijos jau paviešino preliminarias išlaidų sąmatas, o Bažnyčia tai žada padaryti po popiežiaus apsilankymo.

Ministrų kabinetas dar liepą nusprendė kompensuoti iki 1,75 mln. eurų, numatytų rugsėjį vyksiančiam pontifiko dviejų dienų (rugsėjo 22–23 d.) vizitui pasirengti. Daugiausia lėšų per Užsienio reikalų ministeriją planuojama skirti Lietuvos katalikų bažnyčiai – apie 1,2 mln. eurų. Vadovybės apsaugos departamentui (VAD) per Vidaus reikalų ministeriją (VRM) bus pervesta iki 248 tūkst. eurų, sostinės savivaldybei – iki 109 tūkst. eurų, Kauno miesto savivaldybei – iki 163 tūkst. eurų, o šiek tiek daugiau kaip 28 tūkst. eurų turėtų gauti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Pinigai popiežiaus Pranciškaus viešnagei pasirengti bus skirti institucijoms iš valstybės biudžeto lėšų, numatytų labai svarbių asmenų vizitams.

Tačiau Vyriausybės vicekancleris, darbo grupės, vertinančios planuojamų išleisti lėšų pagrįstumą, pirmininkas Alminas Mačiulis teigė, jog tikisi, kad vizitas kainuos mažiau. „Remdamiesi konkursų rezultatais bandome aiškiai išgryninti ir rinkos kainomis pagrįsti, ką reikėtų finansuoti“, – sakė A. Mačiulis.

Pinigai popiežiaus Pranciškaus viešnagei pasirengti institucijoms bus skiriami iš valstybės biudžeto lėšų, numatytų labai svarbių asmenų vizitams.

Ragina atskleisti sąmatas

Valstybės institucijos jau pateikė preliminarias planuojamų išlaidų lenteles, išskyrus VRM, kuriai pavaldus VAD. Ji tikino negalinti to padaryti saugumo sumetimais.

Vyriausybės vicekancleris A. Mačiulis mano, kad visos būsimo vizito sąmatos galėtų būti teikiamos rugpjūčio pabaigoje, kai darbo grupė patvirtins galutines išlaidas. Tačiau Bažnyčia žada išleistų pinigų ataskaitą paviešinti jau pasibaigus popiežiaus Pranciškaus vizitui, nes iki to laiko sąnaudos bus preliminarios ir gali keistis.

Be Vyriausybės numatytų 1,2 mln. eurų, Bažnyčia iš savo lėšų, įvairių fondų ir žmonių aukų pontifiko viešnagei sako surinkusi dar 0,5 mln. eurų. Liepą išplatintame Bažnyčios atstovų pranešime teigta, jog „į Lietuvą atvažiuojant kukliam, prabangos nemėgstančiam popiežiui lėšų suma, kurią preliminariai skirs Vyriausybė, gali atrodyti didelė“. Tačiau vizito kainą atpirks pozityvus dėmesys žiniasklaidoje ir galimybė žmonėms pabūti arti Šventojo Tėvo.

Valstybės lėšas ketinama panaudoti scenoms Vilniaus Katedros aikštėje, Lukiškių aikštėje ir Kauno Santakos parke, taip pat nedidelei pakylai Aušros vartų papėdėje įrengti, šių vietų garso ir apšvietimo technikai, ekranams, elektrifikacijos bei kitiems techniniams sprendimams. Pinigų reikės ir infrastruktūrai, skirtai susitikimų su popiežiumi dalyviams, – sektoriams pažymėti, informacinėms palapinėms, savanorių paviljonui, nuorodų ir žemėlapių stendams, konteineriams. „Šiems darbams išleistas lėšas Vyriausybė kompensuotų po Šventojo Tėvo viešnagės pagal išlaidas įrodančius finansinius dokumentus. Jam išvykus Bažnyčia planuoja pateikti viešą popiežiaus vizitui organizuoti skirtų išlaidų ataskaitą“, – aiškino Vilniaus arkivyskupijos kurijos komunikacijos specialistė Santa Kančytė. Savo lėšas Bažnyčia žada naudoti registracijai į susitikimus organizuoti, savanorių komandai ir susitikimų programai parengti, komunikacijai, scenų projektavimui, šv. Mišių Santakos parke liturginiams reikmenims, papamobiliui atgabenti į Lietuvą ir kitiems organizaciniams darbams.

Vyriausybinei darbo grupei priklausanti Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė Diana Vilytė pabrėžė, kad tiek valstybės kompensuojamus, tiek savo pinigus Bažnyčia leis nerengdama viešųjų pirkimų. Tai savaime nereiškia, jog Bažnyčia neefektyviai naudos lėšas, tačiau siekdama užkirsti kelią interpretacijoms ji turėtų paskelbti sąmatas. „Viešinimas visuomet yra sveikos, brandžios visuomenės indikatorius. Tokiais atvejai niekada nekyla skandalų“, – pridūrė VPT vadovė.

Nuo apsauginių tvorelių iki biotualetų

Vilniaus miesto savivaldybė popiežiaus vizitui numačiusi išleisti beveik 160 tūkst. eurų. Vadinasi, maždaug trečdalį sumos jai gali tekti padengti iš savo biudžeto. Daugiausia pinigų – beveik 105 tūkst. eurų – savivaldybė atseikės apsauginėms tvorelėmis. Dar 25 tūkst. eurų turėtų kainuoti gatvių apšvietimo atramų pakeitimas ir dažymas, po 10 tūkst. eurų – biotualetai ir jų priežiūra bei konteineriai ir teritorijų tvarkymas. Mažiau pinigų sostinės valdžia skirs laikiniems kelio ženklams, informaciniams skydams įrengti, vėliavėlėms ir gairelėms pakabinti, lauko reklamai.

Kauno miesto savivaldybė taip pat daugiausia pinigų – apie 62 tūkst. eurų – išleis laikinosioms tvoroms. 51 tūkst. eurų kauniečiai numatę specialiai važiavimo takų dangai, svečių zonoms įrengti, o apie 50 tūkst. eurų – biotualetams.

SAM daugiausia lėšų – per 28 tūkst. eurų – skirs būtinajai medicinos pagalbai užtikrinti. Pirmosios pagalbos kuprinės atsieis beveik 18 tūkst. eurų, greitosios medicinos pagalbos budėjimas – maždaug 11 tūkst. eurų. Dar kelis šimtus eurų planuojama išleisti savanorių maitinimui.

Tik VRM, kaip minėta, nepateikė VAD poreikių sąmatos, nes šie dokumentai – įslaptinti. „Iš vienoms ar kitoms priemonėms skirtų lėšų gali paaiškėti tam tikros apsaugos detalės, kurios nėra viešojo intereso dalis, o atskleistos gali padaryti tiesioginės žalos vizito saugumui“, – dėstė vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius.

Visuomeninis transliuotojas LRT taip pat prašė Vyriausybės papildomų lėšų popiežiaus vizitui pasirengti, tačiau kol kas atsakymo negavo. Pasak LRT atstovės spaudai Virginijos Bunevičiūtės, tie pinigai būtų skirti kilnojamosioms televizijos stotims prižiūrėti, televizijos signalui perduoti, didesniam darbo užmokesčio tarifui padengti.

Popiežius Pranciškus Lietuvoje lankysis rugsėjo 22–23 dienomis, o vėliau vyks į Latviją ir Estiją. Lietuvoje Šventasis Tėvas susitiks su prezidente Dalia Grybauskaite, valdžios ir visuomenės atstovais bei diplomatais. Popiežius lankysis Aušros Vartų koplyčioje, Katedros aikštėje bendraus su jaunimu, viešės Vilniaus arkikatedroje, Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje. Jis taip pat važiuos į Kauną, šio miesto Santakos parke aukos šv. Mišias, vietos kurijos rūmuose pietaus su vyskupais, Kauno arkikatedroje susitiks su dvasininkais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
POPIEŽIAUS VIZITAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"