Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Laukia sotesni, bet nesotūs metai

 
Vyginto Skaraičio/fotobankas nuotrauka

Nors kitų metų valstybės biudžetą parengusi Vyriausybė žada geresnį gyvenimą ir daugiau pinigų, gražūs žodžiai užliūliavo ne visus. Valdžia kritikuojama, kad augančios gerovės vaisiais per mažai dalijasi su žmonėmis, be to, nepakankamai pinigų kaupia juodai dienai. Tiesioginę biudžeto svarstymo transliaciją iš Seimo LŽ transliuoja tiesiogiai.

Vyriausybė šiandien Seimui pateiks svarstyti 2019 metų valstybės biudžetą – didesnį ir dosnesnį nei šiųmetis. Tačiau, kaip ir pernykštis, projektas kelia daug aistrų. Opozicija dokumentą vadina prarastų galimybių biudžetu, profsąjungų atstovai pasigedo didesnio socialinio jautrumo, ekonomistai ragina nepamiršti, kad džiuginantis ekonomikos augimas nėra amžinas.

Svarbiausia – pajamų didinimas

Biudžeto projektą pristatydamas premjeras Saulius Skvernelis pažymėjo, kad kitąmet didės asignavimai beveik visoms sritims. „Tęsiame pagrindinę Vyriausybės liniją. Biudžetas nukreiptas į gyventojų pajamų didinimą, finansuojamos šešios struktūrinės reformos, didėja asignavimai iš esmės visoms sritims. Noriu pabrėžti, kad mūsų fiskalinė politika išlieka gana griežta, laikėmės fiskalinės drausmės įpareigojimo“, – sakė S. Skvernelis.

Premjero teigimu, projektą vertinę nepriklausomi vertintojai konstatavo, kad „reformos leis gerokai prisidėti prie šalies ekonomikos augimo, naujų darbo vietų kūrimo“, turės įtakos bendrojo vidaus produkto (BVP) didėjimui. Premjeras tikino, kad biudžetą formuojant tikrai nedarė įtakos artėjantys rinkimai. Jei tokios įtakos būtų buvę, anot jo, „matyt, vėl galėtume kalbėti apie deficitą, nepagrįstą išlaidavimą“. „Elgiamės atsakingai, nepopulistiškai“, – pabrėžė S. Skvernelis.

Mažina socialinę atskirtį

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas biudžeto projektą vertina kaip atsakingą, nukreiptą į tolesnį socialinės atskirties mažinimą, nes numatyta didinti pensijas, vaiko pinigus. „Darbuotojų situacija taip pat gerinama. Nors pavasarį, vasarą būta diskusijų, aš laikiausi šiek tiek kitokios nuomonės dėl mokesčių mažinimo, dabar sprendimai jau priimti, turime galvoti apie ateitį. Mokesčių naštos sumažėjimas žmonių grynąsias pajamas padidins maždaug 5 procentais. Valstybės tarnautojų ar kitų su biudžeto finansavimu susijusių grupių – mokytojų, gydytojų – pajamos taip pat didėja dėl tos pačios priežasties, nekalbant apie kitas finansavimo priemones, tarkime, etatinio mokytojų ar gydytojų rezidentų darbo apmokėjimo didinimą“, – kalbėjo parlamentaras.

S. Jakeliūno teigimu, biudžeto projektas yra techniškai sudėtingas, nes jame atsispindi vykdomos pertvarkos. Pavyzdžiui, po reformos bus sujungti darbdavio ir darbuotojo mokesčiai, keisis gyventojų pajamų mokesčio tarifas, bendroji pensijos dalis bus mokama iš valstybės biudžeto. „Tendencijos atspindi ekonomikos augimą, biudžeto surinkimo prognozes. Labai svarbu, kad tai – finansiškai atsakingas biudžetas, nes viešųjų finansų visuma išliks perteklinė, kaip buvo pernai, tikimės, kad taip bus ir šiemet. Jau kelerius metus viešieji finansai suvaldyti, ir tai užtikrina didesnį pasirengimą tuo atveju, jei reikėtų galvoti apie ekonomikos sulėtėjimą ar nuosmukį“, – mano jis.

Indrė Genytė-Pikčienė: „Kai ekonomika gyvena pakilimą, kai esame ciklo zenite, turėtume turėti didesnį perteklių ir iš jo kaupti rezervą finansiškai sunkesniems laikams. Tačiau to nedaroma.“

S. Jakeliūnas įžvelgia vienintelę su pateiktu biudžeto projektu susijusią riziką – kad opozicija pagrįstais ir mažiau pagrįstais ar politizuotais argumentais bandys jį kritikuoti. Tai gali sukelti emocijų tiek visame Seime, tiek atskiruose projektą svarstysiančiuose jo komitetuose. „Seimo BFK, kuris bent jau dalies biudžeto atžvilgiu yra pagrindinis, priimsime reikalingus sprendimus. Tačiau Seime politikai pradeda konkuruoti dėl išlaidų – pensijų, atlyginimų ar dar ko nors, o tai dažnai nuveda į neprognozuojamus vandenis“, – įspėjo BFK vadovas.

Indrė Genytė-Pikčienė.
Indrė Genytė-Pikčienė.

Prarastų galimybių biudžetas

Didžiausios Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario, buvusio premjero Andriaus Kubiliaus nuomone, 2019 metų biudžetą galima vadinti „pačios Vyriausybės susigriautų galimybių biudžetu“. „Vyriausybė, nutarusi, kad reikia įgyvendinti tokią mokesčių reformą, iš kitų metų biudžeto „išėmė“ potencialias 600 mln. eurų pajamas, o jei nebūtų dariusi tokios reformos, jos būtų buvusios biudžete. Taip būtų turėjusi galimybę tuos milijonus paskirstyti įvairioms sritims: švietimui, sveikatai, kultūrai. O dabar finansų ministras iš kultūros įstaigų atiminėja paskutinius centus“, – „Lietuvos žinioms“ sakė A. Kubilius.

Jis prognozuoja, kad viešasis sektorius ir toliau degraduos, o mokytojų atlyginimai vis labiau atsiliks nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU): 2020-aisiais, baigiantis šios Vyriausybės kadencijai, pedagogų algos esą bus 10–5 proc. mažesnės nei VDU. A. Kubilius mano, kad vienintelis šansas išgelbėti biudžeto projektą – „imtis radikalių veiksmų ir, visiems sutarus, atidėti tą nelabai protingą arba visai neprotingą mokesčių reformą, kurią Vyriausybė pervarė buldozeriu“. „Tokiu atveju biudžete liktų 600 mln. eurų ir galėtume ramiau, konstruktyviau tartis bei diskutuoti dėl to, kokia mokesčių reforma Lietuvai išties reikalinga“, – sakė konservatorius. Nieko nesiimant, per trejus metus dėl tokios reformos biudžetas praras beveik 2 mlrd. eurų. „Tai būtų ne tik viešojo sektoriaus, bet ir pačios valstybės žlugdymas“, – įsitikinęs A. Kubilius.

Patenkinti ne viskuo

Stasys Jakeliūnas: „Labai svarbu, kad tai – finansiškai atsakingas biudžetas, nes viešųjų finansų visuma išliks perteklinė, kaip buvo pernai, tikimės, kad taip bus ir šiemet.“

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, jog profsąjungos dėjo daug pastangų, kad tam tikriems sektoriams kitų metų valstybės biudžete būtų numatytas papildomas finansavimas. „Jau susiderėta dėl švietimo. Tikimės, kad ir medikai prie atlyginimo pagaliau gaus papildomas priemokas. Taip pat sergame už kultūros darbuotojus, kurių atlyginimai yra mažiausi. Buvo žadėta, kad ir jiems bus papildomai skirta pinigų. Taip pat biudžeto projekte numatytas bazinio dydžio padidėjimas. Jeigu viskas eis sklandžiai, nuo kitų metų turėtų didėti ir atlyginimai valstybės tarnautojams“, – teigė ji.

Tačiau I. Ruginienė nemano, kad kitų metų valstybės biudžetas bus socialiai teisingesnis. Profesinės sąjungos kovojo dėl geresnių sąlygų. „Kalbėdami apie mokesčių reformą džiaugiamės, kad 2 proc. didės žmonių atlyginimai. Tačiau esame susirūpinę dėl privačių pensijų fondų, į kuriuos žmonės bus priverstinai stumiami. Šioje srityje – labai daug „kabliukų“. Jau ne kartą teigėme (ir, matyt, apie tai reikės daugiau kalbėti), kad kol kas nėra jokio mechanizmo, kaip žmogus galės atsisakyti tų privačių fondų. Įsigaliojus mokesčių reformai kiekvienas pilietis galės pereiti į „Sodrą“, jeigu nenorės būti privačiame fonde. Kaip žmonės bus informuojami? Gali būti, kad jų tokia informacija nepasieks“, – kritikavo profsąjungų lyderė.

Stasys Jakeliūnas./Alinos Ožič nuotrauka
Stasys Jakeliūnas./Alinos Ožič nuotrauka

Taip pat, pasak I. Ruginienės, profsąjungos nėra patenkintos nuo kitų metų numatomu minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimu. Planuojama,kad ji turėtų didėti 30 eurų – iki 430 eurų neatskaičius mokesčių. Nors, profsąjungų nuomone, ekonominės prielaidos leidžia MMA didinti iki 450 eurų.

Lyginti negalima

Banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį, kad jokiu būdu negalima lyginti šių ir kitų metų biudžetų, nes antrasis suformuotas atsižvelgiant į mokesčių pokyčius. „Pagal projektą išlaidų ir pajamų augimas atrodo įspūdingai, tačiau tai daugiau popierinis dėl struktūrinių pokyčių atsiradęs didėjimas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė analitikė.

Pasak jos, vienintelis dalykas, kurį tikrai galima išmatuoti, tai – biudžeto perteklius. Kitais metais jis planuojamas kuklesnis dėl didesnio valstybės biudžeto deficito. „Tai – kritikuotinas dalykas. Tokiu metu, kai ekonomika gyvena pakilimą, kai esame ciklo zenite, turėtume turėti didesnį perteklių ir iš jo kaupti rezervą finansiškai sunkesniems laikams. Tačiau to nedaroma“, – pažymėjo I. Genytė-Pikčienė. Jos teigimu, 2019-aisiais sotesnio gyvenimo dėl pensijų indeksavimo gali tikėtis pensininkai, didesnių atlyginimų – sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai. „Tai irgi laimėjimas, kuris bent kiek nuslopins pernai kilusią įtampą. Tačiau labai daug klausimų kyla dėl kultūros sričiai skirtos pinigų sumos. Kol kas nežinoma, kam jie bus skirti – darbo užmokesčiui didinti ar kitiems tikslams“, – sakė analitikė.

„Swedbank“ ekonomistas Vytenis Šimkus taip pat pritaria, kad, sparčiai augant ekonomikai, kaupiamas rezervas turėtų būti didesnis. Taip pat, pasak jo, neaišku, ar prielaidos dėl potencialaus BVP augimo yra racionalios ir realiai įgyvendinamos. Ekonomisto požiūriu, biudžeto išlaidos „yra gana logiškos“, kur kas daugiau klaustukų kyla dėl pajamų. „Galbūt reikėtų paieškoti, kaip valstybei daugiau uždirbti. Čia galėtų padėti ir efektyvesnis valstybės turto valdymas, galbūt mokesčių bazės išplėtimas. Gal tai kaip tik proga pagalvoti apie kokius nors aplinkosaugos ar turto mokesčius“, – svarstė V. Šimkus.

Įžvelgia rizikų

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad kitų metų biudžetą galima pavadinti cikliniu, nes jam didelę įtaką turės Lietuvos ekonomikos augimo aspektai, ypač kalbant apie biudžeto pajamas. Kita vertus, anot jo, valstybės biudžeto struktūroje galima įžvelgti ir rizikos. Pirma – mokesčių pajamų aspektu valstybės biudžeto pajamos lieka itin priklausomos nuo vartojimo mokesčių. Net 66 proc. visų valstybės biudžeto mokesčių pajamų sugeneruos vartojimo mokesčiai – tokiu atveju didesnis šokas, kilęs pasaulio ekonomikoje, gali neigiamai pakoreguoti ir Lietuvos biudžeto pajamas.

A. Izgorodinas pažymi, kad dabartinė mūsų šalies ekonomikos būklė sudaro kaip niekad palankias sąlygas formuoti viešųjų finansų rezervą, o tokį rezervą būtų galima panaudoti atėjus sunkmečiui. „Vidutinio darbo užmokesčio, infliacijos ir vidaus rinkos augimas turės didelį poveikį valstybės biudžetui, kuriame daugiau nei pusę visų mokesčių pajamų generuoja vartojimo mokesčiai. Dalį šių įplaukų būtų protinga atidėti į rezervą, nes nepaisant gerų dabartinių Lietuvos ekonomikos rodiklių, pavojaus ženklų pasaulio ekonomikoje tikrai netrūksta – prekybos karai įgauna vis didesnį pagreitį, ES ir Didžioji Britanija iki šiol nepasiekė rimtesnio progreso „Brexito“ atžvilgiu, kapitalo nutekėjimas iš besivystančių rinkų jau sukėlė nemažai problemų Turkijai, Kinijai ir kitoms besivystančioms valstybėms, 2019 metais Europos Centrinis Bankas visiškai nutrauks euro zonos ekonomikos skatinimą ir griežtins pinigų politiką, dėl to euro zonos ekonomikos augimas bus subtilus“, – pabrėžė ekonomistas.

Planuojami konsoliduoti valdžios sektoriaus finansų duomenys

Valdžios sektoriaus teigiamas balansas sieks 192,9 mln. eurų – 0,4 proc. prognozuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP). Sektoriaus finansų balansas būtų teigiamas trečius metus iš eilės.

Vietos valdžios ir socialinės apsaugos fondų perviršis bus atitinkamai 19,7 mln. ir 662,6 mln. eurų – atitinkamai beveik nulinis ir 1,4 proc. BVP. Centrinės valdžios balansas išliks neigiamas – deficitas sieks 489,3 mln. eurų, arba 1 proc. BVP.

Valdžios sektoriaus visos pajamos sieks 17,221 mlrd. eurų – 36,6 proc. BVP (2018 metais – 36 proc.), iš jų pajamos iš mokesčių ir socialinio draudimo įmokų siektų 14,54 mlrd. eurų, arba 30,9 proc. BVP (šiemet – 30,6 proc.).

Pajamų iš mokesčių planuojama gauta apie 9,644 mlrd. eurų (20,5 proc. BVP), o tik keturių pagrindinių mokesčių – pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno – pajamos turėtų siekti 9,373 mln. eurų.

Socialinio draudimo įmokos turėtų siekti 4,897 mlrd. eurų (10,4 proc. BVP), pajamos iš turto – 266,5 mln. eurų (0,6 proc. BVP), kitos pajamos – 2,414 mln. eurų (5,4 proc. BVP).

Valdžios sektoriaus išlaidos sieks 17,028 mlrd. eurų, arba 36,2 proc. BVP (2018 metais – 35,7 proc.).

Socialinėms išmokoms skirta 6,597 mlrd. eurų (14 proc. BVP), darbuotojų atlyginimams ir tarpiniam vartojimui – 6,79 mlrd. eurų (14,4 proc. BVP), investicijoms – 1,818 mlrd. eurų (3,9 proc. BVP).

Minimali mėnesinė alga didinama iki 430 eurų. Vaiko pinigai didinami 20 eurų – iki 50 eurų. Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didėja 8 proc. (26,5 euro), iki 358,3 euro.

Lietuva vykdys savo įsipareigojimą NATO sąjungininkams ir krašto apsaugai skirs 2,01 proc. BVP – tai sudarys 948 mln. eurų.

Valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis kitąmet didės 16,7 proc., iki 10,587 mlrd. eurų. Savivaldybių biudžetų pajamos ir valstybės biudžeto dotacijos kitąmet didės 5,6 proc., iki 2,937 mlrd. eurų.

Vyriausybė planuoja skolintis apie 3,16 mlrd. eurų, iš jų apie 1,61 mlrd. eurų – vidaus rinkoje, išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius (VVP), o 1,7 mlrd. eurų – užsienio kapitalo rinkose išleidžiant euroobligacijų emisijas. Apie 0,3 mlrd. eurų planuojama pasiskolinti iš tarptautinių finansų institucijų.

Skolai grąžinti bus skirta apie 0,87 mlrd. eurų, 1,33 mlrd. eurų ketinama sukaupti euroobligacijoms 2020 metų vasarį išpirkti.

Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2019 metų pabaigoje bus apie 17,8 mlrd. eurų, arba 37,8 proc. BVP.

Numatoma, kad 2019-ųjų pabaigoje viešųjų finansų rezervai bus 1,5 mlrd. eurų.

Šaltinis: BNS

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"