Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Latvijos gynybos ministras: Baltijos šalys vykdo per mažai bendrų karinių pirkimų

 
2015 02 06 17:03
AFP/Scanpix nuotrauka

Lietuva, Latvija ir Estija per mažai vykdo bendrų karinių pirkimų, sako Latvijos gynybos ministras Raimondas Vejonis.

„Deja, mūsų bendradarbiavimas viešųjų pirkimų srityje dar atsilieka. Kadangi turime skirtingus gynybos planavimo procesus, atrodo, kad ateinančiais metais negalėsime vykdyti bendrų pirkimų“, - penktadienį per Baltijos Asamblėjos (BA) Teisės ir saugumo reikalų komiteto posėdį Vilniuje sakė latvių ministras.

Anot jo, tai yra vienas iš neišnaudotų potencialų gynybos srityje.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas BNS teigė, kad kai kurie bendri pirkimai daromi, tačiau jų nėra daug.

„Reikia pastebėti, kad yra tam tikrų sunkumų, nes šalių gynybos pajėgumui yra išsivystę su tam tikrais skirtumais ir prioritetai yra skirtingi. Tas reikalauja ilgesnio laiko suderinti. Taip pat (sunkina) ir kai kurie teisiniai aktai, kurie įpareigoja mus daryti viešą konkursą ir pagal tai įsigyti reikiamos įrangos“, - sakė ministras.

Anot jo, planuojant kiekvieną bendrą pirkimą žiūrima, kokį efektą jis duos. J. Oleko tvirtinimu, ne visuomet perkant didesnį kiekį ginkluotės, amunicijos mokama pigiau.

„To bendro nėra tiek daug. Bet mes judame ta kryptimi. Matyt, dar reikia patirties“, - svarstė Lietuvos ministras.

Jo kolega iš Latvijos taip pat akcentavo, kad Baltijos šalių visuomenės per mažai žino viena apie kitą, nors dabartinėje situacijoje ryšiai turėtų būtų glaudūs kaip niekada.

„Turime sukurti bendrą informacinį metmenį, kuris atspindėtų mūsų bendras vertybes ir pabrėžtų tuos ryšius, kurie mus jungia“, - sakė R. Vejonis.

Anot jo, Krymo aneksija ir kariniai veiksmai Ukrainoje rodo, kad būtina sukurti tvirtus Rusijos atgrasymo mechanizmus. Latvijos gynybos ministras pabrėžė, kad Rusijos elgesys skatina į gynybą pažvelgti iš kitos pusės, kad nacionalinis saugumas yra ne tik gynybos sektoriaus užduotis. Jo teigimu, visos valstybės institucijos, visos ministerijos ir parlamentarai turi suprasti, jog ir jie yra atsakingi už nacionalinį saugumą.

„Visų pirma turime sumažinti mūsų visuomenės pažeidžiamumą neigiamiems išorės veiksmams, užtikrinti saugią aplinką investicijoms, turime sukurti energetinę nepriklausomybę, turime sukurti tinkamą informacinę erdvę“, - vardijo ministras.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"