Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Laiškai cenzūruoti neteisėtai

 
2006 11 17 0:00

Strasbūro teismo teisėjai vienbalsiai nusprendė, kad Lietuva pažeidė kalinio teisę į susirašinėjimo slaptumą

Lietuva turės sumokėti 1000 eurų (3452 litus) prieš šešerius metus buvusiam įtariamajam, nes pareigūnai cenzūravo į izoliatorių suimtajam žmonos siunčiamus laiškus.

Tokį sprendimą vakar paskelbė Europos žmogaus teisių teismas, išnagrinėjęs Rolando Čiapo bylą. Vilnietis Čiapas, kuriam dabar 65 metai, 2000-ųjų lapkritį buvo sulaikytas pagal kaltinimus dėl plėšimo ir turto prievartavimo. Jis buvo uždarytas į Šiaulių tardymo izoliatorių. Nuo 2001-ųjų lapkričio 19-osios iki 2003-iųjų balandžio 1-osios jo susirašinėjimas su privačiais asmenimis buvo cenzūruojamas. Iš viso cenzūruotas 121 pareiškėjo laiškas, dauguma jų adresuoti ar gauti iš žmonos.

Pareiškėjas skundėsi, kad pažeistas Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnis, numatantis teisę į susirašinėjimo slaptumą.

Pasak teismo referento Dovydo Vitkausko, Europos Žmogaus Teisių Teismas neatmetė, kad įtariamųjų susirašinėjimo su privačiais asmenimis - ypač jų tariamais bendrininkais ar kitais nuteistaisiais - kontrolė gali būti pateisinama demokratinėje visuomenėje, siekiant užkirsti kelią nusikalstamumui ir apsaugoti tiriamo nusikaltimo aukas ar liudytojus.

Tačiau Lietuvos įstatymų leidžiamo cenzūravimo būdas ir kiekis nėra pakankamai aiškiai ir tiksliai reglamentuoti, kad apsaugotų kardomuosius nuo savavališkos jų susirašinėjimo kontrolės. Be to, šioje byloje Lietuvos Vyriausybė nepateikė argumentų dėl kiekvieno atskiro pareiškėjo susirašinėjimo kontrolės atvejo pateisinimo.

Dėl šių aplinkybių Europos Žmogaus Teisių Teismas vienbalsiai nusprendė, kad buvo pažeistas Konvencijos 8 straipsnis. Pareiškėjui priteista neturtinės žalos kompensacija.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"