Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Laiko išbandytas Konstitucijos kompromisas

 
2017 10 25 6:00
Lietuvos Konstitucijos tėvai, 1992 metų spalio 4 diena. Iš kairės: sėdi – Petras Giniotas, Romualdas Ozolas, Vytautas Landsbergis, Eduardas Vilkas ir Kęstutis Lapinskas; stovi – Vytautas Sinkevičius, Liudvikas Narcizas Rasimavičius, Aurimas Taurantas, Juozas Žilys, Egidijus Jarašiūnas, Šarūnas Adomavičius ir Vytenis Povilas Andriukaitis
Lietuvos Konstitucijos tėvai, 1992 metų spalio 4 diena. Iš kairės: sėdi – Petras Giniotas, Romualdas Ozolas, Vytautas Landsbergis, Eduardas Vilkas ir Kęstutis Lapinskas; stovi – Vytautas Sinkevičius, Liudvikas Narcizas Rasimavičius, Aurimas Taurantas, Juozas Žilys, Egidijus Jarašiūnas, Šarūnas Adomavičius ir Vytenis Povilas Andriukaitis Zenono Nekrošiaus nuotrauka

Prieš 25 metus, 1992-ųjų spalio 25 dieną, Lietuvos piliečiai per referendumą pritarė atkurtos Lietuvos Konstitucijai. „Taip“ pasakė 56,75 proc. balsavimo teisę turinčių rinkėjų, o tarp atėjusiųjų į referendumą jų buvo net 75,42 procento.

Lietuvos Konstitucija prieš ketvirtį amžiaus atsirado ne tik iš meilės atkurtai nepriklausomai valstybei, bet ir iš ginčų, piktų nesutarimų. Anuomet Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą (AT-AS) buvo ištikusi politinė krizė – parlamentarai net posėdžiavo dviejose skirtingose salėse. Kaip vis dėlto jie sugebėjo susitelkti ir pasiekti sutarimą dėl pagrindinio Lietuvos įstatymo, „Lietuvos žinios“ paprašė pasidalyti prisiminimais Kovo 11-osios akto signatarą, tuometį AT-AS Valstybės atkūrimo ir Konstitucijos komisijos pirmininką, Laikinosios komisijos Konstitucijos projektui parengti narį, dabar – Lietuvos nuolatinės atstovybės prie tarptautinių organizacijų Vienoje ambasadorių Aurimą Taurantą.

Prezidento galių klausimas suskaldė komisiją

– Ar 1991-ųjų gruodį, kai buvo sudaryta Laikinoji komisija Konstitucijos projektui parengti, nuomonės iškart kardinaliai išsiskyrė?

– Suformavus šią komisiją Konstitucijos priėmimas atrodė dar tolimas, diskusijos buvo daugiau teorinės. Dauguma, gal ir dėl komisijos pirmininko Kęstučio Lapinsko, didelio šios srities autoriteto, įtakos, linko prie parlamentinės Konstitucijos. Bet, kaip paaiškėjo vėliau, ne visi AT-AS nariai su tuo sutiko. Buvo pateikti alternatyvūs projektai, į svarstymus įtrauktas vadinamasis prezidentinės Konstitucijos variantas. Tada ir prasidėjo tikri nuomonių susikirtimai. Tačiau taip ir turi būti svarstant tokios svarbos dokumentus. Kita vertus, kai kuriems skyriams, pavyzdžiui, „Žmogus ir valstybė“, skirtam žmogaus teisėms, visi pritarė be didelių ginčų.

– Ar prezidento galios buvo esminis klausimas, 1992 metų pavasarį suskaldęs komisiją?

– Prezidentinio modelio idėja motyvuota tuo, kad valstybėje daug netvarkos, suirutės, o stiprus prezidentas be didelių diskusijų ir peripetijų galėtų įvesti daugiau tvarkos – paleisti neįgalią Vyriausybę ar dėl esminių klausimų nesusitariantį parlamentą. Parlamentinio modelio, kurį ir aš buvau linkęs labiau palaikyti, argumentai grįsti ne stipria ranka, o mūsų sąlygomis vertingesniu bendru darbas ir bendromis pastangomis. Juk, kalbant apie išorės pavojus, vieną asmenį paveikti lengviau negu 141 Seimo narį. Deja, sutarimo nebuvo. Prezidentinio modelio šalininkai toliau forsavo savo idėją. Dėl prezidento institucijos buvo surengtas referendumas, bet jis neįvyko. Žmonės neparėmė tokio modelio.

– Ar, žvelgdami iš šios dienos pozicijų, manote, jog tuomet pasirinkta teisingai?

– Mano įsitikinimu, tai gero balanso ir kompromiso valstybėje pavyzdys. Džiaugiuosi, kad man pavyko prie to prisidėti. Po referendumo AT-AS darbas pradėjo krikti, buvo posėdžiaujama atskirose salėse, tad neliko kitos išeities, tik skelbti naujus rinkimus. Nelabai kas tikėjo, kad kartu galima priimti ir Konstituciją. Laiko buvo nedaug, o susipriešinimas vis aštrėjo. Dviem skirtingoms nuomonėms atstovaujantys pagrindiniai politikai beveik nesikalbėjo tarpusavyje. Man pavyko išlaikyti kontaktą tiek su vienais, tiek su kitais, nes nepalaikiau griežto prezidentinio modelio, bet nebuvau ir prisiekęs parlamentinės stovyklos šalininkas. Suvokiau, jog eiti į rinkimus be naujos Konstitucijos, su tuo metu galiojančiu Laikinuoju pagrindiniu įstatymu, reikštų primesti šį darbą naujam parlamentui ir dar atidėti būtinų kitų problemų sprendimą.

Labai džiaugiuosi, kad 1992-ųjų vasarą pavyko sukviesti abiejų grupių politikus į vieną kambarį ir susodinti prie vieno stalo. Susiformavo neformalus frakcijų atstovų darinys ir pradėjome derinti pagrindinius dalykus. Nuomonių skirtumai buvo dideli, tad sunkiai, bet po truputį judėjome į priekį. Liepos 30 dieną pasirašėme Konstitucinių problemų derinimo grupės protokolą. Jame numatėme pagrindinius dalykus, kurie turėjo būti Konstitucijoje.

– Kokių dar, be prezidento ir parlamento galių, būta esminių nuomonių skirtumų?

– Trūko savivaldos struktūros vizijos, nelabai buvo aišku, kaip reikėtų organizuoti kai kurių institucijų sandarą. Todėl Konstitucijoje kai kas įvardyta bendresniais bruožais. Tačiau buvo sutarta, kad bus steigiamas Konstitucinis Teismas, kuris galėtų tas „duobes“ išlyginti ir spręsti dėl kitų įstatymų atitikimo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas – vienas svarbiausių naujų Konstitucijos elementų. Nors jo sprendimų atžvilgiu neretai esu kritiškas, konkrečių sprendimų ar jų priėmėjų negalima tapatinti su visa institucija. Konstitucinis Teismas – labai svarbi institucija.

Kartu vyko ir Seimo rinkimų įstatymo derinimas. Prezidentinės Konstitucijos šalininkai siūlė Seimo narius rinkti vienmandatėse apygardose, o parlamentinės – pagal partijų sąrašus. Ir čia pasiektas kompromisas, kuris galioja lig šiol, – atstovaujama abiem modeliams.

Aurimas Taurantas: „Labai džiaugiuosi, kad 1992-ųjų vasarą abiejų grupių politikus pavyko susikviesti į vieną kambarį ir susodinti prie vieno stalo.“
Aurimas Taurantas: „Labai džiaugiuosi, kad 1992-ųjų vasarą abiejų grupių politikus pavyko susikviesti į vieną kambarį ir susodinti prie vieno stalo.“

Pavyko susodinti prie vieno stalo

– Kaip atrodė baigiamieji darbai, kokios buvo nuotaikos?

– Kai liepos pabaigoje neformali Konstitucijos derinimo grupė pasiekė susitarimą, pradėjo intensyviai dirbti AT-AS teisininkai, vadovaujami Juridinio skyriaus vedėjo Juozo Žilio. Konstitucijos tekstas – didžiausias šio teisininko ir jo komandos nuopelnas. Be abejo, daug prisidėjo ir parlamentarai K. Lapinskas, kaip vieno modelio šalininkas, ir Egidijus Jarašiūnas – kaip kito.

Rugsėjo 7 dieną susirinkome turėdami rankose teisininkų parašytą Konstitucijos tekstą. Tačiau į posėdį neatvyko prezidentinio modelio šalininkai. Atrodė, vėl visas planas žlunga. Iki to laiko AT-AS pirmininkas Vytautas Landsbergis derinimo grupėje nedalyvavo, bet netrukus įsitraukė į derinimo darbą, kuris jau vyko jo kabinete. V. Landsbergio dalyvavimas reiškė, kad kompromisas galimas. Tai buvo visiškai paskutinės minutės darbai – ginčijantis ateidavo ir rytas.

Pagaliau rezultatas buvo pasiektas. Spalio 7 dieną V. Landsbergis parlamentui pranešė, kad Konstitucijos tekstas suderintas. Iki Seimo rinkimų ir referendumo buvo likusios vos dvi su trupučiu savaitės.

– Ar parlamentas dar keitė Konstitucijos tekstą?

– Parlamente jis svarstytas spalio 13 dieną. Kritinių pastabų netrūko, tačiau sutarta Konstitucijos tekstui pritarti ir teikti referendumui. Jei ne laiko stygius, redagavimo, ko gero, nebūtų pavykę išvengti, tik nežinau, ar Konstitucijos tekstas būtų buvęs geresnis, nes taisant viena labai lengva išderinti kita. Kai kas kritikavo, kad svarstymui skirta mažai laiko. Bet juk diskutuota visus dvejus su puse metų, nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Buvo begalė politikų ir teisininkų diskusijų, teikta ir visuomenei svarstyti, gaudavome daugybę laiškų. Beje, parlamentas priėmė išlygą, kad per pirmus metus Konstituciją būtų galima pakeisti lengviau, tačiau tuo nepasinaudota. Vadinasi, tikrai buvo pasiektas kompromisas.

Stabilumas – vertybė

– Ar jums, kaip vienam iš prisidėjusiųjų prie Konstitucijos kūrimo, rūpi, kas vėliau buvo keičiama?

– Žinoma, rūpi. Džiaugiuosi, kad kol kas Konstitucija pakeista minimaliai, daugiausia ten, kur ir reikėjo, pavyzdžiui, stojant į Europos Sąjungą, arba iš esmės pasikeitus kitoms aplinkybėms.

Bet kai kurių nuostatų geriau buvo nekeisti. Tarkime, 57-ojo straipsnio originale Seimo rinkimus numatyta rengti ne anksčiau nei prieš du mėnesius ir ne vėliau kaip prieš mėnesį prieš pasibaigiant Seimo narių įgaliojimams, vėliau įrašytas konkretus laikas. Dabar kalbama, kad dėl biudžeto svarstymo geriau būtų buvusi nustatyta kita data. Jei būtų likęs pirminis variantas, ir be Konstitucijos keitimo tai būtų buvę galima padaryti sutrumpinus ankstesnę Seimo kadenciją.

Ar pritariate, kad reikia referendumu keisti Konstitucijos nuostatą dėl pilietybės?

– Esu nusiteikęs rezervuotai. Raginčiau apgalvoti, kad taisydami vieną dalyką nesugadintume kitų. 1992 metais tas straipsnis atsirado ne šiaip sau. Buvo svarstomi įvairūs aspektai, pavyzdžiui, kad būnant kitos valstybės piliečiu gali kilti įvairių niuansų, ypač jei ta šalis nelabai mums draugiška. Per piliečius galimas poveikis Lietuvos politinei sistemai, kiti nenumatyti dalykai. Argumentas, kad dėl dvigubos pilietybės draudimo prarandame savo piliečius ar dėl to išnyksta ryšys su Tėvyne, kelia abejonių. Tas ryšys palaikomas ne vien per pilietybę – yra daugybė kitų galimybių dalyvauti savo šalies ekonominiame ir kultūriniame gyvenime.

– Nuolat kartojami ir kiti pasiūlymai – dėl šeimos apibrėžimo, Seimo narių skaičiaus. Ar ragintumėte keisti šiuos arba kitus Konstitucijos straipsnius?

– Konstitucijos stabilumas – didesnė vertybė nei jos „patobulinimai“. Gal kas nors šiandien gali sugalvoti geresnę Konstituciją, bet ir dabartinė veikia jau 25 metus. Ji atlaikė net tokį išbandymą kaip prezidento apkalta. Sulaikęs kvapą stebėjau šį procesą, o kai jis baigėsi, supratau – mūsų Konstitucija tvirtai suręsta, jei gali atlaikyti net tokias audras.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJETaisyklės
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"