Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

L.Graužinienė: mes, politikai, neretai asmenines ambicijas iškeliame aukščiau

 
2014 01 13 13:37
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Šiandien sprendžiant įvairias valstybės gyvenimo problemas, kartais pritrūksta vienybės, o politikai neretai asmenines ambicijas ir tikslus iškelia aukščiau paprastų žmonių lūkesčių, Seime minint Laisvės gynėjų dieną teigė parlamento vadovė Loreta Graužinienė.

"Deja, šiandien, sprendžiant įvairias valstybės gyvenimo problemas, pripažinkime, vienybės kartais pritrūksta. Mes, politikai, neretai asmenines ambicijas ir tikslus iškeliame aukščiau to, kas svarbu paprastiems Lietuvos žmonėms", - per iškilmingą minėjimą sakė Seimo vadovė.

Ji pabrėžė, kad laisvė nėra įteikta dovana, visi yra atsakingi už savo sprendimus tiek prieš save, tiek prieš aplinkinius ir valstybę.

"Nuo kiekvieno iš mūsų vidinių nuostatų priklauso, kokia yra ir bus Lietuva (...). Kartais norime greito sprendimo, tačiau kelias, vedantis į teisingesnę visuomenę, yra sudėtingas ir ilgas. Kad pasikeistume, gal prireiks dar ne vieno dešimtmečio. Turime susitelkti bendram tikslui, siekti geresnio, doresnio gyvenimo, gerbdami ir mylėdami vienas kitą. Mes visi norime to paties – gyventi laimingai, įgyvendinti savo troškimus, ir tam reikia vienybės. Tai pirmiausia taikytina politikams, kurie yra išrinkti tarnauti Tautai", - kalbėjo L.Graužinienė.

Anot jos, valstybė gyvuoja tarsi didelė šeima, bet "dalis mūsų šeimos narių Sausio 13-ąją mini ne Lietuvoje".

"Po dalelytę Lietuvos yra Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Australijoje ir daugelyje kitų šalių. Tai nėra vien paprasta emigracija, tai yra Tautos išsibarstymas arba dar daugiau – jos dalies praradimas", - sakė Seimo pirmininkė.

Ji pabrėžė, kad Lietuvoje neturi nustoti rūpėti šis išsibarstymas, nes tai gresia tautos dalies praradimu. Politikė ragino liudininkus pasakoti apie Sausio 13-osios įvykius, kad žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas būtų perduodamas iš kartos į kartą.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.

Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.

Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

Nors kariškiams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"