Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Kuri posovietinė šalis vakarietiškiausia? Mus vėl aplenkė estai

 
2018 03 15 9:27
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Analitinis centras „StrategEast“ neseniai paskelbė studiją „Vakarietiškumo indeksas 2018“, kurioje ištyrė, kiek vakarietiškos yra 14 buvusių sovietinių respublikų (neskaitant Rusijos). Kaip ir galima buvo tikėtis, aukščiausius įvertinimus gavo Baltijos šalys, o vakarietiškiausia posovietine šalimi įvardyta Estija. Labai nežymiai atsiliekančiai Lietuvai skirta antroji vieta.

Buvusio Lenkijos prezidento Aleksandro Kwasniewskio vadovaujama nevyriausybinė organizacija 14 posovietinių valstybių įvertino pagal 5 kriterijus: politiką, teisę, ekonomiką, kalbą ir kultūrą, gyvenimo būdą. Apibendrinus rezultatus, pirma vieta skirta Estijai, antra – Lietuvai, o trečia – Latvijai. Lietuva nuo Estijos nežymiai atsiliko pagal visus 5 kriterijus. Atitinkamai Latvija visais atžvilgiais buvo įvertinta šiek tiek prasčiau, nei Lietuva.

Rusija į šį tyrimą nebuvo įtraukta, nes apskritai nesiorientuoja į vakarietišką valstybės modelį, o kitas buvusias sovietines šalis verčia rinktis tarp Maskvos ir Vakarų.

Dauguma – „pragmatikai“

Ištyrus politinį segmentą, visos šalys buvo suskirstytos į 4 grupes – iš tiesų provakarietiškas, bandančias atrodyti vakarietiškomis, nuolat balansuojančias pragmatiniais sumetimais ir visiškai nevakarietiškas.

Į pirmąją grupę pateko tik Baltijos šalys. Studijos autorių nuomone, Estija, Lietuva ir Latvija pilnai perėmė vakarietišką politikos modelį ir visuotinai pripažįstamos stabiliomis demokratijomis. Nenuostabu, kad tik šios šalys yra pilnateisės Vakarų bendruomenės (ES ir NATO) narės.

Į antrąją grupę, pavadintą „fasadiniais“ provakariečiais, patenka Gruzija, Ukraina ir Moldova. Autorių nuomone, šios šalys vykdo vakarietiško tipo reformas dažniau tam, kad „užsidėtų varnelę“, nei tam, kad iš tiesų keistųsi.

„Pragmatikais“ laikomos Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Kazachstanas; Kirgizstanas ir Uzbekistanas. Šios šalys stengiasi balansuoti tarp Vakarų ir Rusijos, siekdamos kuo daugiau politinės ir ekonominės naudos. Daugumoje šių valstybių valdžioje yra nedemokratiniai režimai.

Paskutiniosios grupės valstybės pavadintos „tvirtovėmis“ – Tadžikistanas ir Turkmėnistanas. Anot „StrategEast“ analitikų, šios valstybės yra beveik visiškai užsidariusios nuo viso pasaulio ir atmeta vakarietišką valstybės modelį.

Iš 25 galimų taškų Estija gavo 23, o Lietuva – 22 taškus. Trečia vietą pasidalino Latvija ir Gruzija, gavusios po 19,5 taško. Paskutinę vietą užėmė Turkmėnistanas su 3,5 taško.

Politiniame tyrimo segmente Lietuva kai kuriais atžvilgiais sugebėjo pralenkti Estiją. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra daugiau provakarietiškų parlamentinių partijų.

Studijos autorių nuomone, Estija, Lietuva ir Latvija pilnai perėmė vakarietišką politikos modelį ir visuotinai pripažįstamos stabiliomis demokratijomis.

Teisėje – Baltijos šalių atotrūkis

Ištyrę visų 14 valstybių teisines sistemas, studijos autoriai pažymėjo, kad šiuo atžvilgiu Baltijos šalys pastebimai lenkia kitas valstybes. Estija įvertinta 23 taškais (iš 25), o Lietuva – 21. Vidutiniškai įvertintos Gruzija, Moldova, Armėnija, Ukraina ir Kirgizstanas. Nuo jų pastebimai atsilieka trečioji šalių grupė, į kurią pateko Kazachstanas, Azerbaidžanas, Baltarusija, Uzbekistanas, Tadžikistanas ir Turkmėnistanas, kuris ir šiuo atžvilgiu įvertintas prasčiausiai.

Studijos autoriai aukštai vertino Lietuvos teisinę sistemą. Pavyzdžiui, konstitucijos atitikimo Venecijos komisijos reikalavimams atžvilgiu Lietuva ir Estija dalinasi pirmą vietą. Taip pat vienodai aukštai įvertinta Lietuvos ir Estijos teismų nepriklausomybė. Žmogaus teises ginantys įstatymai vienodai puikiai įvertinti ne tik visose trijose Baltijos šalyse, bet ir Gruzijoje.

Didžiuliai ekonomikų skirtumai

Labiausiai vakarietiška pripažinta Estijos ekonomika, įvertinta maksimaliai galimais 25 taškais. Lietuvai skirti 24 taškai, o Latvijai – 23. Arčiausiai Baltijos šalių atsidūrusios Moldovos ekonomikos vakarietiškumas įvertintas jau tik 16,5 taško. „Vidutiniokais“ įvardyti Kazachstanas (14 taškų) ir Azerbaidžanas (12,5 taško), o prasčiausią įvertinimą vėl pelnė Turkmėnistanas (6 taškai).

Studijos autoriai pabrėžia, kad šioje srityje skirtumai tarp valstybių yra tiesiog milžiniški ir tai taip pat atspindi kitos tarptautinės studijos. Pavyzdžiui pasauliniame ekonomikos laisvės indekse Estija yra laisviausių šalių penketuke, o Turkmėnistanas tame pačiame reitinge yra vos 174 vietoje iš 178 valstybių.

Estijoje, anot studijos autorių, taip pat lengviausia užsiimti verslu ir geriausias ekonomikos skaidrumo rodiklis. Lietuva ir Latvija šiuo atžvilgiu atsilieka ne tik nuo Estijos, bet ir nuo antroje vietoje esančios Gruzijos.

Labiausiai vakarietiška pripažinta Estijos ekonomika, įvertinta maksimaliai galimais 25 taškais. Lietuvai skirti 24 taškai, o Latvijai – 23.

Daugiausiai kalbų moka latviai

Kalbos ir kultūros vakarietiškumas – viena retų sričių, kurioje Lietuvą aplenkė Latvija. Geriausiai įvertinta Estija, o Lietuva atsidūrė trečioje vietoje, kas reiškia, kad mūsų informacinėje ir kultūrinėje erdvėje yra didžiausia nevakarietiškos produkcijos dalis. Gruzija, Ukraina, Armėnija, Azerbaidžanas ir Moldova įvertintos vidutiniškai, o paskutinėje vietoje – Turkmėnistanas.

Tyrimo autoriai pažymi, kad Rusijos informacinė ir pramoginė produkcija vis dar tvirtai laikosi visose valstybėse, nors kai kuriose jai tenka varžytis ne tik su Vakarais, bet ir Turkija. Centrinės Azijos autoritariniai režimai stengiasi riboti vakarietiškos produkcijos sklaidą, o Ukraina, Gruzija, Armėnija ir Moldova įvertintos, kaip iš esmės atviros Vakarų kultūros sklaidai. Dvi šalys – Tadžikistanas ir Turkmėnistanas – savo piliečius blokuoja nuo visos užsienio informacijos, nesvarbu ar Vakarų, ar Rusijos. Šiose šalyse blokuojami visi socialiniai tinklai.

Pasak tyrimo autorių, daugiausiai užsienio kalbų (anglų, prancūzų, vokiečių ir Ispanų) moka latviai (5 taškai) ir estai (4,5 taško). Lietuva šiuo atžvilgiu gerokai atsiliko nuo Latvijos ir atsidūrė 3 vietoje su 3,5 taškais.

Gyvenimo būdo skirtumai

Latvija Lietuvą taip pat pralenkė labiausiai visuomenės vakarietiškumą atspindinčioje kategorijoje – gyvenimo būdas. Iš 10 galimų taškų Estija gavo 9, Latvija – 8,5, o Lietuva – 7,5. Šiame segmente tiriamas ne tik gyvenimo būdas pačiose valstybėse, bet ir tai, kiek žmonių keliauja į Vakarų šalis arba išvyksta į jas dirbti.

Mažiausius įvertinimus gavo Turkmėnistanas ir Tadžikistanas (po 1,5), nes jų piliečiai retai vyksta į užsienį, o darbo migrantai renkasi Rusiją. Pavyzdžiui, 98 procentai visų užsienyje dirbančių tadžikų gyvena Rusijoje.

Į akis krenta didelis Baltijos šalių atotrūkis šioje srityje. Ketvirtoje esanti Moldova gavo vos 5,5 taškus, penktą vietą užėmusi Ukraina – 5, o visos likusios šalys gavo mažesnius įvertinimus. Migracija įtakojo ne tik gerą Moldovos, bet ir Ukrainos įvertinimą, atsižvelgiant į tai, kad daugiau nei 1,5 milijono ukrainiečių dirba ES šalyse.

Daugiausiai po Vakarų šalis keliauja estai, latviai ir lietuviai, o po jų seka moldavai. Mažiausiai – tadžikai ir turkmėnai.

Baltijos šalių gyventojai taip pat aktyviausiai naudojasi išmaniaisiais telefonais ir mėgaujasi sparčiausiu mobiliuoju internetu. Šiuo atžvilgiu su estais lietuviais ir latviais bando lygintis tik azerbaidžaniečiai ir kazachai.

Rusijos informacinė ir pramoginė produkcija vis dar tvirtai laikosi visose valstybėse.

Linkę kaltinti ES

Gerą įvertinimą Lietuvai skyrę studijos autoriai pažymi, kad Lietuva sukūrė vakarietišką politinę sistemą. Palankiai vertinamas rinkimų agitacijos reguliavimas ir tendencija, kad naujos politinės partijos dažnai patenka į Seimą artimiausiuose rinkimuose. Be to, palankiai vertinamas faktas, kad Seime niekada nebuvo prieš ES arba Vakarus apskritai nusistačiusių partijų, o visos politinės jėgos sugeba vieningai dirbti, spręsdamos su ES susijusius klausimus.

Pastebima, kad tik 28 procentai lietuvių yra patenkinti tuo, kaip veikia mūsų demokratija, o 42 procentai – nepatenkinti. Tačiau tai, tyrimo autorių nuomone, lemia lietuviškos demokratijos jaunumas.

Teigiamo įvertinimo Lietuva sulaukė ir už žiniasklaidos laisvę. Tačiau pažymima, kad Lietuvos žiniasklaidoje lieka sudėtingesnės galimybės kritikuoti stambųjį verslą, o žiniasklaidos priemonės ir jų darbuotojai yra nesaugūs finansiškai.

Lietuvos politinį reitingą kiek gadino apklausų rezultatai rodantys, kad 2016 metais tik 44 procentai apklaustų Lietuvos gyventojų teigiamai vertino ES, tuo tarpu, kai 2004 metais taip manančių buvo 60 procentų. Tikėtina, kad tai lėmė daugelio lietuvių įsitikinimas, kad ES kalta dėl kai kurių vidinių problemų, pavyzdžiui, masinės migracijos.

Tačiau tuo pat metu didžioji dauguma apklaustųjų teigiamai vertina bendrą ES energetikos arba saugumo politiką ir net 70 procentų mano, kad ES laukia sėkminga ateitis.

Narystę NATO teigiamai vertina net 84 procentai apklaustų lietuvių, o jų skaičius pastaraisiais metais tik augo. Kaip pažymi tyrimo autoriai, teigiamas emocijas ES ir NATO lietuviai greičiausiai jaučia dėl įgyvendinto „sugrįžimo į Europos šeimą“.

Studijos autorių nuomone, politinį Lietuvos reitingą taip pat gadina tai, kad mūsų visuomenė yra įvardijama tarp netolerantiškiausių ES, kai kalbama apie pabėgėliu, migrantus ir seksualines mažumas.

Studijoje teigiamai atsiliepiama apie Lietuvos pastangas sukurti palankią aplinką verslui. Be to, gerai įvertintas skaidrumas šalies ekonomikoje ir nuolatinės pastangos gerinti korupcijos suvokimą. Naujasis darbo kodeksas išskirtas, kaip vienas didžiausių pastarojo meto pasiekimų, darančių Lietuvos ekonomiką vis labiau vakarietiška.

Daugelis lietuvių mano, kad ES kalta dėl kai kurių vidinių problemų, pavyzdžiui, masinės migracijos.

Daug rusiško turinio

Pažymima, kad net 86 procentai Lietuvos gyventojų kalba rusiškai, o 45 procentai moka anglų kalbą. Natūralu, kad anglakalbių dalis didesnė jaunimo tarpe. Nors rusų kalbos mokėjimas nepadeda gauti geresnių įvertinimų vakarietiškumo reitinge, tyrimo autoriai giria Lietuvą už tai, kad net 92 procentai gyventojų moka bent vieną užsienio kalbą. Tai gerokai daugiau, nei ES vidurkis (54 procentai).

Lietuvos kino teatruose dominuoja vakarietiški filmai, o nacionalinis transliuotojas LRT didina vakarietiškos produkcijos dalį savo eteryje. Tačiau pažymima, kad Rusijos produkcija dar tvirtai laikosi televizijoje, užimdama, pasak studijos autorių, apie 30 procentų bendro visų kanalų turinio.

Visgi Lietuva apskritai teigiamai vertinama kultūros ir viešosios erdvės bei komunikacijų vakarietiškumo kontekste. Mūsų šalis pelnė palankių atsiliepimų už nuolatinę belaidžio interneto plėtrą ir aktyvų žmonių naudojimąsi socialiniais tinklais (50 procentų lietuvių į socialinius tinklus užsuka kasdien).

Populiariausias socialinis tinklas Lietuvoje – „Facebook“ (67,57 procentai vartotojų), o rusiškasis jo analogas „VKontakte“, skirtingai nuo daugelio posovietinių šalių užima vos 1,55 procento lietuviškos socialinių tinklų rinkos.

Nuolat auga mobilaus interneto vartotojų skaičius. 2017 metais 46 procentai gyventojų jungėsi prie pasaulinio tinklo per išmaniuosius telefonus. Taip pat ilgėja naršymo trukmė – darbo dienomis vienas žmogus mobiliuoju internetu naudojasi vidutiniškai 54 minutes, o savaitgaliais – valandą.

Lietuviai kasmet vis daugiau keliauja. Populiariausios šalys iš dalies sutampa su migracijos kryptimis – Jungtinė Karalystė, Baltarusija, Latvija, Lenkija, Danija ir Norvegija. Kurortus mėgstantys lietuviai dažniausiai renkasi Bulgariją, Turkiją, Egiptą ir Graikiją.

Pilnas studijos tekstas čia.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"