Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Kuri ES šalis turi neproporcingiausią rinkimų sistemą?

 
2018 04 18 20:17
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vengrija pasižymi didžiausiu atotrūkiu tarp gautų rinkėjų balsų ir laimėtų vietų parlamente tarp visų Europos Sąjungos valstybių, o Lietuva šiuo atžvilgiu užima antrą vietą, trečiadienį pranešė „Euronews“.

Triuškinanti Vengrijos premjero Viktoro Orbano pergalė šio mėnesio rinkimuose jo partijai „Fidesz“ užtikrino du trečdalius mandatų šalies parlamente.

Tačiau jo dešiniosios pakraipos politinis judėjimas gavo mažiau nei pusę balsavusiųjų balsų balandžio 8 dienos rinkimuose.

Tai reiškia, kad skirtumas tarp gautų balsų ir laimėtų vietų parlamente dalies siekia 18 proc., rodo „Euronews“ atlikto tyrimo rezultatai.

Lietuva užima antrą vietą, o Lenkijos, Graikijos ir Latvijos skirtumas tarp gautų balsų ir vietų taip pat viršija 10 proc.

Nyderlandai, Vokietija, Danija ir Malta yra tos ES narės, kuriose šis skirtumas yra mažiausias.

Dauguma ES narių naudoja proporcingo atstovavimo sistemą, pagal kurią vietų skaičius tiesiogiai priklauso nuo kiekvienos partijos laimėtų balsų dalies.

Kiekvienos šalies rinkimų sistemos teisingumas buvo vertinamas pagal nukrypimą nuo proporcingo atstovavimo.

Prancūzija ir Jungtinė Karalystė naudoja santykinės daugumos rinkimų sistemą. Pirmoji naudoja ją dviejuose etapuose, jeigu niekam nepavyksta užsitikrinti daugumos pirmajame etape.

Tuo tarpu sąrašo viršuje atsidūrusios Vengrija ir Lietuva turi mišrią proporcingo atstovavimo ir santykinės daugumos rinkimų sistemą.

V. Orbanas ir jo vadovaujama „Fidesz“ tokią mišrią sistemą įvedė įvydžiusi reformą prieš 2014 metų Vengrijos visuotinius rinkimus.

Per šią reformą vietų skačius parlamente buvo sumažintas nuo 386 iki 199. Tačiau, pasak ekspertų, tai padidino atotrūkį tarp valdančiosios partijos ir opozicijos.

Tyrimo rezultatai buvo paskelbti po to, kai V. Orbano pergalė rinkimuose savaitgalį į Budapešto gatves išvedė dešimtis tūkstančių protestuotojų.

Per rinkimų kampaniją V. Orbanas prisistatė kaip Vengrijos krikščioniškos kultūros gynėjas nuo musulmonų antplūdžio. Šis įvaizdis jam užtikrino kelių milijonų rinkėjų, ypač kaimo vietovėse, balsus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"