Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Kultūros ministerija neužtikrina kultūros politikos formavimo

 
2017 02 28 18:24
Kultūros ministerija
Kultūros ministerija Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kultūros politiką turinti formuoti Kultūros ministerija nepakankamai dirba šioje srityje, taip pat vis dar imasi politikos įgyvendinimo, nors tai pavesta daryti kitai institucijai, konstatavo ministerijos auditą atlikusi Valstybės kontrolė.

Taip pat auditoriai nurodo, kad kultūros politika Lietuvoje formuojama neturint pakankamai duomenų pagrįstiems sprendimams priimti, ne visa turima kokybinė kultūros srities informacija, t.y. atlikti tyrimai, yra viešai prieinama.

„Ministerija neturi ir tikslių duomenų, kiek ir kokių kultūros ir meno institucijų iš viso veikia Lietuvoje. Daugiau žinoma tik apie ministerijai pavaldžias institucijas, tačiau ne visada išsireikalaujama, kad ir šios vykdytų joms pavestas funkcijas. Kaip parodė tikslinių grupių apklausa, kultūros bendruomenė taip pat nejunta esminio kultūros politikos formavimo suaktyvėjimo, pasigendama ministerijos bendradarbiavimo su kultūros bendruomene“, – rašo auditoriai.

Išvadoje pabrėžiama, kad dar 2012-aisiais siekiant atskirti kultūros politikos formavimą ir įgyvendinimą buvo įsteigta ministerijai pavaldi įstaiga – Lietuvos kultūros taryba, jai perduotos politikos įgyvendinimo, t.y. projektų finansavimo funkcijos.

„Atskyrus politikos formavimą nuo įgyvendinimo, ministerija vis dar administruoja projektus – vykdo konkursinį finansavimą, ir už tai atsakingų darbuotojų skaičius sumažėjo nežymiai“, – nurodo valstybės auditoriai.

2015 metais ministerija konkurso būdu skirstė 218 tūkst eurų. Pasak išvados, dėl tokių ministerijos veiksmų kultūros bendruomenė pasigenda aiškumo: kam – Lietuvos kultūros tarybai ar ministerijai – teikti paraiškas dėl projektų finansavimo.

Taip pat pabrėžiama, kad siekiant ilgalaikių sisteminių pokyčių, jie turėjo būti planuojami ir grindžiami patikimais duomenimis, tačiau nuolatinė kultūros procesų stebėsenos sistema nesukurta.

Anot VK, 2012–2015 metais Vyriausybės kanceliarija ir Finansų ministerija organizavo tyrimus, kurių metu buvo surinkta informacija, reikalinga politikos sprendimams priimti, pateiktos rekomendacijos, pavyzdžiui, sutvarkyti Kultūros vertybių registrą. Ministerija tą numatė atlikti per 3–4 metus, bet 2015-aisiais vertingosios savybės nustatytos tik trečdaliui vertybių.

Auditoriai taip pat išsakė priekaištų dėl Kultūros ir Finansų ministerijų užsibrėžto, bet neįgyvendinto plano sukurti ir taikyti nevyriausybinių kultūros organizacijų ilgalaikio finansavimo modelį.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJETaisyklės
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"