Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Kultūros ministerija neišgirdo mokslininkų siūlymų

 
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ne vienus metus kultūros mecenavimo klausimus nagrinėjantis Lietuvos kultūros politikos institutas apgailestauja, kad Kultūros ministerija šiam tikslui numatytas lėšas skiria ne mokslininkų, bet su ministerijos vadovybe susijusių asmenų projektams remti.

Šiandien Lietuvos kultūros politikos institutas kreipėsi į Seimo vadovę Loretą Graužinienę bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, prašydamas atkreipti dėmesį į Lietuvos kultūros tarybos prie Kultūros ministerijos vykdomą projektų finansavimą neturint pagrįstų motyvų. Taip mokslininkai sureagavo į šiandien „Lietuvos žiniose“ paskelbtą informaciją apie tai, kad Kultūros rėmimo fondas Nacionalinei kultūros mecenavimo strategijai sukurti 86 tūkst. litų skyrė viešajai įstaigai „Ateities visuomenės institutas“, kurio vienintelė steigėja – kultūros ministro Šarūno Biručio patarėja Erika Furman.

„Lietuvos kultūros taryba skyrė nemažą paramą – 86 380 litų - projektui „Nacionalinės kultūros mecenavimo strategijos sukūrimas“, ignoruodama tą faktą, kad anksčiau jau įvykdyti du šiai temai skirti projektai: 2007 metais ir 2013 metais. Reikėtų prisiminti ir dar vieną įtarimą keliantį faktą: Lietuvos kultūros taryba nei iš šio, nei iš to, nepateikdama jokių paaiškinimų, dar nepasibaigus skelbtam kultūros tyrimų paraiškų pateikimo terminui, pratęsė paraiškų priėmimo terminą (tarytum derindamasi prie kažkieno nespėjusio laiku parengti projekto interesų)“, - kreipimesi į Seimo pirmininkę nurodė Lietuvos kultūros politikos instituto vadovas Antanas Staponkus.

Instituto vadovo teigimu, 2007 metais Lietuvos kultūros taryba (tuo metu – Kultūros rėmimo fondas) finansavimo pateiktam projektui neskyrė. Dėmesio nesulaukė ir praėjusiais metais, bendradarbiaujant su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu, parengtas projektas „Verslininkų ir kultūros kūrėjų bendradarbiavimo bei kultūros mecenatystės skatinimas“.

„Matydamas, kaip kultūra stokoja lėšų, ir suvokdamas, kaip svarbu skatinti kultūros mecenatystės sąjūdį, Institutas nusprendė projektą vykdyti savo bei privačių rėmėjų lėšomis. Instituto darbuotojai ties šiuo projektu dirbo nemokamai, jiems talkino kultūros institucijų, daugiausia miestų ir rajonų kultūros centrų, darbuotojai. Buvo surinkti duomenys apie Lietuvos miestų ir rajonų aktyviausius, dosniausius kultūros mecenatus, aiškintasi, koks yra verslininkų požiūris į kultūros rėmimą, pagal galimybes išanalizuota artimiausių Lietuvos kaimyninių valstybių – Lietuvos ir Estijos, taip pat Švedijos kultūros finansavimo iš privačių šaltinių patirtis, verslininkų ir kultūros kūrėjų bendradarbiavimo tradicijas“, - nurodė A. Staponkus.

Praėjusių metų birželio 17 dieną Seime buvo surengta konferencija „Verslininkų ir kultūros kūrėjų bendradarbiavimo ir kultūros mecenatystės skatinimas“. Po jos Lietuvos kultūros politikos institutas parengė rezoliuciją „Skatinkime privačias investicijas į kultūrą“. Šiame dokumente buvo pateikta projekto vykdymo metu sukauptų duomenų analizė ir atliktų tyrimų rezultatais paremti siūlymai dėl kultūros mecenatystės skatinimo Lietuvoje. Šis dokumentas buvo pateiktas visoms suinteresuotoms institucijoms, taip pat ir Kultūros ministerijai.

„Galima apgailestauti, kad Kultūros ministerija visus metus nepajudino nė piršto vykdant konferencijoje ir jos rezoliucijoje pateiktus pasiūlymus dėl kultūros mecenatystės skatinimo. Tik šių metų viduryje kultūros ministras prakalbo apie kultūros mecenavimo įstatymo reikalingumą, o Kultūros ministerija paskelbė kreipimąsi rinkti „Metų mecenatą“, kurį numatoma apdovanoti. Šie siūlymai buvo pateikiami mūsų parengtoje rezoliucijoje. Tačiau rezoliucijoje yra ir kitų svarbių siūlymų dėl kultūros mecenavimo skatinimo, bet apie juos ministras nekalba. Tuo metu parama buvo paskirta su kultūros ministro patarėja siejamai įstaigai“, - apgailestavo A. Staponkus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"