Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Kriminologas Gintautas Sakalauskas: „Kalėjimas kaip paskutinis sovietinės kultūros bastionas“

 
2018 06 27 13:16
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Europos žemėlapis, kuriame pavaizduotas santykinis kalinių skaičius 100 tūkstančių gyventojų, didžiąja dalimi atitinka XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje buvusią politinę padėtį. 

Didžiausias kalinių skaičius yra Rusijoje, toliau seka Baltarusija, Gruzija, Baltijos valstybės, turinčios didžiausią kalinių skaičių Europos Sąjungoje, Ukraina, Moldova. Tai faktai, kurie bus plačiau aptarti birželio 28–29 dienomis vyksiančioje Baltijos kriminologų asociacijos ir Vilniaus universiteto (VU) organizuojamoje konferencijoje „Nusikaltimų kontrolės kultūra Baltijos regione“.

Gintautas Sakalauskas./ Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka
Gintautas Sakalauskas./ Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Prancūzų filosofas Mišelis Fuko teigė, kad į bausmę pirmiausia reiktų žiūrėti kaip į politinę taktiką, kurioje kova su nusikalstamumu tėra iliuzija, o pagrindinis šios taktikos elementas yra įkalinimas. Pasak konferencijoje pranešimą skaitysiančio VU teisininko, kriminologo doc. dr. Gintauto Sakalausko, ne tik jo taikymo dažnumui ir trukmei, bet ir vykdymo sąlygoms Lietuvoje iki šiol didelę įtaką turi sovietinio totalitarizmo kultūra.

„Tik tada, kai ši kultūra pasikeis ir įkalinimo sistemoje, mes galėsime kalbėti apie esminius kultūrinius pokyčius šalyje. Kalėjimas kaip lakmuso popierėlis atspindi ir sugeria pagrindines visuomenės problemas – nepasitikėjimą, susvetimėjimą, korupciją, smurtą, priklausomybes, nekompetenciją ir vadybos klaidas. Todėl ne vienas mąstytojas yra išsakęs taiklią mintį, kad apie šalies civilizacijos lygį galima spręsti pasižiūrėjus į jos kalėjimus“, – pastebi doc. dr. G. Sakalauskas.

Kriminologo teigimu, mes stebimės įvairiomis Lietuvos įkalinimo sistemoje vykstančiomis keistenybėmis, pradedant korupcija ir protekcija, baigiant narkotikais ir tiesiogiai internetu iš įkalinimo įstaigų transliuojamomis kalinių išgertuvėmis, bet reiktų stebėtis visai kuo kitu – kodėl Lietuvos įkalinimo sistemai iki šiol nelimpa jokie šiuolaikinių tarptautinių, veiksmingos vadybos ir žmogaus orumo paisymu paremtų standartų „pleistrai“? Jo manymu, atsakymo turėtume ieškoti totalitarinėje kultūroje.

Teisininkas doc. dr. G. Sakalauskas skaitys pranešimą „Kalėjimas kaip paskutinis sovietinės kultūros bastionas“. Konferencija vyks Vilniaus universiteto Teatro salėje (Universiteto g. 3, Vilnius).

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"