Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Kraustynės į Klaipėdą sukėlė audrą Vilniuje

 
2017 11 18 11:00
Nuo sausio 1 dienos Žuvininkystės tarnyba jau turėtų dirbti Klaipėdoje, tačiau tam dar nepasirengta. /
Nuo sausio 1 dienos Žuvininkystės tarnyba jau turėtų dirbti Klaipėdoje, tačiau tam dar nepasirengta. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kiek anksčiau nei po pusantro mėnesio Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) turi dirbti nebe Vilniuje, o Klaipėdoje. Tačiau naujakurystės nuotaikų tarnyboje nejusti. Jos vadovė ir du Seimo nariai net teismų prašė stabdyti pertvarką.

Audros kilo dėl žemės ūkio ministro Broniaus Markausko rugpjūčio 23 dienos įsakymo, kuriuo Žuvininkystės tarnybą nutarta pertvarkyti – dalį jos su direktoriumi nuo kitų metų sausio 1 dienos perkelti į Klaipėdą, o žuvivaisos padalinius nuo balandžio 1-osios reorganizuoti į valstybinę UAB ar viešąją įstaigą.

Indrė Šidlauskienė: „Ši valdžia reformas įgyvendina pagal principą – pirma darom, o paskui žiūrim, kas iš to išeis.“

Patalpų turi, bet ieško naujų

Lyg ir logiška: žuvys – jūroje, o jūra – ties Klaipėda. Tai dera ir su valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pažadais plėtoti regionus. Tačiau prieš tesint pažadus reikėtų skaičiavimų, ar tai ne per daug kainuos mokesčių mokėtojams.

„Pertvarka vykdoma daugiau subjektyviai, o ne objektyviai, t. y. siekiant sutaupyti valstybės lėšų. Ši valdžia reformas įgyvendina aklai, vadovaujamasi principu – pirma darom, o paskui žiūrim, kas iš to išeis“, – kritikos pažėrė 15 metų ŽŪM dirbanti ir nuo 2015-ųjų balandžio Žuvininkystės tarnybai vadovaujanti Indrė Šidlauskienė.

Ji pasakojo, kad praėjus penkioms dienoms po ministro įsakymo gavo viceministro Artūro Bogdanovo pavedimą išsiaiškinti, ar Klaipėdoje nėra laisvų 300–450 kv. m administracinės paskirties patalpų, o jei nėra, nedelsiant skelbti nuomos konkursą.

„Atlikome ekonominį pagrindimą ir pamatėme: jei darytume tai, ką liepia, nuomos mokestis išaugtų apie 10 ir daugiau kartų. Bet juk visos reformos vykdomos pagal šūkį – mažinkime valstybės tarnautojų ir taupykime lėšas“, – motyvus, kodėl ėmė ginčyti viceministro pavedimą, dėstė I. Šidlauskienė. Ji sakė bandžiusi aiškinti, kad neefektyvu ieškoti naujų ir dar tokių didelių patalpų, mat Žuvininkystės tarnyba Klaipėdoje turi laisvo ploto pernai už europines lėšas sutvarkytame Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos pastate Kopgalyje, taip pat patalpose Naujoji uosto g. 8A, jomis tarnyba naudojasi neatlygintinai panaudos teise.

Tuo metu A. Bogdanovas tikino, kad pertvarkos ekonominis pagrindimas buvo atliekamas, o pertvarka leis taupyti. Viceministras bandė neigti ir I. Šidlauskienės žodžius, kad jis davęs pavedimą ieškoti didelių patalpų. „Niekada nebuvo pasakyta, jog 300 ar 600 kvadratinių metrų. Pati tarnyba turi užtikrinti, kad nuo sausio 1 dienos Klaipėdoje dirbtų suformuotas kolektyvas ir žmonės turėtų darbo vietas. Esu žemės ūkio viceministras, kuruoju tą sritį, bet nekuruoju jų patalpų paieškos konkurso“, – piktinosi A. Bogdanovas.

Dar kartą paklaustas, ar tikrai jokiame rašte (atitinkamu raštu „Lietuvos žinios“ disponuoja) viceministras nėra įvardijęs, kokio ploto patalpas turi nuomotis Žuvininkystės tarnyba, jis atkirto, kad dėl šios pertvarkos pasirašė kokį šimtą raštų, ir skundėsi esąs pavargęs nuo klausimų apie ją.

Jis kritikavo I. Šidlauskienės siūlymus tarnybai glaustis trijose turimose patalpose Klaipėdoje. Pasak viceministro, efektyviau turėti vienoje vietoje esančias patalpas. Jis klausė, ar kas nors skaičiavo, kiek kainuotų kasdien keltis keltu į kitą marių krantą, ir pridūrė, kad patalpas Kopgalyje ketinama perduoti Švietimo ir mokslo ministerijai. Anot viceministro, UAB Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną, iš kurio dabar yra išsinuomotos patalpos, ketinama privatizuoti.

Tarnybos direktorė tikino, kad patalpos yra skirtingose vietose dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, žvejybos kontrolieriai įsikūrę prie pat uosto. Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono privatizavimo komisijos posėdžio data esą dar nė nenumatyta. Be to, kaip Žuvininkystės tarnybą informavo Turto bankas, ir privatizuota įmonė savo veiklą tęs, todėl liks galimybė sudaryti patalpų nuomos sutartį didinant patalpų plotą.

Indrė Šidlauskienė: "Ši valdžia reformas įgyvendina pagal principą - pirma darom, o paskui žiūrim, kas iš to išeis.“ Žuvininkystės tarnybos nuotrauka
Indrė Šidlauskienė: "Ši valdžia reformas įgyvendina pagal principą - pirma darom, o paskui žiūrim, kas iš to išeis.“ Žuvininkystės tarnybos nuotrauka

Apetitas patalpoms – didžiulis

I. Šidlauskienė pasigedo ir ekonominio pagrindimo, kodėl viceministras nurodė nuomotis tokį didelį plotą, nors nauja valdžia ir piktinosi, kad valstybės įstaigos užima per dideles patalpas. Pagal teisės aktus vienam darbuotojui skiriamas ne mažesnis kaip 6 kv. m ir ne didesnis nei 10 kv. m kabineto plotas.

Pagal viešą informaciją, Žuvininkystės tarnyboje dirbs 45 darbuotojai. Taigi, jiems pakaktų 270–300 kv. m patalpų. Didesnių paieškos tik keltų insinuacijas, kas prie ko taikoma: patalpos prie reikalavimų ar reikalavimai prie patalpų.

„Lietuvos žinios“ užvakar pateikė užklausą Turto bankui, ar atsirastų 270–300 kv. m patalpų Klaipėdoje. Turto banko atstovė viešiesiems ryšiams Aušra Pocienė atsakė, kad nuo Naujųjų metų – ne, tačiau jų galima tikėtis kitų metų vasaros viduryje. Vadinasi, jei ŽŪM neskubėtų būtinai sausio 1 dieną atšvęsti Žuvininkystės tarnybos įkurtuvių naujose patalpose, o ši laikinai prisiglaustų dabar turimose Klaipėdoje arba neskubėtų keltis į uostamiestį, galbūt pavyktų sutaupyti mokesčių mokėtojų pinigų.

Tačiau, kaip pažymėjo I. Šidlauskienė, dar nepaskelbus konkurso ir negavus atsakymo iš Valstybės turto informacinės paieškos sistemos apie laisvas patalpas Klaipėdoje, uostamiestyje esantys Žuvininkystės tarnybos darbuotojai jos direktoriaus vyriausiajam patarėjui Vytautui Grušauskui teikė derinti galimas patalpas ir jų schemas. Vienas galimų adresų – Šilutės pl. 2 . Portale rekvizitai.lt nurodyta, kad šios patalpos priklauso UAB „Laracija“, kurios vadovas – Julius Niedvaras.

I. Šidlauskienė stebėjosi, kad slapčia nuo jos buvo rengiami ir derinami dokumentai, nors už racionalų lėšų naudojimą atsakingas būtent įstaigos vadovas.

Ant to paties grėblio?

Klausimų, ar imantis pertvarkos tikrai gerai išanalizuotos visos alternatyvos, kilo ir su Žuvininkystės tarnybos veikla susijusiam verslui, šios srities mokslininkams. Pavyzdžiui, tolimojo plaukiojimo įmonių atstovai paprašė neperkelti į Klaipėdą žvejybos kontrolierių, tikrinančių ne Baltijos jūroje, o tolimuosiuose žvejybos rajonuose dirbančius laivus, nes kitaip verslui kiltų nepatogumų. Mat tolimojo plaukiojimo įmonių būstinės dažniausiai yra įsikūrusios Vilniuje. Tolimų žvejybos rajonų kontrolė vykdoma pasitelkus informacines technologijas, taip pat – retsykiais oro transportu pasiekus laivus.

Klausimų kelia ir žuvivaisos poskyrių išskyrimas į atskirą padalinį. „Šie padaliniai turi labai daug žemės, tvenkinių. Teritorijos – gražiose vietose, patalpos sutvarkytos už europines lėšas. Tad pasikeitus valdžiai žvilgsniai nuolat nukrypsta į tuos poskyrius. Tačiau pavykdavo įtikinti, kad žuvivaisos padaliniai būtini ne komercijai, o valstybės funkcijai – žuvų ištekliams išsaugoti ir atkurti, nes pagal tarptautines konvencijas turime užtikrinti nykstančių žuvų apsaugą“, – aiškino I. Šidlauskienė.

Artūras Bogdanovas: „Norima išlaikyti tokią tarnybą, kurioje smagu gauti milijonus, o efekto neskaičiuoti.“

Viceministro nuomonė kitokia. „Valstybė neturėtų užsiimti verslu. Norima išlaikyti tokią tarnybą, kurioje visiems buvo smagu gauti milijonus, o efekto niekas neskaičiavo. Žuvivaisos poskyriai bus išskirti į atskirą komercinį padalinį – UAB ar viešąją įstaigą. Bet niekas nieko neprivatizuoja, tai bus valstybės nuosavybė“, – dėstė jis.

Beje, Žuvininkystės tarnyba įsteigta 2010 metais po reformos – tuomet išardytas Žuvininkystės departamentas prie ŽŪM ir panaikintas Valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras. „Nereikėtų pamiršti, kiek milijonų valstybei kainavo konservatorių išliaupsinta ir 2010 metais įvykdyta minėtų žuvininkystės įstaigų „optimizacija, konsolidacija“, turėjusi sutaupyti per 4 mln. litų valstybės biudžeto lėšų. Deja, ši reorganizacija valstybės biudžetą patuštino daugiau kaip 1 mln. litų vien darbuotojų išeitinėms išmokoms ir kompensacijoms. Dar ketvirtis milijono litų išleista vykdant teismų sprendimus, priimtus dėl darbuotojų atleidimo pažeidžiant įstatymus. O ką jau kalbėti apie prarastus žuvininkystės specialistus“, – kreipimesi į prezidentę, premjerą, žemės ūkio ministrą, Seimo narius, prašydami stabdyti dar vieną skubotą reformą, priminė grupė žuvininkystės sektoriaus autoritetų.

Abudu – ne be dėmių

„Nesu prieš pertvarkas, bet reikia peržiūrėti funkcijas, žmones, lėšas. Ministrui pati nešiau pasiūlymą iš pradžių sumažinti apie 480 tūkst. lėšų per metus, atsisakyti dalies etatų“, – kalbėjo I. Šidlauskienė. Ji neslėpė nesižavinti perspektyva kraustytis į Klaipėdą.

Artūras Bogdanovas: "Norima išlaikyti tokią tarnybą, kurioje smagu gauti milijonus, o efekto neskaičiuoti." ŽŪM nuotrauka
Artūras Bogdanovas: "Norima išlaikyti tokią tarnybą, kurioje smagu gauti milijonus, o efekto neskaičiuoti." ŽŪM nuotrauka

Viceministras A. Bogdanovas I.Šidlauskienės indėlį į reformą vertino kitaip. „Paklauskite, ką ji dar padarė, išskyrus tai, kad padavė ministrą į teismą. To dar nebuvo, kad ministerijai pavaldi įstaiga kvestionuotų ministro įsakymą ir jį skųstų teismui“, – pareiškė jis.

Vis dėlto konfliktas dėl Žuvininkystės tarnybos perkėlimo į Klaipėdą iki Naujųjų metų turės būti išspręstas, į procesą dar neįsitraukus Temidei. Kaip „Lietuvos žinias“ informavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Seimo narių Vytauto Kamblevičiaus ir Remigijaus Žemaitaičio skundas priimtas, bet dar nepaskirta jo nagrinėjimo data. O I. Šidlauskienės skundą Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Viceministras A. Bogdanovas tikino, kad tarnyboje – daug problemų. ŽŪM kreipėsi į teisėsaugos institucijas, jos šiuo metu aiškinasi, ar tarnyboje nebuvo fiktyviai įdarbintų asmenų. Be to, pasak viceministro, šiuo metu ŽŪM atlieka Žuvininkystės tarnybos vykdytų europinių projektų patikrinimą.

2015 metais I. Šidlauskienę skiriant tarnybos vadove, ŽŪM ją vertino kitaip: „Pareiginga, kūrybiška darbuotoja ir talentinga vadovė, gebanti strategiškai mąstyti. Už ES paramos žuvininkystei administravimą nacionaliniu lygmeniu, žuvininkystės reikalų koordinavimą tarptautiniu mastu I. Šidlauskienė sulaukė deramo šalies ir tarptautinių žuvininkystės institucijų pripažinimo.“

Pats A. Bogdanovas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) spalį vienbalsiai pripažintas pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Tyrimas pradėtas gavus pranešimą, kad viceministras, būdamas bendrovės „Geosmart“ akcininkas, galbūt atstovaudamas šiai bendrovei teikia Nacionalinei žemės tarnybai derinti savo paties parengtas kadastrinio matavimo bylas. VTEK nutarė, kad A. Bogdanovas veikė nuolatinio interesų konflikto situacijoje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
#ATEITIESLYDERIAIEkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasKontaktai
GynybaĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėReklaminiai priedai
KomentaraiKonkursaiKultūraLietuvaPrenumerata
Mokslas ir ITPasaulisSportasŠeima ir sveikataKarjera
ŠvietimasTrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"