Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Konservatoriai regi save „geraisiais gelbėtojais“

 
2018 05 11 11:00
Klausiamas, ar konservatoriai mato save kaip geruosius gelbėtojus, Gabrielius Landsbergis sakė, kad "tai yra daugiau ar mažiau tai, ką jis nori pasakyti". /
Klausiamas, ar konservatoriai mato save kaip geruosius gelbėtojus, Gabrielius Landsbergis sakė, kad "tai yra daugiau ar mažiau tai, ką jis nori pasakyti". / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šalies politinę ir partinę sistemą pastaruoju metu krečiant didžiuliams skandalams opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) savaitgalį žada pateikti naujas savo vizijas Lietuvai ir Europai. Tačiau nusiteikimą kelti tradicinių politinių jėgų prestižą deklaruojantys konservatoriai, anot ekspertų, daug galimybių tam neturi.

Konservatoriai bus pirmoji didžioji parlamentinė jėga, kuri plačioje partinėje draugėje šeštadienį susirinks aptarti situacijos šalyje, kai nugriaudėjo keli skandalai dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės ir politinės korupcijos byloje įtariamo buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio susirašinėjimo, paviešintos informacijos apie neteisėtus koncerno „MG Baltic“ atstovų bandymus paveikti valstybės institucijas, politikus, daryti poveikį teisėsaugos institucijoms, visuomenės informavimo priemonių pasitelkimo verslo interesams įgyvendinti.

TS-LKD suvažiavime pirmiausia žadama diskutuoti apie esą svarbesnius klausimus. Tiesa, bus paliestas ir konservatorių vaidmuo šalies politiniame gyvenime, be kita ko – bandant atkurti visuomenės pasitikėjimą tradicinėmis politinėmis partijomis.

Klausiamas, ar konservatoriai mato save kaip geruosius gelbėtojus, Gabrielius Landsbergis sakė, kad „tai yra daugiau ar mažiau tai, ką jis nori pasakyti“.

Turi svarbią žinią Lietuvai

Gabrieliaus Landsbergio teigimu, suvažiavimo metu norima suteikti galimybę partijos nariams padiskutuoti ne apie vykstančius „kasdienius skandalėlius“, kam kokį laišką parašė prezidentė D. Grybauskaitė, o svarbesniais ir platesniais klausimais. Todėl vienas pagrindinių suvažiavimo aspektų esą bus europinė deklaracija.

Vis dėlto kalbų apie tai, kas šiuo metu vyksta šalies politinėje padangėje, nebus išvengta. G. Landsbergis tikino, kad konservatoriai į skandalus dėl politinės korupcijos neįsipainiojo. Nors žinoma, kad TS-LKD metams sustabdė parlamentaro Lauryno Kasčiūno narystę partijoje, nes jis, kaip skelbė žiniasklaida, prieš kelerius metus, dar nebūdamas Seimo nariu, galėjo vykdyti koncerno „MG Baltic“ tuomečio viceprezidento Raimondo Kurlianskio užduotis. „Mano pozicija yra gana aiški. Viena vertus, džiaugiuosi, jog iš to, kokia dabar viešinama informacija, susidaro vaizdas, kad prie partijos buvo mėginta priartėti, bet tai nepavyko. Esame tarsi nuošaly nuo viso to liepsnojančio laužo. Tačiau bendro lauko negaliu vertinti pozityviai, nes jis apskritai yra neigiamas – kalbant apie žmonių pasitikėjimą politine sistema ir t. t. Dabar vienas koncernas savo dalyvavimą politikoje baigė konvulsijomis Vytauto Bako (Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas – red.) komisijoje bei teisme liberalų byloje, bet kitas „koncernas“ sėdi Seime. Nežinau, ar tai skatina žmonių pasitikėjimą. Savo kalboje ir pristatydamas kai kuriuos dokumentus atkreipsiu dėmesį į tą problemą“, – pasakojo G. Landsbergis.

Pasak jo, svarbiausias uždavinys tradicinėms politinėms partijoms – atkurti visuomenės pasitikėjimą, kad nauji gelbėtojų judėjimai su žiniasklaidoje linksniuojamų ar kitų koncernų pinigais nesiveržtų į Seimą. Tam, kad būtų atkurtas pasitikėjimas partine sistema, G. Landsbergio nuomone, partijos turi „prisižiūrėti“ iš vidaus, galvoti apie nuoširdų atsparumą įvairioms išorės grėsmėms. Jis išskyrė konservatorių vaidmenį šiame procese ir tikino, jog vienas iš TS-LKD uždavinių yra sugrąžinti ir išlaikyti pasitikėjimą tradicine politine jėga, kad jų partija išlaikytų kryptį, sutvirtintų pamatus ir pabrėžtų savo vertybinę poziciją. Klausiamas, ar konservatoriai mato save kaip geruosius gelbėtojus, G. Landsbergis sakė, kad „tai yra daugiau ar mažiau tai, ką jis nori pasakyti“. „Visko buvo, bet sugebėjome atsitiesti, kai reikia – išsivalyti, atsinaujinti ir eiti į priekį. Manau, kad tai yra svarbi žinia Lietuvai“, – kalbėjo jis.

Apibrėš strateginę laikyseną

TS-LKD suvažiavime žadama priimti kelias rezoliucijas, apibrėžiančias strateginę konservatorių laikyseną tiek valstybiniuose, tiek bendruose Europos Sąjungos (ES) iššūkiuose: „Tikime Europa“ ir „Tikime Lietuva“. Pastarojoje rezoliucijoje bus kalbama apie situaciją šalies viduje: skaidrumo klausimus, pateiktas dabartinės valdžios vertinimas, akcentuojamos anemiškos, lėtos ar apskritai nevykstančios reformos, nurodomi pasiūlymai, ką daryti, kad būtinos pertvarkos judėtų į priekį, kokios sritys dabartiniu metu yra tam prioritetinės, ir panašiai. „Šiek tiek kritikos, situacijos vertinimo, kaip ją mes matome suprasdami subjektyvumą būdami opozicine partija. Vis dėlto siūlome ir kelius, kuriais eitų Tėvynės sąjunga, jeigu galėtų priimti sprendimus“, – pasakojo G. Landsbergis.

Jis spėja, kad daugiausia diskusijų suvažiavimo metu kils dėl europinės deklaracijos, įtvirtinančios TS-LKD požiūrį į Europoje vykstančius procesus. „Pateiktas dokumentas, kurį bemaž dvi savaites deriname tarp partijos narių, teikiami pasiūlymai įtvirtina, kad Tėvynės sąjunga pasisako už Lietuvos vietą Europos branduolyje. Palaiko Vokietijos ir Prancūzijos lyderystę, ėjimą kartu didesnės federacijos, integracijos keliu ir didesnės atsakomybės iš valstybės pusės prisiėmimą tiems procesams, kurie vyksta Europoje“, – kalbėjo jis.

Tačiau tokiai vizijai, matyt, pritars toli gražu ne visi konservatoriai. Pavyzdžiui, parlamentaras Audronius Ažubalis su Seimo TS-LKD frakcijos kolega L. Kasčiūnu praėjusią savaitę pristatė memorandumą, kuriame kalba apie tai, kad būtina vengti situacijų, kai iniciatyvos ES viduje gali būti orientuotos į valstybių narių suvereniteto siaurinimą, apeinant arba ignoruojant tam nepritariančių valstybių poziciją ir panašiai.

Esminė konservatorių bėda

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas sako, kad dabartinė situacija yra labai nepalanki visoms politinėms partijoms. Jo nuomone, po pastarosios „mėsmalės“ kituose Seimo rinkimuose greičiausiai matysime išlikusias tik dvi partijas, galinčias pretenduoti į valdžią: TS-LKD ir „valstiečius“. Kaip rodo rinkėjų apklausos, jos ir dabar turi didesnį nei 10 proc. visuomenės palaikymą. Kitos politinės jėgos yra „susismulkinusios“, praradusios prestižą, laukiančios teismų ir susiduriančios su kitais nemalonumais. „Tame kontekste konservatoriai ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) atrodo bene vienintelės jėgos, kurias ir ateityje būtų galima vadinti normaliomis politinėmis partijomis. Žvelgiant iš lyginamojo taško, taip, konservatoriai yra vieni tų, kurie gali kai ką pasiūlyti. Kita vertus, ką gi jie siūlo? Žadėti ir muštis į krūtinę, kad jie bus gelbėtojai, yra viena, bet kol kas nelabai matėme kokių realių pasiūlymų. Dabartinė jų užimta pozicija yra kritika LVŽS ar konkretiems jų atstovams, bet labai trūksta kokios nors pozityvios jėgos. Vien iš tokios kritinės pozicijos jie patys sau kokių nors labai didelių perspektyvų gali ir nesukurti, nes, visų pirma, turi parodyti save kaip tikrą alternatyvą, galinčią pasiūlyti kitokių sprendimų nei dabartiniai valdantieji“, – komentavo politologas.

TS-LKD suvažiavimo rezoliucijos dėl vidaus politikos ir Lietuvos pozicijos ES, anot T. Janeliūno, pirmiausia svarbios patiems konservatoriams. Iš dalies – gal net savotiška saviapgaulė ar imitacija, kad partijoje vyksta procesas, apmąstymai, stiprinama pozicija vienu ar kitu klausimu. „Tačiau labai abejoju, ar tos rezoliucijos pasieks ką nors toliau už partijos ribų. Čia ir yra esminė konservatorių bėda, kad jie į viešąją erdvę neišneša, nesugeba suformuluoti savo pasiūlymų taip, jog jie pasiektų rinkėjų akis ir ausis. Visa, ką jie daro viešojoje erdvėje, kaip jau minėjau, daugiausia yra koncentruota į negatyvią veiklą – kritiką, galbūt šaipymąsi iš „valstiečių“, bandymą pasirodyti geresniems. Tačiau ironijos, kritikos, pašaipų fone pozityvios idėjos ir pasiūlymai paskęsta. Reikėtų būti tvirtai tikinčiu konservatoriumi ir norinčiu „iškasti“ tas pozityvias idėjas, o ne šiaip laukti visą gyvenimą, kol konservatoriai kokią nors savo idėją sugebės perkelti į viešąją erdvę“, – pabrėžė jis.

Optimizmui vietos nėra

Vytauto Didžiojo universiteto docentas Bernaras Ivanovas mūsų politiniame lauke neįžvelgia „gerųjų gelbėtojų“. Jo nuomone, dabartinių įvykių epicentre konservatoriai, kaip ir kitos partijos, neturi nei kuo didžiuotis, nei dėl ko liūdėti. „Neišskirčiau nė vienos: nei geresnės, nei blogesnės. Visos jos yra tos pačios sistemos dalys. Čia kaip karuselėje – įsuka ką nors kartkartėmis, tai vieni, tai kiti išlenda. Dabartinis skandalas yra beprasmis, nes nieko nekeičia, kad ir kas būtų paviešinta. Pasižiūri D. Grybauskaitė pro langą, premjeras Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas Vytautas Pranckietis, ir ką jie mato? Nieko, tuščia, nė vieno žmogaus, išėjusio į mitingą, nė vieno išėjusio protestuoti, ir tai yra mūsų didžiausia tragedija. Nelaimė, parodanti, kad nėra jokios vilties“, – įsitikinęs politologas.

B. Ivanovo teigimu, kol visuomenė nesupras, kad reikia iš esmės keisti situaciją, partinėje sistemoje niekas nesikeis. „Tai tiesiog politinis šou, neturintis absoliučiai nieko bendro su geresnio rytojaus siekimu. Kol visuomenė pati suvoks, kad jai reikia pakeisti situaciją, kaip, pavyzdžiui, bando daryti žmonės Armėnijoje, tol situacija tikrai nepasikeis, – aiškino jis. – Deja, visi tie pareiškimai, norai ką nors gelbėti, ką nors pakeisti į gera yra absoliučiai dirbtiniai. Nedirbtinius juos gali padaryti tik visuomenė, paėmusi už gerklės tuos, kas, jų manymu, yra to verti. Ne Valstybės saugumo departamentas, ne Specialiųjų tyrimų tarnyba, ne V. Bakas, ne naftalinu dažnai atsiduodanti Seimo komisija – ne jie turi imti už gerklės, o pati visuomenė. Kol šito nėra, optimizmui vietos nelieka“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"