Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Konservatoriai pradės kalbėtis su žmonėmis

 
2017 02 14 11:10
Gabrielius Landsbergis: "Visi rinkimai, kuriuose dalyvauja partija, būtų atviri, juose galėtų dalyvauti ne tik TS-LKD nariai, bet ir visuomenė."
Gabrielius Landsbergis: "Visi rinkimai, kuriuose dalyvauja partija, būtų atviri, juose galėtų dalyvauti ne tik TS-LKD nariai, bet ir visuomenė." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininku perrinktas Gabrielius Landsbergis žada, kad vienas ryškiausių partijos laukiančių pokyčių – didesnis atvirumas.

35-erių G. Landsbergis pažymėjo savo pergalę vertinantis kaip didelį pasitikėjimo kreditą, kurį suteikė partijos bendruomenė tolesniam atsinaujinimui vykdyti. Tačiau atviros TS-LKD vėliava mojuojančio vadovo idėjos patrauklios ne visiems. Politikos ekspertai atkreipė dėmesį, kad, rūpindamasis savo politiniu išlikimu, G. Landsbergis, kaip ir kiti varžytuvėse dėl lyderio posto dalyvavę TS-LKD atstovai, pamiršo pačios partijos egzistencijos problemą. Esą idėjų badas diskusijas pavertė tuščiais pasiplepėjimais, kurie buvo neaktualūs potencialiems konservatorių rinkėjams.

Tiesioginiuose TS-LKD pirmininko rinkimuose savaitgalį už G. Landsbergį balsavo 5539 partiečiai (arba 62 proc.). Antroje vietoje liko Paulius Saudargas, gavęs 1696 balsus (19 proc.), trečias – buvęs diplomatas Žygimantas Pavilionis, surinkęs 1065 balsus (12 proc.), ketvirtas – Mykolas Majauskas su 577balsais (7 proc.). Rinkimuose dalyvavo 8987 balsavimo teisę turintys konservatoriai (57,83 proc.).

Ieškos konsensuso

G. Landsbergio teigimu, rinkimų rezultatai aiškiai parodė, kad partija yra vieninga, jos nariai pritaria krypčiai, kuria einama. „Daugelis dalykų buvo kuriami dirbtinai, tiesiog norint išsiskirti. O kaip geriausiai tai padaryti? Žinoma, pabrėžiant skirtumus“, – paklaustas apie galimo partijos skilimo užuominas, kurių neišvengta per rinkimų kampaniją, „Lietuvos žinioms“ sakė jis. G. Landsbergis tikino, kad per pastaruosius dvejus metus TS-LKD apskritai nebūta aštresnių balsavimų. Dėl daugelio dalyko esą vykdavo diskusijos, tačiau sprendimai būdavo priimami bendru sutarimu.

„Diplomatiško konsensuso paieškos tendenciją noriu tik stiprinti“, – pažymėjo G. Landsbergis. Kaip vieną artimiausių savo darbų jis įvardijo siūlymą TS-LKD suvažiavimui pritarti atvirų rinkimų idėjai. „Koncepcijos esmė – visi rinkimai, kuriuose dalyvauja partija, būtų atviri, juose galėtų dalyvauti ne tik TS-LKD nariai, bet ir visuomenė“, – aiškino politikas. Jo manymu, tokia iniciatyva Lietuvoje gali būti populiari. „Jei norime tapti antro pasirinkimo partija, turime kalbėtis su žmonėmis, kurie balsuoja už kitas partijas“, – kalbėjo TS-LKD lyderis. Nors G. Landsbergis prisipažino esąs partijos pavadinimo trumpinimo šalininkas, sprendimą dėl to, anot jo, priims visa TS-LKD bendruomenė.

Mato idėjų badą

Mykolo Romerio universiteto docento Virgio Valentinavičiaus žodžiais, G. Landsbergis įrodė mokantis kovoti dėl savo politinio išlikimo. „Tačiau lieka atviras klausimas, kiek jis bus pajėgus ir norės kovoti ir dėl partijos politinio išlikimo“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

TS-LKD vairininko rinkimų kampanija politologui paliko keistą įspūdį. „Ji buvo per daug mandagi. Matėme keturis gabius, perspektyvius jaunuolius, kurie maloniai kalbėjosi tarpusavyje, tačiau apie dalykus, kurie nėra labai svarbūs Lietuvos žmonėms“, – pažymėjo jis. Esą tai liudija akivaizdų politinių idėjų badą. Rimtesnio dėmesio beveik neskirta net partijos krikdemiškajai bei liberaliajai takoskyrai aptarti. „Kai dėl idėjų nediskutuojama, pasirinkimas akivaizdus – pagal pavardę. Juolab kad kitos kartos tos pačios pavardės savininkas be didelių ceremonijų dalyvavo rinkimų kampanijoje ir labai aiškiai pasakė, už ką balsuoti. Kita vertus, jeigu partijos nariams tokio nurodymo užtenka, kad suteiktų pasitikėjimą partijos pirmininku, čia jų pačių problema“, – dėstė politologas.

Jis nuogąstavo, kad TS-LKD pokyčių gali ir nesulaukti. Pasak politologo, pagrindinė konservatorių problema – kaip patikti ne tik sau, bet ir platesniam rinkėjų ratui, kaip patraukti už kitas partijas balsuojančius žmones. „Tam nepakanka eksponuoti savo veidus ir sąmojus feisbuke. Kad patrauktum, sudomintum kitus, reikia atitinkamų politinių idėjų“, – teigė ekspertas.

Nėra opozicinės lyderystės

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio, TS-LKD pirmininko rinkimų nugalėtojas buvo aiškus dar prieš rinkimus. „Tai rodo, kad partijoje nėra opozicinės lyderystės. Kita vertus, turime suprasti, kad dalis tų, kurie varžėsi su G. Landsbergiu, galbūt siekė visai kitų tikslų. Jie prisistatė kaip aktyvūs dešiniojo flango politikai, privertė įsiminti jų pavardes. Manau, kad matysime juos kituose politiniuose žaidimuose, jie stengėsi dėl savo politinės ateities“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologas.

Būtent dėl šios priežasties, anot jo, vargu ar TS-LKD kils kiek didesnė liberalios ir krikdemiškos stovyklų trintis. „Greičiausiai nuoskaudos bus nurytos tyliai“, – prognozavo L. Bielinis.

Jo nuomone, per pastaruosius metus G. Landsbergis įgijo tam tikros politinės patirties, išmoko laviruoti – tai įrodė inicijuodamas pirmalaikius pirmininko rinkimus. „Tai buvo drąsus ir pakankamai patyrimo reikalaujantis veiksmas. Ko gero, ateityje turėsime neblogą dešinės politinės jėgos lyderį“, – teigė L. Bielinis.

Jis nepeikė ir G. Landsbergio iškeltos atviros partijos idėjos. Anot politologo, viešųjų ryšių požiūriu tai reikštų „visuomenės pririšimą prie partijos sprendimų“. „Taip visuomenė įsitrauktų ir į partijos interesų įgyvendinimą, taptų susieta su partija. Taip būtų formuojama parama ir atrama rinkimams“, – dėstė L. Bielinis. Jis spėjo, kad artimiausiu metu TS-LKD laukia nemažai pokyčių, nes G. Landsbergis turės įgyvendinti savo permainų ir atsinaujinimo idėjas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"