Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Komunizmo nusikaltimų nevalia užmiršti

 
2007 07 02 0:00
Į paminklo atidengimo iškilmes Vašingtone buvo pakviesta buvusi disidentė N.Sadūnaitė.<br>Nuotrauka: © Lietuvos žinios
Į paminklo atidengimo iškilmes Vašingtone buvo pakviesta buvusi disidentė N.Sadūnaitė.
Nuotrauka: © Lietuvos žinios

JAV sostinėje Vašingtone atidengiant paminklą komunizmo aukoms įamžinti dalyvavo ir du Lietuvos atstovai - sesuo Nijolė Sadūnaitė ir monsinjoras Alfonsas Svarinskas.

Kaip jau skelbta, per atidarymo iškilmes birželio 12-ąją kalbėjęs JAV prezidentas George'as W.Bushas pabrėžė, kad XX amžius įėjo į istoriją kaip kruviniausias amžius per visą žmonijos istoriją, o komunizmo ideologija pražudė apie 100 mln. nekaltų žmonių. Amerikos vadovas paminėjo ir lietuvius, užsiųstus mirti į gulagus.

Paklausta, ką jai asmeniškai reiškė diena, kai buvo atidengtas minėtas paminklas, N.Sadūnaitė džiaugėsi, kad komunizmo aukos nėra pamirštos, o kai jos prisimenamos su meile ir pagarba, tai užkerta kelią ateities kartoms pakartoti baisius nusikaltimus.

Po oficialios ceremonijos N.Sadūnaitė priėjusiam pasisveikinti G.W.Bushui spėjo padėkoti už jo žodžius, ištartus Vilniaus Rotušės aikštėje. Tąsyk Amerikos prezidentas sakė, kad Lietuvos priešai taps ir JAV priešais. Pasak N.Sadūnaitės, ši padėka labai maloniai nuteikė Amerikos vadovą. Jis paliko itin šilto ir neformalaus žmogaus įspūdį.

Idėja įamžinti viso pasaulio komunizmo aukas kilo 1989 metais, praėjus dviem mėnesiams, kai griuvo Berlyno siena. Tuomet amerikiečiai Lee Edwardsas ir Levas Dobriansky suvokė, kad nelikus sienos pamažu ims dilti ir atmintis apie komunizmą.

Netrukus pradėta belstis į Kongreso atstovų duris, kol galų gale 1993 metais tuometinis JAV prezidentas Billas Clintonas pasirašė leidimą įamžinti komunizmo aukas Amerikos sostinėje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"