Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Kompensacijų renovacijai kapšas traukiasi

 
2017 05 12 12:00
Per praėjusius ketverius metus Lietuvoje renovuota 1517 daugiabučių namų.
Per praėjusius ketverius metus Lietuvoje renovuota 1517 daugiabučių namų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Planuodama, kad šalyje kasmet bus atnaujinama ne mažiau kaip po 500 daugiabučių, Vyriausybė nori patikslinti finansinės paramos renovacijai teikimo tvarką. Opozicijos atstovas piktinasi, kad senų namų atnaujinimui pradedant buksuoti, valdžia nemato reikalo jam skirti daugiau dėmesio ir išteklių.

Tęsiant Daugiabučių namų atnaujinimo programą, Aplinkos ministerija siūlo patikslinti lengvatinių kreditų teikimo sąlygas, kreditavimo sutarčių sudarymo ir kreditų grąžinimo tvarką. Norima įtvirtinti tai, kas deklaruota ir anksčiau, – kad valstybės finansinė parama daugiabučių renovacijai nuo kitų metų sumažėtų iki 30 procentų. Dabar iki liepos 1 dienos yra kompensuojama 40 proc., o iki šių metų pabaigos – 35 proc. išlaidų. Taip pat siūloma nebepadengti visų savivaldybėms priklausančių gyvenamųjų patalpų atnaujinimo išlaidų.

Buvęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis sako, kad kol kas renovacija į priekį juda iš inercijos, o Vyriausybė nededa pastangų ją toliau skatinti.

Kompensuotų 30 proc. išlaidų

Pagal projektą Aplinkos ministerija siūlo suteikti lengvatinius kreditus daugiabučio atnaujinimo techniniam projektui parengti bei rangos darbams atlikti ir penkerius metus padengti šių paskolų palūkanų dalį, viršijančią 3 procentus. Taip pat apmokėti ne didesnes kaip Vyriausybės nustatyto dydžio išlaidas renovacijos projekto daliai parengti bei jo įgyvendinimui administruoti ir statybos techninei priežiūrai.

Siūloma kompensuoti 30 proc. investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, apmokėti nepasiturintiems gyventojams tenkančias renovacijos išlaidas ir paskolų įmokas.

Tiesa, norima atsisakyti valstybės biudžeto ir Klimato kaitos specialios programos lėšomis padengti savivaldybėms priklausančių gyvenamųjų patalpų renovaciją.

Valstybės paramą renovacijai numatyta teikti iš vieno šaltinio – valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai įgyvendinti. Nuo 2018 metų sausio 1 dienos valstybės paramą atnaujinimo (modernizavimo) projekto daliai (investicijų planui) parengti, projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas, neviršijančias Vyriausybės nustatytų maksimalių šių išlaidų dydžių, apmokėti Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Lengvatos atsieitų beveik 100 mln. eurų

Taip pat įstatymo projekte siūloma nustatyti daugiabučio atnaujinimo administratoriaus ir butų savininkų pareigas bei atsakomybę grąžinant lengvatinį kreditą, kad lėšos paskolai padengti nebūtų naudojamos kitoms reikmėms.

Skaičiuojama, kad kompensuojant 30 proc. investicijų į energinį efektyvumą didinančias priemones ir lengvatinių kreditų palūkanas, iš valstybės biudžeto prireiks 77 mln. eurų. Daugiabučių atnaujinimo investicijų plano parengimo, projektų įgyvendinimo administravimo ir techninės priežiūros išlaidoms apmokėti – 8,3 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų.

Nepasiturintiesiems nieko nekainuoja

Šiuo metu valstybė, skatindama gyventojus atnaujinti savo daugiabučius, teikia 15 proc. paramą energiją didinančioms priemonėms. Be to, daugiabučių atnaujinimo projektams, pasiekusiems 40 proc. ir didesnį energinį efektyvumą, teikiama 20 proc. parama iš specialiosios Klimato kaitos programos (būsto atnaujinimo projektams, kurie bus baigti iki šių metų liepos, skiriama 5 proc. didesnė parama).

BETA direktoriaus Valiaus Serbentos teigimu, vis daugiau gyventojų ryžtasi atnaujinti savo daugiabučius.

Suteikiami lengvatiniai kreditai renovacijos projektui (ar jo daliai) parengti ir įgyvendinti (rangos darbams atlikti, statybos techninei priežiūrai vykdyti) su Vyriausybės nustatyto dydžio, tačiau ne didesnėmis kaip 3 proc., fiksuotomis metinėmis palūkanomis.

Valstybės parama teikiama ir apmokant Vyriausybės nustatytą, tačiau ne mažesnę kaip 50 proc., išlaidų dalį atnaujinimo (modernizavimo) projektui (ar jo daliai) parengti, kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtą daugiabučio namo modernizavimo investicijų planą patvirtina butų ir kitų patalpų savininkai. Taip pat ir apmokant nepasiturintiems gyventojams tenkančias renovacijos projekto parengimo, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmoką, kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas.

Be to, valstybė visiškai apmoka savivaldybių nuosavybės teise valdomų gyvenamųjų patalpų renovaciją.

Blogas ženklas

Europarlamentaras V. Mazuronis teigė turintis informacijos, kad senų daugiabučių atnaujinimo procesas Lietuvoje stringa. „Mano žiniomis, renovacija yra sustojusi. Statistika, rodanti, kiek renovuojama, yra buvusio įsibėgėjimo inercija. Pasižiūrėkite, kiek šiais metais yra sudaryta naujų sutarčių – čia esminis klausimas. Tai, kas vyksta, yra tai, ką užkūrėme. Tas procesas, kuris jau pradėtas, rieda į priekį. Tačiau didžiausią susirūpinimą turėtų kelti dabartinė situacija. Mano žiniomis, šiais metais nesudaryta nė viena sutartis dėl renovacijos. O tai labai blogas ženklas“, – pabrėžė jis.

Pasak V. Mazuronio, labai svarbu ne tik palaikyti ankstesnės valdžios paskatintą renovacijos intensyvumą, bet ir didinti apsukas. Jeigu daugiabučių namų atnaujinimas įstrigs, iš naujo ją „įsukti“ neva bus labai sudėtinga. „Vėl reikės ir palyginti didelių pinigų, ir įtikinti žmones, taip pat daug laiko. Jeigu mano informacija neteisinga, tik pasidžiaugsiu, bet jei ji teisinga ir tas procesas labai lėtėja, tada blogai“, – pakartojo jis.

Siekiant skatinti renovaciją, V. Mazuronio nuomone, būtinas atitinkamas Vyriausybės apsisprendimas. „Reikia nuolat laikyti ranką ant pulso. Man atrodo, kad ir dėmesio, bijau, ir tam tikros kompetencijos Vyriausybės lygmeniu trūksta“, – kalbėjo buvęs aplinkos ministras.

BETA direktoriaus Valiaus Serbentos teigimu, vis daugiau gyventojų ryžtasi atnaujinti savo daugiabučius. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka
BETA direktoriaus Valiaus Serbentos teigimu, vis daugiau gyventojų ryžtasi atnaujinti savo daugiabučius. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Atnaujinti keli tūkstančiai daugiabučių

Daugiabučių namų atnaujinimo programą įgyvendinančios viešosios įstaigos Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, per praėjusius ketverius metus Lietuvoje renovuota 1517 daugiabučių namų. Tai – daugiau nei tūkstančiu gyvenamųjų namų daugiau negu 2008–2011 metų laikotarpiu, kai buvo atnaujinti 279 daugiabučiai. Šiemet renovuoti 88 daugiabučiai namai, dar 438 atnaujinami dabar.

Skaičiuojama, kad šiuo metu 99 proc. atnaujintų daugiabučių vidutiniškai pasiekiamas 50 proc. energinis efektyvumas.

BETA direktoriaus Valiaus Serbentos teigimu, vis daugiau gyventojų ryžtasi atnaujinti savo daugiabučius. Jis minėjo, kad per pastarąjį aplinkos ministro Kęstučio Navicko kvietimą teikti paraiškas daugiabučiams atnaujinti didžioji dalis savivaldybių išnaudojo visas joms numatytas kvotas.

„Kol kas gyventojų vangumas tikrai nepastebimas, tačiau kasmet mažėjanti šilumos kaina tam gali turėti įtakos. Renovacijos projektai orientuoti į galimybę sutaupyti, o pastaraisiais metais net 25 proc. nukritusi šilumos kaina gyventojams užtikrina tam tikrą sutaupymą“, – pridūrė V. Serbenta.

. . .

2012–2016 metais atnaujinti daugiabučiai

2012 m. – 37 namai

2013 m. – 41 namas

2014 m. – 123 namai

2015 m. – 547 namai

2016 m. – 769 namai

2017 m. iki šiol – 88 namai

. . .

2008–2011 metais atnaujinti daugiabučiai

2008 m. – 79 namai

2009 m. – 37 namai

2010 m. – 78 namai

2011 m. – 85 namai

Šaltinis: Būsto energijos taupymo agentūra

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"