Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Ko reikia, kad LRT taptų neįtikėtina

 
2018 07 17 8:30
Alinos Ožič nuotrauka

Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) ketvirtą mėnesį vadovaujanti Monika Garbačiauskaitė-Budrienė nedelsia imtis permainų: keičiami padalinių vadovai ir žurnalistai, taip pat vadybos principai. Nuo naujojo sezono kasdien nematysime ryškiausios LRT žvaigždės, bet bus bandoma įžiebti naujas.

– Ar rudenį prasidėjus naujajam sezonui žiūrovai beatpažins LRT Televiziją? – „Lietuvos žinios“ pirmiausia teiravosi LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės.

Monika Garbačiauskaitė-Budrienė: „LRT neturi būti kaip trečias brolis – neūkiška pasenusi valdiška įstaiga.“

– Radikalių pasikeitimų nebus, nes televizija mėgsta tęstinumą. Kitus vertus, didelėms permainoms neturėjome ir finansinių galimybių, nes paveldėjome pereikvotą biudžetą laidoms įsigyti. Bet ateityje planuojame geriau įvertinti, ar kai kurias laidas verta įsigyti iš išorės kūrėjų. Pavyzdžiui, „Eurovizijos“ nacionalinę atranką rengsime patys. Stipriname naujienų tarnybą. Steigiame žurnalistinių tyrimų skyrių, nuo rugpjūčio jame dirbs penki žurnalistai. Stipriname regionų padalinius. Planuojame kitąmet turėti korespondentą Briuselyje.

Vietoj „Dėmesio centre“ turėsime penkis apžvalgininkus „Panoramoje“. Atsinaujina „Teisė žinoti“. Naujovės – laida šeimai, laida apie vartotojų kontrolę, koncertai pagal lietuvių poetų dainas, filmų ciklas apie Sausio 13-osios didvyrius.

LRT veidai – ir kituose TV projektuose

– Kai kurios permainos jau sukėlė ažiotažą. LRT tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis sakė, jog bus bėda, jei žiūrovams nepatiks, kad neliks Edmundo Jakilaičio „Dėmesio centre“. Ką darysite, jei labai sumažės dienos interviu žiūrimumas?

– E. Jakilaičio neatsisakėme, jis ves „LRT forumą“, rodysime jo „Nacionalinę ekspediciją“. Beje, siūlėme jam likti vienu iš penkių dienos interviu vedėjų, bet jis nepanoro.

Mūsų nuomone, tokio pobūdžio laidos turi būti kuriamos ne išorės prodiuserių, o LRT Televizijos naujienų tarnyboje. Pasirinkome penkis patyrusius žurnalistus, ne prastesnius už E. Jakilaitį. Žiūrovams tai suteiks daugiau įvairovės, platesnį pašnekovų ratą. O reitingai nėra absoliutus kriterijus, jie – tik viena dedamųjų. Jei nepavyks, svarstysime, ką reikia keisti.

– Vis dėlto kas lėmė apsisprendimą dėl E. Jakilaičio?

– Vienas niuansų buvo kaina. Kai naudojami vidaus resursai, kainuoja mažiau.

– Tačiau vienas iš penketuko – Audrius Matonis nėra „vidaus resursas“. Jis neseniai atleistas iš televizijos Naujienų tarnybos vadovų.

– Bet toks bus vienas iš penkių. Išlydėdama A. Matonį iš administracinių pareigų sakiau, jog tikiuosi, kad jam bus įdomus kūrybinis darbas televizijoje.

– Viena pagrindinių politinių laidų vedėjų Rita Miliūtė politinius procesus analizuoja ir „Laisvės TV“, o E. Jakilaitis ves „LRT forumą“, bet naują projektą pradeda ir „Delfi TV“? Komercinės televizijos savo „veidams“ to neleistų.

– Leidimą R. Miliūtei dalyvauti „Laisvės TV“ veikloje davė buvusi LRT administracija. E. Jakilaičiui neleidome kituose TV kanaluose vesti „Dėmesio centre“, bet darbą portale vertiname ne taip griežtai. Be to, nemanau, kad tai bus analogiškos laidos.

Lėšų švaistymas prisidengiant misija

– Dainų šventė, Pasaulio futbolo čempionatas LRT iškėlė į reitingų viršūnes. Bet tokie renginiai vyksta ne kasdien. Vis dėlto pirmenybę teiksite misijai ar populiarumui?

– Dainų šventė ir futbolas LRT sugeneravo daug žiūrimumo – liepos pirmą pusę LRT buvo žiūrimiausia televizija Lietuvoje.

Žinoma, pirmiausia – misija, turinys. Bet iškyla klausimas, kur prasideda nebe misija, o lėšų švaistymas. Ar atlieki misiją, jei transliuoji 500 žmonių, tavęs klauso tik giminaičiai ir draugai? Dabar labai paprasta prisidengti misija, o tai, kiek žmonių ji pasiekia, nerūpi. Vienas šių metų tikslų – sukurti turinio vertinimo ir atitikimo misijai parametrų sistemą. Ieškome, kaip ta misija būti patraukliems ir pasiekti kuo daugiau žiūrovų, klausytojų ir skaitytojų.

– Lakmuso popierėlis, kas svarbiau – reitingai ar misija: ar išliks „Duokim garo“?

– Kol kas liks. Reikia nepamiršti, kad Lietuvoje gyvena įvairių žmonių, Lietuva – ne tik Vilnius, o pramoga – ne tik aukštoji kultūra. Jei didelei visuomenės daliai tokia laida atlieka telkiančią funkciją, to iš žiūrovų neatimsime.

Nesiekiame pigaus populiarumo, mūsų uždavinys kitas – padaryti, kad su misija sietini dalykai būtų pateikti patraukliai ir kad žmonės juos žiūrėtų. O jei tai pramoga, ji turi būti kokybiška. Pavyzdžiui, „Du balsai – viena širdis“ – pramoginė laida ne apie zvonkes, bet ji buvo žiūrima ir bus tęsiama naujajame sezone.

Antras kanalas ir portalas nebus užleisti

– Ar tebeieškote naujo pavadinimo antram televizijos kanalui? Ar tai būtinybė, o gal, kaip kai kas įtarinėja, landa atleisti darbuotojus?

– Tai ne landa atleisti darbuotojus. Mūsų argumentai keisti pavadinimą yra kitokie. Šio kanalo turinys ne visiškai atitinka kultūros pavadinimą, tai sukelia įvairių kliūčių pozicionuojant prekės ženklą, pritraukiant naujų žiūrovų. Norime, kad antras kanalas nebūtų užleistas vaikas, kuriam tenka tai, kas netelpa į pirmąjį, o taptų kokybiška laisvalaikio, kultūros, sporto televizija su dokumentikos, kino vakarais, koncertais, sveikatingumo, kitomis naujomis laidomis. Naujovė – kiekvieną dieną prieš „Panoramą“ bus kultūros žinios.

Prekės ženklo keitimas – būdas atkreipti dėmesį, kad kanalas atsinaujina. Taryba atidėjo pavadinimo keitimo klausimą iki kito posėdžio, nurodžiusi mums padiskutuoti su visuomene. Tai ir darysime. Jei taryba pritars, antras kanalas naują sezoną spalio mėnesį pradės nauju pavadinimu.

– O pirmame kanale toliau nebus kultūros laidos?

– Kultūra yra ir bus „Panoramos“ dalis, o atskiros kultūros laidos bus antrame kanale. Galvojame apie bendrą LRT kultūros žurnalistų redakciją. Taip pat norime kultūros žmones, intelektualus dažniau kalbinti ne tik kultūros, bet ir visuomenės reiškinių, politikos, kasdienių aktualijų klausimais, kad jie neužsidarytų tik savo erdvėje, o galėtų daugiau prisidėti prie visuomenės akiračio plėtimo.

– Ar LRT Radijuje bus mažiau pokyčių ar tik mažai apie juos kalbama?

– Atsinaujinusio radijo tinklelį pristatysime kartu su TV naujuoju sezonu. Komunikaciniu požiūriu radijas nepelnytai nustumtas į antrą planą, nors pagal poveikį ir reikšmę jis labai svarbus. Jau atlikome atnaujinimų: startavo laida „10–12“, kurioje integravome politinio, socialinio, kultūrinio gyvenimo aktualijas. Norime atnaujinti „Ryto garsus“, bus ir kitų naujovių.

– Daugiausia patirties turite vadovaujant portalui – 17 metų buvote delfi.lt vyriausioji redaktorė. Ką norite pakeisti portale lrt.lt?

– Tai buvo labiausiai nuskriausta LRT sritis. Mūsų tikslas – turėti modernų, operatyvų, patikimą naujienų šaltinį ir patogią vartoti mediateką. Portalą jau sustiprinome turinio požiūriu. Dabar tvarkome techninę struktūrą, tai leis turėti procesų kontrolę ir per trejus metu sutaupyti 70–80 tūkst. eurų. Planuojamas naujas portalo ir mobiliųjų aplikacijų dizainas. Rugsėjį ar spalį turėsime atnaujintą portalą ir mediateką.

Kitąmet turėsime atvirą portalą anglų kalba, dabar Lietuva, kaip valstybė, neturi atviro nemokamo naujienų šaltinio anglų kalba.

Pirmtakas paliko finansinių staigmenų

– Planams, apie kuriuos pasakojate, įgyvendinti reikia pinigų. Jūsų pirmtakas sulaukė kritikos dėl nepakankamai skaidraus finansų tvarkymo.

– Susidūrėme su tam tikromis staigmenomis. Kaip minėjau, pereikvotas įsigijimų biudžetas, kadencijai artėjant į pabaigą padidinti atlyginimai visiems darbuotojams. Jie turi būti keliami ir konkurencingi, bet kartu ir siejami su tikslais bei rezultatais. Atlyginimai apaugę visokiais priedais. Komercinėse struktūrose šie klausimai labai aiškūs, o LRT yra atvejų, kai LRT darbuotojas gauna algą ir dar triskart tiek autorinio atlyginimo. Klausimas, ką žmogus tuomet veikia darbo metu.

Kaip išgyvensime iki kitų finansinių metų? Išsiversime, tačiau apmaudu, kad nesame laisvi priimti sprendimus. Kad ir dėl programų įsigijimo – norėtųsi kokybiškesnių, bet lėšos išnaudotos. Maža to, su kai kuriais prodiuseriais pasirašytos tokios sutartys, kad privalėsime transliuoti visą produkciją.

Dabar ėmėmės optimizuoti procesus organizacijoje. Mūsų tikslas – kuo daugiau lėšų atlaisvinti kokybiškiems produktams, gerai žurnalistikai, komandiruotėms, mokymams. Šioje organizacijoje pasigendame sistematiškumo ir strateginio matymo. Pavyzdžiui, perkame brangią programinę, kitą TV įrangą, bet niekas nekelia klausimo, kas bus po trejų penkerių metų. Peržiūrėti technologinių pirkimų planai, sumažinta nepagrįstų pirkimų, nes iki šiol nesant technologijų plėtros strategijos perkama daug, brangiai ir ne visos įsigytos įrangos galimybės išnaudojamos. Atliksime IT įrangos inventorizaciją. Atnaujinome viešųjų pirkimų procedūras, numatėme papildomus kontrolės taškus. Peržiūrimos paslaugų sutartys. Optimizavome transporto panaudojimą ir jau sumažinome sąnaudas. Atliekame vidinį darbuotojų funkcijų auditą, siekdami sumažinti dubliavimosi, vertės nekuriančių funkcijų. Planuojame sujungti visas naujienų tarnybas – pirmiausia per sistemas, kad vyktų dalijimasis informacija, o paskui ir visiems dirbant vienoje vietoje. Tačiau LRT pastatai nemodernūs, energetiškai neefektyvūs. Darysime nekilnojamojo turto ir jo valdymo perspektyvų studiją, o tada spręsime, ar pastatus renovuoti, ar griauti ir statyti naują, ar išsikelti.

Bandome didinti visų darbuotojų finansinį raštingumą, kad visi suprastų, jog yra nustatyti biudžetai, galioja finansinė drausmė, o ne taip, kad ateisiu, paprašysiu ir gausiu daugiau pinigų.

Norime pritaikyti gerąją Europos transliuotojų vadybos praktiką. Bet tai sudėtingi ir negreiti procesai.

– Žadėjote visišką skaidrumą. Ar viešai skelbsite sutarčių su prodiuseriais sąmatas?

– Iš šalies atrodo vienaip, o kai susiduri su teisiniais dalykais, paaiškėja, kad ne viską galima viešinti. Kiekvienos laidos kainos neviešinsime, nes taip sumažėtų mūsų konkurencinis pranašumas. Bet tinklalapyje jau imame skelbti įvairią informaciją. Pateiksime programų konkursų minimalias ir maksimalias kainas, bendrą laidų vertę, įsigijimo komisijos sudėtį. Taip pat pateiksime atmintines dėl socialinės ir kultūrinės informacijos rėmimo sąlygų, KTS ir įrangos suteikimo paslaugų.

– Negirdėti, ką dabar veikia Seimo komisija, tirianti LRT finansinę veiklą.

– Ji vis paprašo kokių nors dokumentų, o rugsėjį skelbs išvadas. Labai rūpi, kokios jos bus ir ar bus siūlomos radikalios įstatymų pataisos. Galima diskutuoti apie kitokį valdymo modelį, bet reikia neužmiršti, kad LRT – ne geležinkeliai, o specifinė, žiniasklaidos organizacija. Labai svarbu užtikrinti jos nepriklausomumą nuo politikų.

– Ne tik keičiate nemažai padalinių vadovų, bet ir pasikvietėte kelis brangiai apmokamus žurnalistus. Esami darbuotojai pasirodė nepakankamai kvalifikuoti?

– Daugiausia keičiu vadovus. Jie turi atitikti tris pagrindinius gero vadovo kriterijus – kompetencijos, lojalumo ir aktyvumo. Keičiu vadovus ir siekdama permainų greičio – ne ministerinio, o privačių įstaigų. Ši organizacija būtų galėjusi egzistuoti senuoju stiliumi, bet, manau, dar po penkerių metų būtų susidūrusi su didelėmis problemomis.

O jei kalbame apie specialistų algas, tai pasakysiu, kad gerai ir pigiai nebūna.

– Kandidatuodama į LRT vadoves pristatėte bene išsamiausią programą. Ar realybė labai skiriasi nuo teorijos?

– Esmė – ta pati, tik prasideda detalės, pavyzdžiui, kaip į pokyčius įtraukti darbuotojus, nes jie daug metų buvo įpratę žvelgti vadovams į lūpas, o juk labai svarbu iniciatyva. Norime, kad žmonės būtų motyvuoti, tariamės su jais, kad jie įsitrauktų į permainas, turėtų suformuluotus tikslus.

Bet kartais ištinka liūdesio valandėlės, kad ši organizacija gyvena dideliame burbule, nemato, kaip gyvena kitos analogiškos organizacijos.

– Tai gal būtų įdomiau būti komercinės TV vadove, juk tuomet permainos būtų greitesnės?

– Greitis – ne viskas. LRT – nuostabi galimybė, nes čia galima investuoti į turinį, neprivalai vaikytis reitingų, gali išbandyti savo ambiciją, kad nacionalinis transliuotojas taptų neįtikėtinas tiek dėl technologinių inovacijų, tiek dėl turinio. Kokia kita struktūra galėtų išsiųsti dešimt operatorių į Dainų šventę? Dabar rengiamės popiežiaus vizitui. Galime kurti tokį unikalų turinį, kokį žmonės gali matyti tik per nacionalinį transliuotoją. Sieksime išplėsti visų LRT kanalų auditoriją, didindami kokybę ir atitikimą misijai. Komercinės TV, deja, yra nuėjusios pataikavimo žiūrovui link, didžiuosiuose kanaluose nelikę politinių laidų, žinios „minkštos“.

Bet LRT neturi būti kaip trečias brolis – neūkiška pasenusi valdiška įstaiga. Priešingai, turime būti lanksčios, efektyvios organizacijos pavyzdys.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisRinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"