Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Ko reikia, kad lietuviai labiau pasitikėtų savo valstybe?

 
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą (ES) ir NATO 2004 m. žymėjo tarptautinį pripažinimą, kad demokratijos ir rinkos ekonomikos taisyklės buvo įdiegtos iš esmės sėkmingai. Nepaisant šių pasiekimų, nerimą kelia iki šiol palyginti žemas gyventojų pasitikėjimas įvairiomis politinėmis institucijomis – ne tik partijomis ar parlamentu, bet ir dauguma valstybės institucijų – teismais, sveikatos apsauga, kitomis viešosiomis sistemomis.

Kodėl svarbu pasitikėti valstybe?

Nors pasitikėjimas kai kuriomis valstybės institucijomis (pvz., policija) pastaruoju metu augo, padėtis apskritai yra blogesnė nei Estijoje ir kai kuriose kitose ES priklausančiose pokomunistinėse Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalyse – nekalbant apie Vakarų Europą. Tai grėsmingas reiškinys, nes valstybė, kuria piliečiai nepasitiki, negali užtikrinti, kad būtų tinkamai laikomasi įstatymų. Tokia šalis susiduria su nemažais sunkumais renkant mokesčius, kas lemia nepakankamą viešųjų paslaugų finansavimą ir kokybę, o tai dar labiau smukdo valstybės įvaizdį piliečių akyse. Laiku nesprendžiant pasitikėjimo problemų, susikuria ydingas ratas, galintis rimtai apriboti valstybės vystymosi perspektyvas. Palyginamieji duomenys liudija, kad Lietuvai toks pavojus yra realus.

Laiku nesprendžiant pasitikėjimo problemų, susikuria ydingas ratas, galintis rimtai apriboti valstybės vystymosi perspektyvas. Palyginamieji duomenys liudija, kad Lietuvai toks pavojus yra realus.

Ypatingą dėmesį reikėtų kreipti į pasitikėjimą vadinamosiomis tvarkos institucijomis, kurių pagrindinė priedermė – nešališkas viešųjų funkcijų vykdymas. Jų spektras labai platus – nuo kariuomenės ir teisėtvarkos organų iki įvairias socialines paslaugas teikiančių įstaigų. Į šį ratą nepatenka tokios institucijos, kurios sudaromos politinio atstovavimo pagrindu. Tai pirmiausia parlamentas, vyriausybė, politinės partijos. Neretai viešojoje erdvėje akcentuojamas pasitikėjimas būtent pastarosiomis, tačiau jo stoka nėra tokia probleminė. Galima suprasti ir pateisinti, kai, tarkime, parlamentas yra dominuojamas kairiųjų jėgų, o dešiniųjų pažiūrų rinkėjai bus linkę įtariai žiūrėti į tokios atstovybės darbą (ir atvirkščiai).

Su pasitikėjimo reiškiniu glaudžiai susijęs ir gyventojų sutikimas mokėti mokesčius. Mokesčių mokėjimas žymi finansinį ir tiesioginį visuomenės narių įsipareigojimų valstybei vykdymą. Mainais valstybė gauna būtinus išteklius pasitikėjimą kuriančiai (arba griaunančiai) viešajai politikai vykdyti. Žmonių nusiteikimas sąžiningai mokėti mokesčius net tuo atveju, kai patikrinimo tikimybė yra labai maža, akademinėje literatūroje paprastai vadinama mokestine morale.

Pasitikėjimo kaita

Pasitikėjimas valstybės (tvarkos) institucijomis ir jo pokyčiai nėra vienodi. Skirtingų institucijų atžvilgiu santykis tarp pasitikinčiųjų ir nepasitikinčiųjų paprastai būna įvairus. Nepaisant skirtumų, galima pastebėti ir tam tikras svarbias tendencijas.

Pirma, maždaug nuo šio amžiaus pradžios pasitikėjimas valstybės institucijomis laipsniškai augo – tiek Lietuvoje, tiek daugumoje kitų VRE šalių. Tai pasakytina apie pasitikėjimą tokiomis skirtingomis institucijomis kaip teisminė sistema, valstybės tarnyba, sveikatos apsauga. Taip pat pastaruoju metu didėjo ir gyventojų mokestinė moralė. Iš dalies šias regionines tendencijas galima būtų aiškinti per nagrinėtą laiką gerėjusia institucijų kokybe, ekonomikos augimu, mažėjusiu nedarbo lygiu. Tokia trajektorija išliko ir po 2008–2010 m. finansų krizės.

Mokesčių mokėjimas žymi finansinį ir tiesioginį visuomenės narių įsipareigojimų valstybei vykdymą. Mainais valstybė gauna būtinus išteklius pasitikėjimą kuriančiai (arba griaunančiai) viešajai politikai vykdyti.

Antra, šios tendencijos kontrastuoja su padėtimi per pirmąjį pokomunistinės transformacijos dešimtmetį. Tuo metu iš esmės visose šio regiono valstybėse pasitikėjimas tvarkos institucijomis buvo patyręs rimtą nuosmukį. Situacija taisosi amžių sandūroje, kas iš esmės sutampa su pagreitį įgavusia Europos integracija regione. Vienas iš esminių narystės ES reikalavimų buvo valdymo kokybės gerinimas ir politinės įtakos valstybės tarnyboje mažinimas. Kita vertus, atsivėrusios naujos ekonomikos raidos galimybės ir galutinis narystės pasiekimas turėjo smarkiai pakelti šių valstybių įvaizdį tiek tarptautinių partnerių, tiek gyventojų atžvilgiu.

Trečia, nepaisant padarytos pažangos, daugeliu atvejų ji nėra pakankama, kad galėtume kalbėti apie gerai funkcionuojančią ir savo piliečių besąlygiškai remiamą valstybę. Pavyzdžiui, Lietuvoje mokestinė moralė reikšmingai sumažėjo 1990–1998 m., vėliau, 1999–2008 m., šiek tiek išaugo, tačiau verta pažymėti, kad tiek 1999 m., tiek 2008 m. ji buvo pati prasčiausia iš visų pokomunistinio bloko valstybių, vėliau tapusių ES narėmis. Visose trijose Baltijos šalyse mokestinė moralė sumažėjo nepriklausomybės pradžioje. Vis dėlto paskutinės – 2008 m. – apklausos duomenimis, mokestinė moralė Estijoje beveik pasiekė dešimtojo dešimtmečio pradžios lygį, o Latvijoje ir Lietuvoje buvo reikšmingai žemesnė nei dešimtojo dešimtmečio pradžioje.

Trečia, nepaisant padarytos pažangos, daugeliu atvejų ji nėra pakankama, kad galėtume kalbėti apie gerai funkcionuojančią ir savo piliečių besąlygiškai remiamą valstybę.

Ketvirta, Estijos fenomenas išsiskiria ne tik tarp Baltijos valstybių, bet ir tarp viso regiono šalių. Jei kalbėtume apie teismus kaip vieną pagrindinių tvarkos institucijų, Estija yra vienintelė VRE valstybė, kurioje daugiau žmonių pasitiki teismais, nei nepasitiki. „Eurobarometro“ apklausos, vykdomos nuo šalies įstojimo į ES 2004 m., duomenimis, toks pozityvus santykis yra pastovus. Pastaruoju metu (2016 m.) pasitikinčiųjų ir nepasitikinčiųjų teismais tarpusavio santykis buvo 62:27, kas taip pat smarkiai viršija ES vidurkį (51:45). Kitose VRE šalyse šis santykis nuo 2004 m. buvo nuolat neigiamas. Ypač didelis nepasitikėjimo lygis fiksuojamas Bulgarijoje, Kroatijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje. Likusiose VRE šalyse pasitikėjimo lygis nuolat svyravo. Čekijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje jis laipsniškai augo, nors vis tiek nepasitikinčiųjų yra daugiau nei pasitikinčiųjų.

Statistinės analizės išvados

Egzistuoja keli pagrindiniai teoriniai aiškinimai, kodėl pasitikima arba nepasitikima valstybės institucijomis. Vienas jų nurodo valdymo kokybės veiksnį: nuo to, kaip veiksmingai ir nešališkai veikia viena ar kita institucija ir jos atstovai tiesiogiai kontaktuodami su gyventojais, didele dalimi priklauso tai, kaip gyventojai vertina šią instituciją. Taip pat teoriškai pagrįsta tikėtis, kad pasitikėjimas apskritai valstybe turėtų turėti tiesioginę įtaką pasitikėjimui atskiromis institucijomis. Kitas aiškinimas nurodo pilietinės visuomenės svarbą: kuo žmonės pilietiškesni, labiau pasitikintys vienas kitu, tuo palankesnės sąlygos valstybei įgyti didesnį gyventojų pasitikėjimą. Trečiasis aiškinimas nurodo tam tikras skirtis, kurios gali paveikti žmonių paramą jų pačių valstybei. Pagrindinėmis laikomos socioekonominė nelygybė, etninė fragmentacija, savęs identifikavimas kairės-dešinės skalėje.

Estijos fenomenas išsiskiria ne tik tarp Baltijos valstybių, bet ir tarp viso regiono šalių. Jei kalbėtume apie teismus kaip vieną pagrindinių tvarkos institucijų, Estija yra vienintelė VRE valstybė, kurioje daugiau žmonių pasitiki teismais, nei nepasitiki.

Statistinės analizės išvados labiausiai patvirtina pirmąjį aiškinimą. VRE šalyse geresni institucijų veiklos rezultatai (apibrėžiami ekonominiais rodikliais) ir ypač institucijų kokybės rodikliai (tokie kaip „Transparency International“ korupcijos suvokimo indeksas ar Pasaulio banko valdysenos rodikliai) stipriai koreliuoja su pasitikėjimu teisine sistema. Panašiai ir dėl sveikatos apsaugos. Stipriausias ryšys matomas tarp pasitikėjimo ir valdymo efektyvumo rodiklio, kuris atspindi teikiamų viešųjų paslaugų, biurokratijos kokybę, viešojo sektoriaus darbuotojų kompetenciją ir jų nepriklausomybę nuo politinio spaudimo, vyriausybės patikimumą laikantis duotų pažadų įgyvendinant naują politiką. Gerėjant valdymo kokybei, didėja ir pasitikėjimas sveikatos apsaugos sistema. Taip pat nustatytas stiprus ir statistiškai reikšmingas koreliacinis ryšys tarp pasitikėjimo sveikatos apsauga ir socialinės politikos efektyvumo. Pastarasis kintamasis apima valstybės išlaidas sveikatos programoms, gyvenimo trukmės, naujagimių mirtingumo rodiklius, visuomenės suvokiamą savo sveikatos būklę.

Antrajam aiškinimui pagrįsti nustatytos koreliacijos taip pat palankios. Tiesa, tai labiau pasitvirtino analizuojant pasitikėjimo ryšius valstybių (agreguotu) lygmeniu. Individualiu lygmeniu, nors pasitikėjimas kitais žmonėmis ir turi reikšmingą įtaką pasitikėjimui teisine sistema, vis dėlto jo santykinė aiškinamoji galia yra mažesnė, nei vertinant makrolygiu. Kita vertus, visiškai tikėtina, kad santykis tarp šių dviejų pasitikėjimo rūšių yra abipusis. Iš tikrųjų dalis valdymo kokybės teoretikų pabrėžia, kad būtent pasitikėjimas tvarkos institucijomis stipriai veikia bendrąjį žmonių tarpusavio pasitikėjimą.

Mažiausiai įrodymų aptikta dėl trečiojo aiškinimo. Tyrime nepasitvirtino spėjimai apie galimą visuomenės susiskaldymo įtaką pasitikėjimui teismams, o pajamų nelygybės veiksnys taip pat nevienareikšmiškas – skerspjūvio perspektyvoje ryšio nenustatyta, tačiau panelinėje analizėje pajamų nelygybė neigiamai koreliavo su pasitikėjimu teisine sistema (nors ir daugeliu atvejų nebuvo statistiškai reikšminga). Pasitikėjimas sveikatos apsaugos sistema taip pat nekoreliuoja su Gini koeficientu. Tiesa, fiksuotas stiprus ir statistiškai reikšmingas ryšys su žmogaus išsivystymo indeksu (HDI). Tačiau šis rodiklis labiau atspindi pačios valstybės valdymo efektyvumą.

Estija atsiplėšė nuo kitų Baltijos valstybių jau transformacijos pradžioje, maždaug apie 1992–1993 m.

Kuo estai pranašesni?

Turimais duomenimis, Estija atsiplėšė nuo kitų Baltijos valstybių jau transformacijos pradžioje, maždaug apie 1992–1993 m. Iki tol pasitikėjimas teismais ir kitomis tvarkos institucijomis tarp Baltijos šalių buvo daugmaž vienodas. Veikiausiai lemiamu momentu tapo 1992-ųjų rudenį surengti pirmieji po galutinio nepriklausomybės įtvirtinimo parlamento rinkimai. Juose svarią pergalę iškovojo antisovietinės jėgos. Marto Laaro vyriausybė netrukus ėmėsi radikalios valstybės valdymo aparato ir teisinės sistemos pertvarkos, kuri padėjo nutraukti ryšius su buvusiu režimu ir jo organizacine kultūra. Ši pertvarka kartu su anksti pradėtomis rinkos reformomis pasiekė tikslą. Taigi iš viršaus į apačią nukreipti veiksniai, tokie kaip politinės valdžios veiksmai ir laiku įgyvendintos valstybės valdymo reformos, atliko svarbų vaidmenį.

Tačiau neverta pamiršti ir buvusio režimo įtakos. Jei sovietai būtų užgniaužę pogrindinius pilietinius judėjimus Estijoje taip pat nuožmiai, kaip tai padarė Latvijoje, galima spėti, kad naujoji Estijos valdžia būtų buvusi labiau susiskaldžiusi ir ne tokia atspari išoriniam verslo bei kitų interesų grupių spaudimui. Sovietmečio paveldas taip pat laikytinas esminiu veiksniu Lietuvos atveju. Dėl socioekonominių ir istorinių aplinkybių vietiniai komunistai čia buvo labiau remiami nei kitose Baltijos respublikose. Tai jiems leido laimėti pirmuosius po nepriklausomybės surengtus parlamento rinkimus ir valdyti šalį ne vieną kadenciją. Kita vertus, nuolatinė kairiųjų ir dešiniųjų jėgų priešprieša Lietuvos parlamente atspindi pagrindinę takoskyrą šalies partinėje politikoje – skirtingą požiūrį į komunistinę praeitį. Gali būti, kad ši nesilpnėjanti vidinė takoskyra turėjo esminę įtaką tam, kiek visuomenė remia liberaliąją demokratiją ir ją palaikančias tvarkos institucijas. Tai taip pat gali paaiškinti, kodėl visą pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį iš visų Baltijos šalių Lietuvos gyventojai mažiausiai pasitikėjo tvarkos institucijomis.

Nors keletas pirmųjų metų po nepriklausomybės atkūrimo buvo labai svarbūs formuojantis valstybių raidos trajektorijoms, šis procesas toli gražu nėra galutinai nulemtas. Viena vertus, kaip minėta, piliečių pasitikėjimas valstybės institucijomis Lietuvoje ir daugelyje kitų VRE šalių iš dalies atkurtas sėkmingai plėtojant integraciją į Vakarus ir užtikrinant ekonominį augimą. Kita vertus, tam, kad būtų palaikoma ši teigiama dinamika, būtina toliau dėti pastangas didinti valstybės aparato skaidrumą ir veiksmingumą, taip pat sudaryti geresnes galimybes piliečiams įsitraukti į valstybės valdymą. Iš dalies dėl to, kad estams buvo pavykę padėti gero valdymo pagrindus jau per pirmąjį transformacijos dešimtmetį, jie ir vėliau sėkmingiau tvarkėsi su šiais iššūkiais.

Šios struktūrinės reformos garantavo ne tik skaidresnį viešojo sektoriaus funkcionavimą, bet ir aktyvesnį pačių piliečių įsitraukimą į valdymo procesus. Pavyzdžiui, Estijos sveikatos sistema po esminių reformų M. Laarui 1999–2002 m. antrą kartą vadovaujant vyriausybei buvo reikšmingai depolitizuota. Be to, buvo sukurti mechanizmai, dėl kurių pacientai ir jų organizacijos, kiti socialiniai ir ekonominiai partneriai įgijo svarbius svertus dalyvauti pačios sistemos valdyme. Trečia, kaip ir visame Estijos viešajame gyvenime, sėkmingai įdiegti e. valdymo principai.

Apskritai Estijos skaitmeninių viešųjų paslaugų kokybė ir mastas yra labiausiai išplėtoti tarp visų ES valstybių narių. Tai kuria palankias sąlygas veiksmingam valstybės ir piliečių bendradarbiavimui. E. valdymas užtikrina didesnį skaidrumą, mažina sukčiavimo galimybes, apskritai keičia santykį tarp valstybės aparato ir piliečių. Anksčiau patys gyventojai turėjo kaskart teikti informaciją atskiroms žinyboms, o e. valdymo sąlygomis pirminė atsakomybė tai surinkti tenka administracijai. Kuo geriau išplėtota ši valdymo grandis, tuo daugiau pagrindo piliečiams pasitikėti valstybės institucijomis.

Apskritai Estijos skaitmeninių viešųjų paslaugų kokybė ir mastas yra labiausiai išplėtoti tarp visų ES valstybių narių.

Lietuvą ir Estiją sieja daug bendro, įskaitant ir tai, kad abi valstybės patenka į padidintos geopolitinės rizikos zoną. Kaip rodo daugelis istorinių precedentų, realių išorinių grėsmių suvokimas neretai paskatina imtis nekasdienės politinės lyderystės, galinčios padėti išsiveržti iš prasto valdymo ir žemo pasitikėjimo spąstų. Dabartinės tendencijos, rodančios, kad Lietuvoje pasitikėjimas teismų sistema, kitomis tvarkos institucijomis pastaruoju metu augo kur kas sparčiau nei daugumoje kitų VRE šalių, liudija potencialą. Tam, kad galiausiai būtų įveikta politinio susvetimėjimo problema, būtina dėti tolesnes pastangas siekiant skaidraus, veiksmingo ir finansiškai tvaraus viešojo sektoriaus. Taip pat būtina sudaryti realias galimybes piliečiams įsitraukti į valdymo procesus, ypač tais viešosios politikos klausimais, kurie aktualūs jų kasdieniam gyvenimui.

Šiuo atveju ne sankcijos, o užmegztas dialogas yra geriausias būdas valstybės institucijoms pelnyti piliečių pasitikėjimą, didinti nusiteikimą mokėti mokesčius ir vykdyti kitas esmines pareigas.

Tekstas parengtas pagal LMT Gerovės programos 2015–2017 m. finansuojamo tyrimų projekto „Geras valdymas ir pasitikėjimas valdžios institucijomis kuriant gerovės visuomenę Lietuvoje“ (GER 2005/003) rezultatus. Projekto vadovas – VU TSPMI docentas Liutauras Gudžinskas. Projekte taip pat dalyvauja kiti VU TSPMI tyrėjai – prof. Vitalis Nakrošis, doc. Vytautas Kuokštis, dokt. Romualdas Bakutis. Tyrėjams talkino VU TSPMI studentai Donatas Dranseika ir Kristina Malūkaitė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"