Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Ko lietuviai nori iš Europos Sąjungos

 
2018 09 19 13:00
Asociatyvi iliustracija: lietuviams pirmoje vietoje - kova su nedarbu./
Asociatyvi iliustracija: lietuviams pirmoje vietoje - kova su nedarbu./ Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Kova su terorizmu visai Europai – svarbiausias iššūkis, lietuviams – tik ketvirtoje vietoje. Europiečiams, tik ne lietuviams, itin svarbi aplinkosauga, o mums – sveikatos ir socialinė apsauga. Tačiau atotrūkis tarp lietuvio ir vidutinio statistinio europiečio prioritetų kiek mažėja. Tai atskleidė naujausias Europos Parlamento (EP) užsakymu atliktas „Eurobarometro“ tyrimas.

Lietuviai palankiai vertina Europos Sąjungos (ES) veiksmus saugant išorės sienas, plėtojant santykius su Rusija ir JAV, rūpinantis saugumu ir gynyba, kovojant su terorizmu. Bet dauguma mūsų šalies gyventojų norėtų didesnio ES indėlio nedarbo, mokesčių vengimo, migracijos srityse.

Padaugėjo palankių vertinimų

Apklausa rodo, dauguma Lietuvos gyventojų norėtų didesnio ES indėlio nedarbo, mokesčių vengimo, migracijos srityse.

Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje net 16 proc. padaugėjo palankiai vertinančiųjų ES veiksmus saugant išorės sienas (nuo 35 iki 51 proc.), 13 proc. – veiksmus saugumo ir gynybos srityje (nuo 39 iki 52 proc.), 12 proc. – kovojant su terorizmu (nuo 28 iki 40 proc.). Gausėjo teigiamai vertinančiųjų ES pastangas plėtojant žemės ūkį (nuo 38 iki 49 proc.) ir pramonę (nuo 43 iki 48 proc.).

Tyrimas rodo visuomenės požiūrio pokyčius: skirtingai nei prieš dvejus metus, dabar dauguma lietuvių teigiamai vertina ES pastangas saugant išorines sienas, saugumo ir gynybos politiką, veiksmus žemės ūkio srityje.

Vis dėlto daugiau kaip pusė apklaustųjų kaip nepakankamą įvardija ES kovą su nedarbu (63 proc.), mokesčių vengimu (62 proc.), migracija (56 proc.), veiksmus sveikatos ir socialinės apsaugos srityje (53 proc.). Kiek mažiau nei pusės (49 proc.) netenkina kova su terorizmu, tačiau šįsyk nepatenkintųjų yra 15 proc. mažiau nei prieš dvejus metus.

Pasigenda indėlio į socialinius klausimus

Per dvejus metus kiek pasikeitė ir Lietuvos žmonių požiūris, ko jie labiau tikisi iš ES. Net 13 proc. punktų padaugėjo norinčiųjų aktyvesnio ES vaidmens užtikrinant energetinį saugumą (nuo 56 iki 69 proc.). Nors lygias lyčių galimybes lietuviai vis dar paliko paskutinėje vietoje tarp apklausoje nurodytų ES veiklos sričių, vis dėlto 12 proc. daugiau nei prieš dvejus metus norėtų aktyvesnių ES veiksmų (nuo 39 iki 51 proc.). 11 proc. punktų padaugėjo ir manančiųjų, jog ES turėtų labiau skatinti demokratiją ir taiką pasaulyje (nuo 63 iki 74 proc.), taip pat būti aktyvesnė ekonomikos politikoje (nuo 64 iki 73 proc.) ir aplinkosaugoje (nuo 58 iki 67 proc.).

Lietuviai itin pasigenda aktyvesnio ES vaidmens dėl socialinių klausimų, kurie daugiausia išlieka valstybių kompetencija. 79 proc. lietuvių norėtų aktyvesnių ES veiksmų kovojant su nedarbu, 78 proc. – tvarkantis su mokesčių vengimu, 76 proc. – sveikatos ir socialinio saugumo srityje.

Lietuviai lyderiauja ES Rusijos klausimu: 83 proc. pageidauja bendrų ES veiksmų santykiuose su Rusija. Estijoje ir Lenkijoje to nori 68 proc., o Latvijoje tik 64 proc. gyventojų. Iš ES šalių lietuviai yra tarp tų, kurie tikisi daugiau bendrų ES veiksmų santykiuose su JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija (80 proc.) ir sprendžiant „Brexito“ klausimus (78 proc.).

Paklausti, ar tam tikrose srityse pažengusios ES šalys turėtų žengti pirmyn, ar laukti, kol kitos Sąjungos šalys jas pasivys, 57 proc. lietuvių norėtų nelaukti kitų šalių. Daugiau taip manančiųjų yra tik Belgijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose. Bet tik 17 proc. portugalų sutinka, kad atsilikėlių palaukti nereikia.

ES labiau patinka jaunimui ir vadovams

15–24 metų amžiaus jaunuoliai iš Lietuvos ES politiką daugelyje sričių vertina gerokai palankiau nei vyresni respondentai. ES pastangas kovoti su nedarbu palankiai įvertino net 41 proc. jaunų lietuvių (bendras vidurkis – 28 proc.), aplinkosaugos politiką – 70 proc. (bendras vidurkis – 56 proc.), sveikatos ir socialinio saugumo politiką – 54 proc. (bendras vidurkis – 38 proc.). Palankiau ES politiką įvairiose srityse vertina ir vadovaujamas pareigas einantys asmenys bei studentai.

Vis dėlto lietuviai akivaizdžiai patenkinti naryste ES. „Eurobarometro“ apklausoje į klausimą, ar jūsų šalis gavo naudos iš narystės iš ES, Lietuva buvo labiausiai patenkintųjų trejetuke. Net 90 proc. lietuvių (2 proc. punktais daugiau nei pernai) atsakė „taip“. Labiau patenkinti už mus buvo tik airiai (91 proc.) ir maltiečiai (93 proc.). ES indėlį kukliau vertino mūsų kaimynai estai (86 proc.) ir latviai (70 proc.), bet jų nuomonė vis tiek buvo palankesnė už vidutinio statistinio europiečio (67 proc.). Vis dėlto per dviejų trečdalių europiečių entuziazmas vertinant ES indėlį į jų šalies gerovę – aukščiausias rodiklis nuo pat 1983-iųjų, kai europiečiams sociologai užduoda tokį klausimą. Pesimistiškiausiai ES indėlį vertino italai (44 proc.) ir, nestebina, paskutinius metus ES esanti Jungtinė Karalystė.

Rinkimuose – apie terorizmą ir jaunimo nedarbą

„Eurobarometras“ klausė europiečių nuomonės apie naujos kadencijos EP rinkimus, kurie vyks 2019 metų gegužę, Lietuvoje – gegužės 26-ąją. Respondentai pareiškė norintys, kad EP narių ir kandidatų į Europos Komisijos vadovų rinkimų kampanijoje vyktų rimtos diskusijos apie Europos iššūkius ir ES ateitį. Beveik pusė europiečių kaip prioritetinę temą diskusijoms nurodė kovą su terorizmu (49 proc.), jaunimo nedarbą (48 proc.), kiek mažiau – imigraciją (45 proc.), ekonominį augimą (42 proc.). Maždaug trečdalis europiečių iš kandidatų laukia siūlymų klimato atšilimo, aplinkos apsaugos, žmogaus teisių ir demokratijos, socialinės apsaugos klausimais.

Tiesa, vertinant, kokiais klausimais lietuviai norėtų sustiprinti ES vaidmenį, norintiems laimėti EP mandatus gali tekti į diskusijas įnešti lietuvišką dimensiją, mat, kaip rodo „Eurobarometro“ tyrimas, nors pagal prioritetų pokyčius kiek artėjame prie vakariečių, skirtumai dar vis išlieka.

Statistinio europiečio ir lietuvio lūkesčių prioritetai skiriasi

Klausimas: kuriose srityse norėtumėte aktyvesnio ES vaidmens?

ES

1. Kova su terorizmu

2. Kova su nedarbu

3. Aplinkosauga

4. Kova su mokesčių vengimu

5. Demokratijos plėtra ir taika pasaulyje

6. Migracija

7. Išorinių sienų apsauga

8. Sveikatos ir socialinė apsauga

9. Saugumo ir gynybos politika

10. Vyrų ir moterų lygios teisės

11. Energetinis saugumas

12. Ekonomikos politika

13. Užsienio politika

14. Žemės ūkio politika

15. Pramonės politika

Lietuva

1. Kova su nedarbu

2. Kova su mokesčių vengimu

3. Sveikatos ir socialinė politika

4. Kova su terorizmu

5. Demokratijos plėtra ir taika pasaulyje

6. Ekonomikos politika

7. Migracija

8–10. Išorinių sienų apsauga

8–10. Saugumo ir gynybos politika

8–10. Energetinis saugumas

11. Aplinkosauga

12–13. Žemės ūkio politika

12–13. Pramonės politika

14. Užsienio politika

15. Vyrų ir moterų lygios teisės

Šaltinis: „Eurobarometras“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"