Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Klaudijus Maniokas: pirmieji signalai rodo, kad alkoholio ribojimo politika yra bloga

 
2017 08 26 17:31
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Alkoholio suvartojimo tendencijos rodo, kad nebuvo rimtų priežasčių griežtinti svaigalų prieinamumą, o pirmieji signalai, kaip veikia naujoji politika, rodo, jog ji – neveiksminga, sako ekspertas.

„Atlikome tų priemonių, kurias dabartinė valdančioji dauguma priėmė ir ponas Ramūnas pristatė, (analizę – BNS), ir mano teiginys yra, kad politika, kurią siūlo dabar, yra neveiksminga, jinai yra bloga“, – per Kaune surengto „Laisvės pikniko“ diskusiją sakė viešosios įstaigos „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP) valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas.

Anot jo, statistiniai duomenys rodo, kad per pastaruosius trejus metus legalaus alkoholio suvartojimas šalyje vis mažėjo.

„Tendencija yra teigiama, ir sąlygų kokiam nors ypatingam griežtinimui kaip ir yra mažiau negu buvo anksčiau“, – teigė jis.

K.Maniokas atkreipė dėmesį į savotišką paradoksą, kad Lietuva yra tarp valstybių, kur taikoma daugiausia alkoholio vartojimą ribojančių priemonių, ir tuo pačiu ji yra tarp šalių, kurios gyventojai išgeria daugiausia alkoholinių gėrimų.

„Tai yra tie ribojimai nėra veiksmingi“, – teigė mokslininkas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kovą sulyginus silpnųjų ir stipriųjų gėrimų akcizus, pirmųjų perkamumas smuko, o antrųjų išaugo. Anot K.Manioko, tai liudija apie labai pavojingą dalyką.

„Pirmieji signalai, jie nėra galutiniai, rodo, kad ji yra bloga politika. Tai reiškia, kad alaus suvartojimas, vyno suvartojimas sumažėjo, bet stipriųjų alkoholinių gėrimų padidėjo, nors net mes prognozavome, kad jis irgi turėtų šiek tiek sumažėti. Svarbu ne vien alkoholio suvartojimas, svarbu yra žalingi įpročiai bei kas yra vartojama. Kaip tik šitas nuodingas junginys tarp didelio suvartojimo ir vartojimo koncentruoto stipriųjų gėrimų ir lemia alkoholio žalą“, – pabrėžė mokslininkas.

Diskusijoje dalyvavęs valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis savo ruožtu teigė, kad akcizų svaigalams kėlimas yra viena iš efektyviausių kovos su alkoholio vartojimu priemonių.

Statistikos departamento duomenimis, vienas 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas pernai suvartojo vidutiniškai 13,2 litrų absoliutaus (100 proc.) legalaus alkoholio – 0,8 litro mažiau nei 2015 metais. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, alkoholio suvartojimas Lietuvoje siekia 16,3 litro vyresniam nei 15 metų gyventojui, tačiau į šį skaičių įtraukiamas ir nelegalus alkoholis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"