Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Kėdžių braškėjimo ypatumai

 
2018 04 12 8:40
Bronius Markauskas / 
Bronius Markauskas /  Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė per kiek daugiau nei metus jau neteko dviejų narių, o dabar kliba į skandalą įklimpusio žemės ūkio ministro Broniaus Markausko kėdė. Tačiau, kaip rodo ligšiolinė patirtis, ministrų galvos dažniau lekia radus tam tikrą pretekstą, o ne dėl didžiausių nuodėmių.

Atostogos ar staigi „liga“ – geriausia užuovėja nuo skandalų ir įtarimų audros, tikintis, kad ji nurims, o gal ją užgoš nauja neganda. Tad žemės ūkio ministras B. Markauskas, pasijutęs labai pavargęs ir paprašęs bent dviejų dienų atostogų, nėra originalus.

Bronius Markauskas: „Reikia grįžti namo, su šeima pasišnekėti.“

B. Markausko kėdė sudrebėjo žiniasklaidai išsiaiškinus, kad jo šeima, ūkininkaudama Klaipėdos rajone, apie penkerius metus naudojosi sklypais be jų šeimininkų leidimo, o Nacionalinė mokėjimo agentūra ministro artimiesiems mokėjo Europos Sąjungos (ES) išmokas už žemę, kurią jie dirbo neturėdami nuomos sutarčių.

Maža to, Žemės ūkio ministerija už 6 mln. eurų – gerokai brangiau nei rinkos kaina – keleriems metams pirko viešinimo paslaugų.

Politologai ir opozicija susiklosčiusią situaciją vadina lakmuso popierėliu, parodysiančiu, ko vertos valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei jos deleguoto premjero deklaracijos apie skaidrumą ir sąžiningumą, o prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad šešėlis krinta ant visos Vyriausybės.

Tačiau, S. Skvernelio supratimu, tai yra tik žemės ūkio ministro šeimos reikalas.

Priminsime, kad premjeras nematė priežasčių kritiškai vertinti ir dabar jau buvusios teisingumo ministrės Mildos Vainiutės veiklos. Kovo pradžioje, padirbusi metus ir kelis mėnesius, ji buvo priversta pasitraukti iš posto, kai paaiškėjo, kad Teisingumo ministerijos vadovybė kišosi į kalėjimų sistemos auditą.

Ministerijos darbuotoja Rasa Kazėnienė, anksčiau dirbusi Kauno tardymo izoliatoriuje, viešai pareiškė, kad tuometis teisingumo viceministras Raimondas Bakšys, girdint ministrei M. Vainiutei, priešinosi jos ir kolegės iniciatyvai kreiptis į teisėsaugą dėl vienų pataisos namų audito metu surinktos medžiagos. Tuomet prezidentė pareiškė, kad teisingumo ministrė nesusitvarko su pareigomis ir demonstruoja politinį neįgalumą.

Nepartinę M. Vainiutę į teisingumo ministrus buvo delegavusi Lietuvos socialdemokratų partija. Jai pasitraukus iš valdančiosios koalicijos, M. Vainiutė, skirtingai nei taip pat socialdemokratų į ūkio ministrus deleguotas Mindaugas Sinkevičius, posto neatsisakė. Tačiau jos tolesnis darbas truko neilgai. Dabar premjeras jau antrą mėnesį karštligiškai ieško pamainos M. Vainiutei.

Debesų – daug, lietaus – mažai

Juodi debesys tvenkėsi ir dar virš kelių S. Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės ministrų, bet jie atsipirko tik viešu pagėdijimu.

Vos paminėjus šios Vyriausybės pirmąjį gimtadienį, kitą dieną sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai teko atlaikyti interpeliaciją Seime. Jos baigtis buvo iš anksto žinoma. Kadangi valdantieji turi didelę balsų persvarą, nekilo abejonių, kad ministras kėdę išsaugos.

Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje pirmas krito kultūros ministras Remigijus Vilkaitis, mat jį delegavusi Tautos prisikėlimo partija pareiškė nepasitikinti juo / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka
Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje pirmas krito kultūros ministras Remigijus Vilkaitis, mat jį delegavusi Tautos prisikėlimo partija pareiškė nepasitikinti juo / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Opozicija kritikavo A. Verygą dėl visuomenės pasipiktinimą sukėlusios situacijos su receptiniais vaistais, dėl sprendimo nekelti atlyginimų medikams, dėl politinio pasitikėjimo asmenų įdarbinimo bei spaudimo ministerijai pavaldžių įstaigų vadovams trauktis iš pareigų. Anksčiau ministras sulaukė didelės kritikos dėl neapgalvotos kovos su alkoholio vartojimu ir kitų neapsvarstytų idėjų.

Gruodį surengti interpeliaciją dar vienai Vyriausybės narei – kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonsson siūlė visuomeninio judėjimo „Talka kalbai ir tautai“ atstovai. Ministrė kaltinta neva nesuvokianti kultūros politikos, siekianti sumenkinti lietuvių kalbos statusą, nesugebėjusi tinkamai organizuoti Vilniaus Lukiškių aikštės konkurso. Šio reikalavimuose nebuvo įrašyta, kad ten turi stovėti Vyčio skulptūra, todėl lapkritį Lukiškių aikštėje surengtame mitinge nutarta siūlyti kultūros ministrei atsistatydinti, o jeigu tai nebūtų padaryta – siūlyti Seimui pradėti interpeliaciją.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas nemalonumų sulaukė dėl to, kad jo buvusi darbovietė viešoji įstaiga „Baltijos aplinkos forumas“, palaiminus Aplinkos ministerijai, pateko į pretendentų gauti milijonus iš europinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto sąrašą. Ministro elgesį dukart svarstė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija (VTEK), bet abiem atvejais neįžvelgė įstatymų pažeidimų. K. Navickas nemažai kritikuotas ir dėl urėdijų reformos, ministerijos kadrų politikos.

Didžiulį visuomenės ir opozicijos pasipiktinimą buvo užsitraukęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, kai feisbuke dėl pigaus populiarumo ėmė skelbti savo nuotraukas, darytas prie tėvų užmušto Matuko kapo.

Tarp daugiausia kritikos sulaukiančiųjų – švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Prieštaringai vertinamos reformos ją ir A. Verygą nustūmė į visuomenės nuomonės apklausų neigiamiausių „herojų“ pozicijas.

A. Butkevičiaus Vyriausybėje išsilaikė 6 ministrai

Tačiau norint bent jau spausti ministrą atsistatydinti, reikia labai konkrečių jo nusižengimo ar žalingos veiklos įrodymų. Pavyzdžiui, praėjusios kadencijos Vyriausybės ūkio ministrė Birutė Vėsaitė buvo tapusi nuolatinės kritikos ir net pajuokų objektu, tačiau postą buvo priversta palikti tik atsiradus konkrečiai priežasčiai – kai vizito skrido privačios bendrovės „Arvi“, dalyvavusios su Ūkio ministerija susijusiuose viešuose konkursuose, užsakytu verslo klasės lėktuvu.

Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje pirmas krito kultūros ministras Remigijus Vilkaitis, mat jį delegavusi Tautos prisikėlimo partija pareiškė nepasitikinti juo / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka
Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje pirmas krito kultūros ministras Remigijus Vilkaitis, mat jį delegavusi Tautos prisikėlimo partija pareiškė nepasitikinti juo / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Žinoma, jei ministras po kokio nors skandalo neatsistatydina pats ar tai padaryti jo neįtikina premjeras ir prezidentė, o Seimo valdančioji dauguma taip pat nenori, kad tai įvyktų, net į didžiausius skandalus įsivėlę ministrai išsaugo savo kėdes.

Praėjusios kadencijos Algirdo Butkevičiaus vadovaujamoje Vyriausybėje, antroje po nepriklausomybės atkūrimo sugebėjusioje dirbti iki pat pabaigos, nuo pirmos iki paskutinės dienos postus išsaugojo tik šeši iš keturiolikos ministrų. Sveikatos apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijoms spėjo pavadovauti po tris asmenis, šešioms ministerijoms – po du. Ministrai krito atsiradus įtarimų jiems ar jų pavaldiniams dėl galbūt neskaidrių sandorių. Trys asmenys ministro kėdes iškeitė į postus europinėse institucijose.

Po B. Vėsaitės, kuri poste išsilaikė vos pusmetį, skandalo A. Butkevičiaus Vyriausybės sudėtį pakoregavo Europos Parlamento ir prezidento rinkimai. Ligtolinis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis buvo išrinktas Europos Parlamento nariu. Iš naujo tvirtinant Vyriausybę po prezidento rinkimų, kuriuose antrai kadencijai išrinkta D. Grybauskaitė, ministrų kabinete nebeliko sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio, mat jam buvo numatytas eurokomisaro postas. 2014 metų lapkritį jis išvyko dirbti į Briuselį.

D. Grybauskaitei pareiškus, kad netvirtins ministrais tų, kurie neatleis į vadinamąjį juodąjį sąrašą patekusių viceministrų, Vyriausybėje neliko žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos, nors jis pats tvirtino pasitraukiantis dėl asmeninių priežasčių. Ką tik patvirtintas energetikos ministru, bet nepaklusęs prezidentės nurodymui atleisti juodajame sąraše figūravusią viceministrę, posto neteko Jaroslavas Neverovičius.

Po kelių mėnesių savo kėdę prarado vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas, kuris buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrime dėl galbūt neskaidrių ministerijos viešųjų pirkimų. Vėliau vidaus reikalų ministro pareigas ėjęs, „tvarkiečių“ į Vyriausybę deleguotas Saulius Skvernelis karjerą ministerijoje baigė likus pusmečiui iki Seimo rinkimų, nes paviešino, kad rinkimuose ketina dalyvauti su LVŽS.

2015 metų gegužę Darbo partija savo deleguotą švietimo ir mokslo ministrą Dainių Pavalkį apkaltino nevykdant partijos ir Vyriausybės programų, tad netrukus D. Pavalkis atsistatydino. Rimantė Šalaševičiūtė sveikatos apsaugos ministro postą prarado, kai prisipažino, kad prieš daug metų yra davusi kyšį medikui. Niekas neabejojo, kad tai tik formalus pretekstas, nes būtų sunku rasti žmogų, kuris nėra padaręs tokios nuodėmės. Finansų ministras Rimantas Šadžius pasitraukė iki kadencijos pabaigos likus keliems mėnesiams, nes tapo ES Audito Rūmų nariu.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas išsilaikė poste, nors „sublizgėjo“ vadinamajame Vijūnėlės dvaro skandale. Vadinamasis auksinių šakučių skandalas neišvertė iš posto krašto apsaugos ministro Juozo Oleko, nors prisiimti atsakomybę už neskaidrius pirkimus kariuomenėje jį ragino ne tik opozicija ir prezidentė, bet ir kai kurie jo partijos kolegos.

Iš postų virto ne tie, kurių darbas buvo vertinamas prasčiausiai. Visą kadenciją dirbo silpnąja Vyriausybės grandimi vadinta socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Kadenciją baigė ir pajuokos objektu virtusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Didžiausi „brokdariai“ postų neprarado

Po nepriklausomybės atkūrimo pirma visą kadenciją dirbusi konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybė 2008–2012 metais taip pat valdė ne be ministrų praradimų. Tiesa, joje pokyčių buvo kiek mažiau nei A. Butkevičiaus Vyriausybėje. Visą kadenciją išsilaikė septyni ministrai, o septynios ministerijos turėjo po du vadovus.

Pirmas krito kultūros ministras Remigijus Vilkaitis, mat jį delegavusi Tautos prisikėlimo partija pareiškė nepasitikinti juo.

Kaip ir A. Butkevičiaus Vyriausybės atveju, taip ir A. Kubiliaus ministrų kabinetas buvo gerokai pakoreguotas po prezidento rinkimų 2009 metais. D. Grybauskaitės valia neliko finansų ministro Algirdo Šemetos. Galima sakyti, jis padarė karjerą – buvo paskirtas Europos Komisijos nariu vietoj prezidente išrinktos D. Grybauskaitės. Tačiau vieša paslaptis, kad tai buvo jo auksinė tremtis į Briuselį, mat ministras skendo kritikos vandenyse. Vyriausybėje neliko ir nuolat kritikuoto socialinės apsaugos ir darbo ministro Rimanto Dagio.

Dar po pusmečio Vyriausybėje prezidentės valia neliko užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko. D. Grybauskaitė pareiškė juo nepasitikinti, nes ministras negali turėti asmeninės užsienio politikos ir ją vykdyti nederindamas su valstybės vadove. Anksčiau kurį laiką jiedu viešai „špagavosi“ ir dėl požiūrio į CŽV kalėjimą, ir dėl bendravimo su Baltarusija, ir dėl diplomatų parinkimo.

Ligšioliniai premjerai, kaip ir dabartinis, buvo linkę atlaidžiai žiūrėti į saviškių nuodėmes.

Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas pasitraukė iš posto po korupcijos skandalo, į kurį įklimpo vienas viceministrų. Ūkio ministras Dainius Kreivys buvo priverstas atsisakyti kėdės, VTEK nusprendus, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus, kai skyrė savo mamos iš dalies valdomai įmonei ES paramą. Paskutinis A. Kubiliaus Vyriausybėje krito vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis. Jis atleido Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos du vadovus, dėl to kilo didelis skandalas.

A. Kubiliaus kariaunoje į skandalus labiausiai įklimpęs ir nuolat kritikuotas, taip pat ir prezidentės, aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas išsaugojo savo postą. A. Kubilius ir tuometė valdančioji dauguma užsimerkdavo prieš bet kokius jo aplinkos sukeltus skandalus, nes bijojo netekti valdančiosios daugumos partnerių „valinskininkų“ paramos. Vyriausybė žlunga, kai pasikeičia pusė jos narių. Visą kadenciją išsilaikę A. Kubiliaus ir A. Butkevičiaus ministrų kabinetai balansavo ties šia riba.

Deja, ligšioliniai premjerai, kaip ir dabartinis, buvo linkę atlaidžiai žiūrėti į saviškių nuodėmes. Kai kurių prisidirbusių ar prastai dirbančių ministrų karjeros pabaigą dažniausiai lemdavo prezidentės nuomonė, nes Seimas, kaip ir šią kadenciją, paprastai niekais paversdavo opozicijos inicijuotas interpeliacijas ministrams. O kai kurie ministrai kadencijos pabaigos sulaukdavo nepaisydami visuotinio pasipiktinimo jų darbu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"