Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Kaune pagerbiama R.Kalantos auka už Lietuvos laisvę

 
2014 05 14 8:27

Kaune trečiadienį vyksta renginiai, skirto paminėti Romo Kalantos žūties 42-ąsias metines. 1972 metais už Lietuvos laisvę viešai susideginęs jaunuolis tapo pasipriešinimo sovietų okupacijai simboliu.

Miesto valdžios atstovai ryte aplankys R.Kalantos kapą, vidurdienį minėjimai vyks Muzikinio teatro sodelyje ir Kauno IX forte, kur prisiminimais dalinsis R.Kalantos giminės, buvę mokytojai, to meto pasipriešinimo sovietų valdžiai dalyviai ir liudininkai, bus pristatyta nauja ekspozicija apie R.Kalantą.

Popietę speciali akcija vyks Laisvės alėjoje, o vakare numatomas pagarbos bėgimas.

1972 metų gegužės 14 dieną devyniolikmetis R.Kalanta Kauno miesto sode prie Muzikinio teatro apsipylė benzinu ir, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, pasidegė. R. Kalanta ligoninėje mirė.

Lietuvoje tai pirmas susideginimo, protestuojant prieš okupacinę valdžią, atvejis.

R.Kalantos susideginimas sukėlė komunistų partijai ir sovietų saugumo pareigūnams paniką. Sovietiniai saugumiečiai paskubėjo R. Kalantą slapta palaidoti anksčiau paskelbto laiko. Susirinkę į laidotuves žmonės pasipiktino valdžios savivale, prasidėjo masinės eitynės, kuriose skanduoti politiniai šūkiai.

Masinės demonstracijos, smurtas ir areštai truko kelias dienas. Neramumai nuslopinti gegužės 19 dieną. Iš daugiau kaip 3 tūkst. aktyvių protestų dalyvių buvo suimta per 400 žmonių.

R.Kalantos auka sulaukė didžiulio atgarsio, kėlė Lietuvos nelaisvės klausimą. Kiekvienais metais kauniečiai paminėdavo gegužės 14-ąją, R.Kalanta tapo pasipriešinimo simboliu, o Kauno įvykiai suaktyvino neformalių jaunimo grupių judėjimą. Jų nariai platino prieš sovietų santvarką nukreiptus atsišaukimus, keldavo tautines vėliavas, minėdavo tautines šventes, viešose vietose piešdavo tautinio valstybingumo simbolius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"