Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Kaune atsisveikinama su signataru B. Gajausku

 
2017 09 30 9:55
LŽ archyvo nuotrauka

Kauno Seniavos kapinėse šeštadienį amžino poilsio atguls daugiausiai laiko sovietų nelaisvėje praleidęs disidentas, Kovo 11-osios Akto signataras Balys Gajauskas.

B.Gajauskas mirė ketvirtadienio naktį po sunkios ligos, eidamas 92-uosius metus.

Dėl priešinimosi sovietų okupacijai B.Gajauskas sovietiniuose lageriuose ir kalėjimuose buvo kalinamas 37 metus. 1990 metais jis tapo Kovo 11-osios Akto dėl nepriklausomybės atkūrimo signataru, 1992–1996 metais buvo Seimo narys.

B.Gajauskas gimė 1926 metų vasario 24 dieną Vilkaviškio apylinkėse, vaikystėje jis gyveno ir mokėsi Kaune, o 1945 metais su draugais įkūrė pogrindinę grupę, kuri leido pogrindinį laikraštį, gamino ir platino atsišaukimus, įvairiais būdais stengėsi pažymėti sovietinės valdžios draudžiamas minėti Lietuvos valstybines šventes, palaikyti ryšius su partizanais.

Po kelių metų organizacijos veikla buvo išaiškinta. 1948 metais Šiauliuose sulaikymo metu B.Gajauskas nušovė milicininką ir sužeidė sovietų karininką, tačiau pabėgti jam nepavyko. Tais pačiais metais disidentas nuteistas pirmą kartą, jam skirti 25 metai konclagerio dabartinės Rusijos ir Kazachstano teritorijose.

Atlikęs bausmę B.Gajauskas grįžo į Lietuvą, nors sovietai jam to padaryti neleido. Nepaisydamas nuolatinio KGB dėmesio jis platino partizaninių organizacijų archyvinius dokumentus, jų leistus pogrindinius leidinius. B.Gajauskas taip pat kaupė duomenis apie Sovietų Sąjungos lageriuose dėl politinių priežasčių kalinamus lietuvius, platino juos vietinėje ir užsienio spaudoje.

Disidentas vėl buvo suimtas 1977 metais. Tuomet jis nuteistas dešimčiai metų ypatingojo režimo lagerio ir penkeriems metams tremties. Kalinamas B. Gajauskas rašė publicistinius straipsnius, juos sugebėdavo perduoti žmonai per pasimatymus, o ši savo ruožtu juos išplatindavo užsienio spaudai.

1979 metais Jungtinių Valstijų Kongreso komisija pasiūlė B.Gajauską ir kitus disidentus kandidatais Nobelio taikos premijai gauti, tačiau tais metais premija atiteko Motinai Teresei. 1981 metais B. Gajauskas buvo apdovanotas Tarptautine taikos ir laisvės premija.

Į laisvę jis paleistas 1988 metais, kiek anksčiau, nei numatė bausmė. Trumpam nukeliavęs į Jungtines Valstijas, grįžęs jis tapo besikuriančios Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos prezidentu ir juo išbuvo iki 1997 metų.

1990 metais B.Gajauskas tapo Kovo 11-osios Akto dėl nepriklausomybės atkūrimo signataru, dirbo Aukščiausioje Taryboje – Atkuriamajame Seime. 1991–1992 metais B.Gajauskas vadovavo Lietuvoje KGB veiklą tyrusiai komisijai ir dirbo Lietuvos saugumo departamento direktoriumi.

1992-aisiais jis buvo išrinktas į Seimą su Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos sąrašu ir parlamente dirbo ketverius metus.

B.Gajauskas buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJETaisyklės
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"