Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Kas nustekeno lietuvius vyrus, kad jie gyvena 10 metų trumpiau už moteris

 
2018 02 22 13:36
Asociatyvi iliustracija / 
Asociatyvi iliustracija /  Pixabay.com nuotraukos

Lietuvos vyrai vidutiniškai gyvena trumpiausiai Europos Sąjungoje (ES), o jų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumas – didžiausias ES, jis siekia daugiau, negu 10 metų, pabrėžė sociologas Daumantas Stumbrys. Kokios priežastys?

Dr. D. Stumbrys, Lietuvos socialinių tyrimų centro atstovas, per neseniai vykusią konferenciją apie emancipaciją kalbėjo apie tai, kodėl lietuviai vyrai gyvena gerokai ilgiau, negu moterys, ir nagrinėjo šio reiškinio socioekonomines priežastis.

Paaiškėjo, kad tuo metu, kai mūsų moterys vidutiniškai gyvena beveik 80 metų, vyrų gyvenimo trukmė – tik 69-eri. Paguosti galėtų pastarojo dešimtmečio tendencija – vyrų gyvenimo trukmė pailgėjo penkeriais metais.

Sociologas palygino ir įvairių šalių moterų bei vyrų gyvenimo trukmės skirtumą. Lietuvos net didesnis, negu Ukrainos, nors šios šalies vyrai žūsta Rusijos sukeltame kare.

Už lietuvius trumpiau gyvena tik Rusijos, Baltarusijos ir Sirijos vyrai

D. Stumbrys palygino 2010–2015 duomenis: jei Japonijos, Honkongo ir Makao moterys gyvena daugiau, negu 85 metus, mūsų krašto moterys kiek trumpiau – 79,33. Tačiau tai yra daugiau, negu pasaulio vidurkis – 73,11. Panaši, kaip Lietuvos moterų gyvenimo trukmė, yra Kataro, Slovakijos ir Argentinos. Pasak D. Stumbrio, mūsų šalies moterų gyvenimas pastaruosius dešimtmečius ilgėja, bet Estija pagal šiuos duomenis mus pralenkė.

O štai Lietuvos vyrai šiuo laikotarpiu vidutiniškai gyveno tik 68,47 metus. Tai net mažiau už pasaulio vidurkį, kuris – 68,55 metai. Panaši į lietuvių gyvenimo trukmė – Gruzijos, Saliamono salų ir Uzbekistano vyrų.

Sociologas palygino ir įvairių šalių moterų bei vyrų gyvenimo trukmės skirtumą. Lietuvos net didesnis, negu Ukrainos, nors šios šalies vyrai žūsta Rusijos sukeltame kare.

„Esame ketvirtoje vietoje pasaulyje. Patenkame tarp šalių, kurios išsiskiria didžiausiais kontrastais dėl moterų ir vyrų gyvenimo trukmės“, – pažymėjo D. Stumbrys.

Lietuva kartu su Sirija, kurioje vyksta karas, Rusija ir Baltarusija pasižymi didžiausiu skirtumu tarp moterų ir vyrų gyvenimo trukmės. Mūsų šalyje jis – net 10,86 metų. Tuo metu pasaulio vidurkis yra gerokai mažesnis – tik 4,60 metų.

Į kapus varo alkoholis

Lyginant Lietuvos moterų ir vyrų gyvenimo pastarųjų pusės šimto metų kreives, matyti, kad dailiosios lyties gyvenimas ilgėja gana stabiliai, o vyrų šuoliuoja – tai aukštyn kyla, tai žemyn krenta. Vyrų gyvenimas pradėjo trumpėti po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, o vėl pradėjo kristi XXI amžiaus pradžioje ir 2007 metais sumažėjo iki vidutiniškai 64,52 metų. Tačiau nuo tada stabiliai kyla ir 2016-aisiais siekė 69,49 metų.

Vyrų ir moterų mirties priežastys iš dalies gali atskleisti vienų ir kitų gyvensenos ypatumus.

„Moterys dažniau, negu vyrai, miršta nuo kraujotakos sistemos ligų. Tačiau dėl išorinių priežasčių vyrų miršta 11 proc. o moterų – gal keturi, tai yra net tris kartus mažiau“, – teigė sociologas. Jis vardijo, kad išorinės vyrų mirties priežastys būna savižudybės, žmogžudystės, nukritimai, paskendimai, eismo įvykiai ir taip toliau. Tai susiję su sveikatai žalinga elgsena, savidestruktyviu elgesiu.

D. Stumbrys pabrėžė: teismo ekspertų tyrimai rodo, kad Lietuvoje didžioji dalis vyrų, kurie mirė dėl išorinių priežasčių, buvo apsvaigę nuo alkoholio.

Pagal sociologo pateiktus duomenis, standartizuotas Lietuvos vyrų mirtingumo dėl alkoholio vartojimo rodiklis 2014-aisiais siekė 231,39 mirčių, kai ES vidurkis buvo 81,1 mirčių, tenkančių 100 000 gyventojų. O jų apsinuodijimo alkoholiu rodikliai 2015 metais buvo net 3,76 kartų didesni, negu moterų.

Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad nesaikingas alkoholio vartojimas 2003–2011 metais buvo susijęs beveik su dešimtadaliu visų mirties atvejų.

Rado teigiamų pokyčių

Kaip teigė D. Stumbrys, vis dėlto vyrų mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje po truputį mažėja.

Pasak sociologo, apskritai vyrų mirtingumas dėl išorinių priežasčių mažėja. Tai daugiau susiję su jaunesnio bei vidutinio amžiaus stipriosios lyties atstovų gyvenimu. Tarp jaunimo ir savižudybių mažėja. Deja, probleminė grupė lieka 45–65 metų vyrai, linkę patys pasitraukti iš gyvenimo.

Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad nesaikingas alkoholio vartojimas 2003–2011 metais buvo susijęs beveik su dešimtadaliu visų mirties atvejų.

Gyventojų surašymų sujungtų tyrimų rezultatai atskleidžia, kad ilgiau gyvena tie vyrai, kurie turi aukštesnį išsilavinimą, dirba, gyvena mieste, yra susituokę. Tai yra socialiai privilegijuotų grupių atstovai.

Teigiamu dalyku D. Stumbrys vadino ir tai, kad per pastaruosius 10 metų vyrų gyvenimo trukmė pailgėjo penkeriais metais. „Tai rekordinis šuolis į viršų“, – pažymėjo sociologas.

Dr. D. Stumbrys tema „Kodėl vyrai Lietuvoje gyvena 10 metų trumpiau, negu moterys?“ kalbėjo per konferenciją apie emancipacijos diskursus nepriklausomoje Lietuvoje, kuri buvo surengta Nacionalinėje galerijoje Vilniuje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"