Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Kas galėtų kišti koją Gitanui Nausėdai prezidento rinkimuose

 
Gitanas Nausėda./
Gitanas Nausėda./ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ekonomistas Gitanas Nausėda, pirmaujantis tarp galimų kandidatų į prezidentus, laikosi buvusio šalies vadovo Valdo Adamkaus linijos – būti ramiu, nekonfliktišku, galinčiu visuomenę vienyti kandidatu. Taip LRT.lt sako politikos apžvalgininkas Tomas Dapkus. Vis dėlto jis ir viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas pastebi, kad yra keletas veiksnių, kurie gali neigiamai atsiliepti G. Nausėdos populiarumui. 

Naujienų portalo DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ gruodžio 11–19 dienomis atliktų tyrimų duomenimis, jei rinkimai į prezidentus vyktų artimiausią sekmadienį, daugiausia žmonių balsuotų už SEB banko prezidento patarėją ekonomistą G. Nausėdą (15,6 proc. apklaustųjų). Antroje ir trečioje vietose liko atitinkamai premjeras Saulius Skvernelis, už kurį balsuotų 11,3 proc., ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, kurį palaikė 10,9 proc. apklaustųjų.

Politikos apžvalgininkas T. Dapkus sako, kad G. Nausėdą žmonės vertina kaip „išsilavinusį, ramų, nekonfliktišką ekspertą, ekonomistą“.

Kas galėjo lemti tokius apklausų rezultatus, turint galvoje, kad iki šiol populiariausiu galimu kandidatu į šalies vadovus buvo premjeras S. Skvernelis?

Tiek viešųjų ryšių ekspertas A. Katauskas, tiek politikos apžvalgininkas T. Dapkus pastebi, kad G. Nausėdos reitingai visuomet buvo aukšti ir nuosekliai kilo.

„Jei pažiūrėtume į visuomenės vertinimus, G. Nausėda daug metų yra penketuke, priklausomai nuo situacijos. Be to, jis pakankamai aktyvus, matomas žiniasklaidoje. Jis – vienas dažniausiai cituojamų ekonomistų Lietuvoje. Trečia – jo reitingams augti padeda tai, kad mes kalbame, jog jis gali kandidatuoti prezidento rinkimuose. Visuomenė tai girdi ir pradeda reikšti savo nuomonę. Jai nereikia jo sutikimo dalyvauti rinkimuose – ji pradėjo jį vertinti iš karto“, – LRT.lt teigė A. Katauskas.

G. Nausėda iki šiol nėra paskelbęs, ar dalyvaus prezidento rinkimuose, – tą jis žadėjo padaryti šių metų rudenį. „Ar dalyvausiu prezidento rinkimuose? Tai yra klausimas, į kurį neturiu atsakymo. Manau, palūkėkime iki kito rudens. Jei kažką nuspręsčiau šitoje srityje, nemanau, kad būčiau tas žmogus, kuris išlindo iš krūmų. Tiesą sakant, esu kaip ant delno pastaruosius 10 ar 15 metų. Man turbūt tikrai nereikėtų prisistatyti visuomenei, kas aš toks“, – LRT.lt yra kalbėjęs ekonomistas.

Politikos apžvalgininkas T. Dapkus sako, kad G. Nausėdą žmonės vertina kaip „išsilavinusį, ramų, nekonfliktišką ekspertą, ekonomistą“.

„Šis žmogus visuomenei tikrai gerai žinomas. Jis nuolat matomas televizijos ekranuose, kalba juose kaip ramus ekspertas, ir tai daro daug metų. Iš esmės jis yra vienas labiausiai matomų žmonių Lietuvoje. Jis nėra valdžioje, bet yra viešumoje – turbūt tai prisideda prie jo populiarumo kilimo“, – svarstė T. Dapkus.

Vis dėlto politikos apžvalgininkas priduria, kad tokie apklausos rezultatai – tik preliminarūs skaičiai, o daug kas priklausys nuo kandidatų rinkimų kampanijos. „Akivaizdu, kad ji startuoja anksčiau, negu prasidės oficiali kampanija. Pasižiūrėsim, kokie bus kiti kandidatai. Pagal dabartinę situaciją G. Nausėda – vienas iš galimų kandidatų, kuris galėtų šiandien patekti į antrą turą, bet daug kas priklausys nuo kitų politikų populiarumo“, – tęsė politikos apžvalgininkas.

Kas galėtų neigiamai paveikti G. Nausėdos reitingus

A. KAtauskas: „Viena pagrindinių G. Nausėdos problemų – jis visiškai neturi jokios organizacinės sistemos, kuri [...] leistų užtikrinti nuoseklią komunikaciją per visą Lietuvą.“

„Reitingai reitingais, bet kai prasidės rimta kampanija ir įsijungs regionų, ne tik didmiesčių rinkėjai, situacija gali pradėti keistis, – sako viešųjų ryšių ekspertas A. Katauskas. – Viena pagrindinių G. Nausėdos problemų – jis visiškai neturi jokios organizacinės sistemos, kuri [...] leistų užtikrinti nuoseklią komunikaciją per visą Lietuvą.“

Be to, pasak A. Katausko, privalumas nėra ir „bankininko žymė“. „Ant bankų sektoriaus galima „sukabinti“ labai daug dalykų – kad ir tas pačias krizes, ir pan. Trečia, G. Nausėda nėra kažkoks didelis verslininkas ar dar kas nors, jis – tiesiog ekonomistas, banko prezidento patarėjas. Jis nėra sukūręs daug darbo vietų kaip V. Matijošaitis. Iš principo, jei V. Matijošaitis yra toks labiau tėvas ar patinas, kuris savo griežta ranka Kaune bent jau įvedė tvarką, tai G. Nausėdai pasigirti kažkokiais nuveiktais darbais bus sudėtinga“, – aiškino A. Katauskas.

Viešųjų ryšių ekspertas sako, kad G. Nausėda gali tikėtis didelio miestų gyventojų, elito palaikymo: „Regionams jis nebūtinai patiks. Kostiumas ir marškiniai šituose rinkimuose gali atrodyti įdomiai, juolab kad iki šiol buvusiuose rinkimuose tokio pobūdžio kandidatai sėkmingai nepasirodydavo.“

Pasak T. Dapkaus, jei G. Nausėda nuspręstų dalyvauti prezidento rinkimuose, kažkuriuo laikotarpiu jis turės išeiti iš banko. „Jis negalės būti ir kandidatu į prezidento rinkimus, ir dirbti banke. [...] Bet kalba bus susijusi su bankais, politiniai oponentai sakys: jūs buvote žmogus, kuris daug metų kalbėjo iš banko tribūnos“, – LRT.lt komentavo politikos apžvalgininkas.

Svarbi buvusių šalies vadovų pozicija

„V. Adamkus sakė, kad antroje kadencijoje remsis G. Nausėda“, – kalbėjo M. Katkus.

Viešųjų ryšių specialistas, ryšių su visuomene agentūros „Fabula Hill + Knowlton Strategies“ valdybos pirmininkas Mykolas Katkus, komentuodamas naujosios apklausos rezultatus DELFI, priminė, kad G. Nausėda nėra naujas galimų politinių procesų potencialus dalyvis. „Galime prisiminti, kad 2004 m. jis buvo oficialus Valdo Adamkaus štabo vyriausias patarėjas. Jis netgi būdamas V. Adamkaus komandos pirmininku yra dalyvavęs debatuose. V. Adamkus sakė, kad antroje kadencijoje remsis G. Nausėda“, – kalbėjo M. Katkus.

Tuo metu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorė mokslui ir studijoms, politologė prof. Jūratė Novagrockienė DELFI teigė, jog G. Nausėda panašus į pareigas einančią prezidentę Dalią Grybauskaitę – esą G. Nausėda kalba dalykiškai, profesionaliai, neturėdamas radikalių nuostatų.

Pasak politikos apžvalgininko T. Dapkaus, G. Nausėda panašesnis į buvusį šalies vadovą V. Adamkų, o ne D. Grybauskaitę. Jis esą būtent ir laikosi V. Adamkaus linijos – būti ramiu, nekonfliktišku, galinčiu visuomenę vienyti kandidatu: „Akivaizdu, kad jis šią liniją paėmęs, o ne D. Grybauskaitės, kuri turi labai aštrią poziciją visais klausimais“, – pridūrė T. Dapkus.

LRT.lt kalbinti pašnekovai teigė, jog prezidento rinkimuose bus svarbi buvusių prezidentų pozicija, ką jie paremtų.

„Visų populiarių žmonių parama svarbi atskiruose sluoksniuose, taip pat ir V. Adamkaus, tačiau nežinau, kiek buvę prezidentai ar dabartinė šalies vadovė įsitrauks į kampaniją ir ar ką nors rems. Svarbi ne tik jų parama, bet ir partijų – ką rems Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Socialdemokratų partija“, – aiškino T. Dapkus.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks 2019 m. gegužę.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"