Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Kariuomenės raumenis reikia auginti toliau

 
2017 09 12 6:00
Pagal išlaidas krašto apsaugai Lietuva užima aštuntąją vietą tarp 29 NATO valstybių.
Pagal išlaidas krašto apsaugai Lietuva užima aštuntąją vietą tarp 29 NATO valstybių. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Lietuva kitais metais įsitrauks į prestižinių NATO valstybių, skiriančių gynybai 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), klubą. Kai kurie politikai mano, kad pasiekusi šią ribą mūsų šalis turėtų sustoti ir nebedidinti finansavimo krašto apsaugai, kiti įsitikinę, jog geopolitinė situacija neleidžia atsipalaiduoti.

Pastaraisiais metais Lietuva sparčiai didino gynybos finansavimą. Šiuo metu tam skiriama 1,77 proc. BVP, t. y. apie 724 mln. eurų. Pagal išlaidas, tenkančias krašto apsaugai, Lietuva užima aštuntąją vietą tarp 29 NATO valstybių.

Aljanso šalių prisiimto nerašyto įsipareigojimo skirti gynybai po 2 proc. BVP kol kas laikosi šešios valstybės: JAV, Graikija, Estija, Jungtinė Karalystė, Rumunija ir Lenkija.

Derins galimybes ir poreikius

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis mano, kad padidinus krašto apsaugos finansavimą iki nerašyto susitarimo ribos, derėtų sustoti. „Mes turbūt pirmiausia turėtume įgyvendinti įsipareigojimą. Jis yra 2 proc., ir kelti daugiau turbūt nereikia“, – sekmadienį interviu LRT televizijai sakė jis.

V. Pranckiečio teigimu, pagal gynybai skiriamas lėšas NATO kontekste atrodome gerai. „Turime partijų susitarimą, kad 2 proc. garantuojame. Tai nepakankamas finansavimas mūsų gynybai, bet demonstratyviai geras, nes esame tik septinta šalis, kuri tokį įsipareigojimą įgyvendina. Manau, dabar to pakanka, didinti procentų kol kas neturėtume“, – pakartojo Seimo pirmininkas.

Tiesa, vakar V. Pranckietis suskubo patikslinti savo žodžius. Jis pareiškė, kad krašto apsaugos finansavimas ateityje priklausys nuo biudžeto galimybių ir kariuomenės poreikių. „Po 2018 metų turėsime svarstyti žiūrėdami į poreikius ir atliepdami tuos poreikius bei galimybes. Mums reikia balansuoti tarp šių dalykų, nes kariuomenės poreikiai gali būti labai dideli ir tiesiog nepakeliami biudžetui“, – aiškino jis.

Pinigų nepravalgo

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sakė gerbiantis Seimo pirmininko nuomonę. Tačiau jis laikosi kitokios pozicijos ir mano, kad 2 proc. BVP nederėtų apsiriboti. „Ką norime tais 2 proc. parodyti savo partneriams? Ar norime siųsti viešą žinutę ir pasakyti, kad įsipareigojimai įvykdyti, ir viskas? Ar šnekame apie mūsų gynybos pajėgumą, pasirengimą gintis, apie tai, ar tas pajėgumas adekvatus? Taip, kitos valstybės atrodo prasčiau, bet jos yra šiek tiek toliau nuo Rusijos. Kita vertus, dauguma šalių kurį laiką turėjo gerokai didesnį finansavimą nei Lietuva, galėjo daugiau investuoti į ginkluotę ir apskritai į gynybos pajėgas“, – kalbėjo jis.

R. Karoblis pridūrė, kad pernai priimtoje Nacionalinio saugumo strategijoje Seimas pasisakė ne tik už tai, kad krašto apsaugai nuo 2018 metų būtų skiriami 2 proc. BVP, bet ir už tolesnį gynybos finansavimo didinimą. Konkretūs gynybos stiprinimo poreikiai 2019–2020 metais turėtų būti svarstomi kitų metų pradžioje.

Lietuva, kaip akcentavo ministras, yra pafrontės valstybė, atsakinga už 10 proc. NATO rytinės sienos apsaugą. Be to, svarbu, kad kurį laiką nebuvo investuojama į gynybą, ir tai dabar jaučiama. Pasak R. Karoblio, Aljanso planuotojai siūlo finansavimą krašto apsaugai didinti iki 2,5 proc. BVP.

„Puikiai suprantu, kad kitose srityse taip pat turi būti didinamos išlaidos: socialinei atskirčiai mažinti, struktūrinėms švietimo, sveikatos apsaugos reformoms. Reikia ieškoti balanso. Atsižvelgdami į tai bandėme kiek apriboti savo poreikius 2019–2020 metais, kad didinimas būtų mažesnis nei iki šiol. Mūsų poreikiai grindžiami tik investicijų būtinybe. Pažvelgus, kokios išlaidos buvo 2015–2017 metais, matyti, jog iš visų padidintų gynybos biudžeto lėšų per 40 proc. skirta ginkluotei ir įrangai – tiesiogiai gynybos pajėgumui, 10 proc. – koviniam rengimui. Kariuomenės plėtrai, t. y. profesionalų skaičiaus didinimui, šauktiniams išlaikyti, rezervo kariams rengti teko apie 15 proc., sąjungininkams priimti – daugiau kaip 10 proc. lėšų. Taigi šie pinigai tikrai buvo investuoti, jokiu būdu ne pravalgyti“, – dėstė ministras.

Lietuva kartu su Liuksemburgu yra NATO pirmūnės, ginkluotei ir kitoms kariuomenių modernizavimo programoms skiriančios daugiausia savo gynybos biudžetų lėšų. Mūsų šalis tam išleidžia apie 32 proc. viso krašto apsaugos sistemos biudžeto. „Tačiau taip yra tikrai ne iš gero gyvenimo, o todėl, kad trūksta gynybos pajėgumo. Dar šiek tiek iliustracijos: šiemet, praėjus 27 metams nuo nepriklausomybės atkūrimo, pirmą kartą užtikrinama, kad mūsų kariai gautų visas uniformas ir ekipuotę bei reikiamus šaulio ginklus“, – pabrėžė R. Karoblis. Tarp prioritetinių investicinių projektų ministras paminėjo pėstininkų kovos mašinų, savaeigės artilerijos įsigijimą, oro gynybos, prieštankinės sistemos stiprinimą.

Raimundas Karoblis: "Ar norime siųsti viešą žinutę ir pasakyti, kad įsipareigojimai įvykdyti, ir viskas?"/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Raimundas Karoblis: "Ar norime siųsti viešą žinutę ir pasakyti, kad įsipareigojimai įvykdyti, ir viskas?"/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Diktuoja geopolitinė realybė

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkę Rasą Juknevičienę nustebino V. Pranckiečio pareiškimas. Anot jos, tokiomis kalbomis Seimo pirmininkas pažeidžia šios kadencijos parlamento priimtą Nacionalinio saugumo strategiją, kurioje numatytas tolygus krašto apsaugos finansavimo didinimas ir po 2018 metų.

R. Juknevičienė pridūrė, kad tokia žinia gali paralyžiuoti krašto apsaugos sistemos planavimus, nes įsigijimai numatomi mažiausiai šešeriems metams į priekį. „Nežinau, kaip bus dėl priešlėktuvinės, prieštankinės gynybos. Visiškai akivaizdu, jog „valstiečių“ žadėtos visuotinės karo tarnybos tuoj po mokyklos tikrai nebus – juk tam irgi reikia nemažai lėšų. Beje, tai be galo bloga žinia mūsų partneriams, nes Lietuva ką tik pasakė A, o nepraėjus metams jau kalba kitaip. Kas pasikeitė aplink? Niekas. Mums reikia ne tų procentų, o pajėgios krašto apsaugos sistemos gyvenant tokios sudėtingos geopolinės situacijos sąlygomis“, – aiškino parlamentarė. Ji žadėjo siūlyti Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai įšaldyti bet kokias diskusijas dėl paramos „valstiečių“ Vyriausybei, jei nebus laikomasi įstatymų.

Anot R. Juknevičienės, svarstant Nacionalinio saugumo strategiją skaičiuota, kad išlaikant tokį patį finansavimo gynybai didinimo tempą, koks yra dabar, 2020 metais galėtume pasiekti 2,5 proc. BVP. Papildomas lėšas būtų kur nukreipti – būtina stiprinti oro erdvės apsaugą, sausumos pajėgas.

„Labai svarbus yra sausumos pajėgų aprūpinimas. Dabar vyksta plėtra, kuriama nauja Žemaitijos brigada, jai reikia iš esmės visko, viso aprūpinimo. Tai nepigūs dalykai. Čia yra svarbiausi prioritetai. Nekalbu apie kario ekipuotę. Mūsų karių aprūpinimas labai skiriasi nuo to, ką turi NATO sąjungininkų kariai. Prieštankinės ginkluotės yra, bet jos trūksta. O dar rezervo rengimas – šiandien pašaukiame tik 3,5 tūkst. jaunuolių pagal loteriją, o „valstiečiai“ žadėjo pereiti prie visuotinės karo tarnybos, kai po mokyklos visi jaunuoliai eina tarnauti. Tam reikia papildomų kareivinių, instruktorių, ekipuotės. Šiuo metu kariuomenė tiesiog nepajėgi priimti daugiau šauktinių“, – pažymėjo politikė.

Negalima mažinti tempo

Generolo Jono Žemaičio karo akademijos profesoriaus Valdo Rakučio teigimu, gyvenant įprastomis sąlygomis 2 proc. BVP gynybai finansuoti pakanka. Tačiau Lietuvos padėtis kitokia. „Labai taupėme krašto apsaugos sąskaita, tad dabar kyla didelė problema, atsirado daug skylių. Kai perkame naują ginkluotę, pinigų trūksta. Tačiau tarptautinė situacija tokia, kad negalima mažinti tempo. Padėtis tebėra įtempta“, – įvertino jis.

Kiek lėšų derėtų skirti krašto apsaugai, anot V. Rakučio, priklauso nuo situacijos. Karo istorikas priminė, kad 1920 metais, kai Lietuva kovojo dėl nepriklausomybės, kariuomenė „suvalgydavo“ 70 proc. valstybės biudžeto. Bet jei šalis ilgą laiką itin daug pinigų skiria tik vienai sričiai, ji rizikuoja įstrigti netolygaus išsivystymo zonoje, o tai trukdo valstybės klestėjimui. „Todėl geriau, kai išlaikomas normalus, kad ir 2 proc. ritmas. Tačiau kai laikai blogi, reikia rūpintis gynyba“, – tvirtino ekspertas.

Solidesnis krašto apsaugos finansavimas pastaraisiais metais gerokai pakeitė mūsų šalies kariuomenę. Dar prieš kelerius metus V. Rakutis, bendraudamas su karininkais, girdėdavo skundų, esą po poros metų „bado“ liks tik nieko negalintys padaryti batalionai. „Kas juntama? Kariai gavo naujus šalmus, uniformas, yra ginklų, daliniai vėl tapo dideli. Seniau, kai važiuodavau į batalioną skaityti pranešimų, sėdėdavo 40 žmonių, gal ir kiek daugiau, o dabar 400 karių ateina į paskaitą. Akyse – optimizmas. Ir tie ginklai tokie rimti. Šiandien jau nebesvarstoma, kaip parade geriau atrodyti, bet žiūrima, kad būtų kovinis pajėgumas, veiktų sistema. Kariuomenė atrodo kitaip. Realiai Lietuvoje buvo vienas visiškai sukomplektuotas ir veikiantis batalionas. Dabar turime dvi pusėtinas brigadas. Tai didžiulis padidėjimas“, – įsitikinęs profesorius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"