Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Kandidatus į prezidento postą suskirstė į tris tipus: kurį pasirinks Lietuva?

 
Prezidentūra./
Prezidentūra./ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Vienas kandidatas į šalies vadovus su tauta stebi krepšinio rungtynes, kitas skaito ir cituoja Jaroslavo Hašeko „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykius“, o trečias rudenį maudosi ledinėje Baltijos jūroje ir vėliau tai transliuoja „Facebook“ paskyroje. Viešųjų ryšių ekspertai ir sociologai teigia, jog artėjant prezidento rinkimams išvysime vis daugiau kandidatų norų būti pastebėtiems rinkėjų – pasak komunikacijos konsultanto Lino Kontrimo, visus politikus pagal charizmą galima suskirstyti į tris tipus, o tautai reikėtų jų rinkinio.

Ne paslaptis, kad šalies premjeras Saulius Skvernelis mėgsta krepšinį, tačiau rugsėjo viduryje, vykstant dramatiškoms krepšinio rungtynėms tarp Lietuvos ir Nyderlandų, vyriausybės vadovas buvo įsiaudrinęs kaip niekad – fotografai ir operatoriai užfiksavo politiką pergalingai pašokantį nuo kėdės kone po kiekvienos „kietesnės“ Lietuvos rinktinės atakos, o po mūsų krepšininkų nesėkmės susiimdavo rankomis veidą. Šis vaizdas krepšinio sirgalius traukė ne ką mažiau nei pačios rungtynės.

Linas Kontrimas.
Linas Kontrimas.

Tuo metu kandidatė į prezidentus – konservatorė Ingrida Šimonytė – yra knygos „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“ fanatikė, itin mėgstanti cituoti šią knygą ir kalbanti jos ištraukomis.

Jos konkurentas vidiniuose Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimuose dėl kandidato į prezidentus Vygaudas Ušackas rugsėjo pabaigoje kvietė savo paskyros sekėjus spausti „Patinka“ prie jo įrašo, kuriame buvo patalpinta jo nuotrauka šalia Baltijos jūros ir, surinkęs 300 „Patinka“, pažadėjo į ją įšokti išsimaudyti. Neilgai trukus jis jau turėjo šį pažadą ir išpildyti, o jo žmona Loreta Ušackienė pasidalijo vaizdo medžiaga, kaip V. Ušackas šokinėja per jūros bangas.

Tai – tik dalies galimų kandidatų į kitąmet vyksiančius prezidento rinkimus būdai pritraukti rinkėjų dėmesį. Kaip teigia bendrovės „Baltijos tyrimai“ generalinė direktorė sociologė Rasa Ališauskienė, charizma yra labai svarbi asmenybių, o būtent tokie yra prezidento, rinkimų dalis. „Emocinis komponentas pasirinkimo motyvacijoje yra vienas esminių. „Savas ar svetimas, sąžiningas ar nesąžiningas, ar yra arti žmonių – tai yra vieni esminių vertinimų. Išsilavinęs, protingas ir patyręs, bet necharizmatiškas kandidatas nelaimi“, – LRT.lt konstatavo sociologė.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ vadovas sociologas Vladas Gaidys pastebi, jog asmeninės savybės, kurias turi turėti kandidatas į prezidentus, taip ir nepasikeitė per dvidešimt metų.

„Kas buvo aktualu tuomet, aktualu ir dabar – žmonės nori, kad kandidatas į prezidentus būtų doras, sąžiningas, nekorumpuotas, išsilavinęs, mokantis užsienio kalbas. Bet tuo pačiu svarbu, kad jis suprastų paprastus žmones. Tas dvilypumas labai būdingas įvairiausiems vertinimams.

Rinkėjams svarbu, kad prezidentas būtų energingas – toks kažkada buvo Rolandas Paksas, bet ir nuosaikus – koks buvo Valdas Adamkus. Kiekvienas prezidentas ir kažką darė – Algirdas Brazauskas statė Kaune hidroelektrinę, buvo kaimo žinovas, arė. Tuo metu R. Paksas skraidė po pasaulį, po tiltais ir kitur. V. Adamkus į Lietuvą atvyko ir tapo žinomas kaip ekologas – amerikietis, kuris išvalė Mičigano ežerus. Dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė siekė ES karjeros, turi juodą karate diržą – tai irgi pasiekiama ne kiekvienam“, – vardijo sociologas.

Nori, kad turėtų visų savybių rinkinį

LRT nuotrauka
LRT nuotrauka

Viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas sako, kad tiek viešųjų ryšių agentūrų, tiek sociologų atlikti tyrimai rodo, jog Lietuvos rinkėjai tikisi tam tikro lydinio tų savybių, kurias turėjo ankstesni prezidentai.

„Vieni nori šeimininko, koks buvo A. Brazauskas ar yra Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, kiti nori, kad prezidentas būtų inteligentiškas – koks buvo V. Adamkaus.

„Baltijos tyrimai“ generalinė direktorė sociologė Rasa Ališauskienė
„Baltijos tyrimai“ generalinė direktorė sociologė Rasa Ališauskienė

Tuo metu dabartinė šalies vadovė D. Grybauskaitė yra griežta, stipri, geba aštriai ir kandžiai atsikirsti. Apibendrintai, tai yra gebėjimas pritraukti žmonių dėmesį. Kitu atveju, turime trečiojo ešelono kandidatus, kurie vis tiek save išsikelia, nors neturi nei resursų, nei charizmos. Jie būna tokie nuobodūs ir neišsiskiriantys, kad šalia stovint profesionalams jie nublanksta, net pavardžių nebeprisimeni“, – dėstė A. Katauskas.

Pasak viešųjų ryšių specialisto, kiekvienai auditorijai reikia vis kitokio kandidato.

„Jei pažiūrėtume į pirmąjį trejetuką tų, kurie gali varžytis dėl prezidento posto, matytume, kad visi ten esantys žmonės yra išsiskiriantys, žinomi ir pakankamai charizmatiški. V. Ušackas turi puikią iškalbą ir diplomatiją, nesijaudina kalbėdamas didelėms auditorijoms. Tuo metu G. Nausėda bando kompensuoti savo žinomo ekonomisto statusu. Jis taip pat puikiai šneka, bet jau kitu stiliumi. I. Šimonytė turi puikų humoro jausmą, kalba suprantamai ir priimtinai daugeliui žmonių. Taigi jie visi sulaukia dėmesio.

Vygaudas Ušackas./feisbuko nuotrauka
Vygaudas Ušackas./feisbuko nuotrauka

Aš nedrįsčiau lyginti I. Šimonytės Šveiko ir S. Skvernelio krepšinio varžybų emocijų, nes atitinkamose auditorijose tai yra labai reikšmingas dalykas, o dar kitiems rinkėjams šie dalykai gali nieko nereikšti. Svarbiausia, kad tai būtų natūralu, nes žmonėms labai nepatinka nenatūralumas“, – LRT.lt komentavo A. Katauskas.

Skirsto į tris grupes

Komunikacijos konsultantas L. Kontrimas teigia, jog visus politikus pagal charizmą galima suskirstyti į tris tipus.

„Gali būti prigimtinis charizmatinis lyderis, institucinis charizmatinis lyderis arba išsiugdęs, išsilavinęs charizmą. Tai instituciniam lyderių tipui akivaizdžiai atstovauja V. Ušackas ir I. Šimonytė. Kitą kandidatę į prezidento postą Aušrą Maldeikienę galima priskirti prie išsiugdžiusių charizmą. O Arvydą Juozaitį galime priskirti prie prigimtinių lyderių. Koks yra premjeras S. Skvernelis? Jis – dar jaunas politikas, papuolęs ir į dėkingą, ir nedėkingą padėtį. Jis yra vykdomoji valdžia ir tai reiškia, kad jis turi būti labai subalansuotas. Jis per daug negali pasireikšti, bet iš jo pajuokavimų ir kartais lengvų kalbų matyti, kad yra tarp institucinio ir prigimtinio charizmatinio lyderio“, – kalbėjo L. Kontrimas.

Pasak komunikacijos konsultanto, Lietuvos rinkėjai norėtų, kad būsimas šalies prezidentas turėtų visų savybių rinkinį.

„Mums reikia rinkinio tarp prigimtinio charizmatiško lyderio ir išsiugdžiusio, nes institucinius lyderius turėjome iki šiol. Jie paprastai nesuvokdavo visų emocijų, kuriomis gyvendavo tauta ir dažniausiai nusileisdavo ryšių su visuomene konsultantų patarimams arba žiniasklaidos įtakai. O prezidentas Lietuvoje vis dėlto yra ta asmenybė ir pozicija, kuri turi brėžti vertybinius vektorius, o ne tik kalbėti apie lenteles. Ir toks kandidatas tarp pasiskelbusių dalyvauti yra“, – tęsė L. Kontrimas.

Kaip pavyzdį charizmatiško politiko komunikacijos konsultantas pateikė buvusį Čekijos prezidentą Vaclavą Havelą. Jis padėjo taikiai nuversti komunizmą buvusioje Čekoslovakijoje ir tapo epinės, Šaltąjį karą užbaigusios kovos didvyriu.

„Mes gyvojoje istorijoje neturėjome daug prezidentų, bet net ir tarpukariu buvo tokių, kurie švietė savo charizma. Be reikalo užmirštame Aleksandrą Stulginskį, kuris buvo labai įdomi asmenybė. Lygiai taip pat ir šiandien turime galvoti ne apie tai, kaip prezidentas reaguoja į aktualijas – nes tai yra Vyriausybės reikalas, o kiek žmogus suvokia procesus, kurie vyksta tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, ir kaip tuose procesuose išlaikyti balansą. Jei girdime kandidatų kalbose gebėjimą artikuliuotai sudėlioti ne tik šiandien, bet kas dar bus po 50 metų – tai yra vertinga. O reakcija į aktualijas yra viso labo mada“, – LRT.lt komentavo L. Kontrimas.

Kol kas 2019 metų gegužę vykstančiuose prezidento rinkimuose pareiškė norą dalyvauti šie kandidatai: Naglis Puteikis, A. Maldeikienė, Valentinas Mazuronis, Petras Auštrevičius, Žygimantas Pavilionis ir V. Ušackas, G. Nausėda, A. Juozaitis. Kandidatuoti prezidento rinkimuose svarsto ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"