Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Kam partijos ištaškė beveik 7 milijonus

 
2018 04 07 10:00
"Darbiečiai" nurodė pernai turėję net 44 etatinius darbuotojus, tačiau mokėjo jiems mažesnį nei minimalų atlyginimą. /
"Darbiečiai" nurodė pernai turėję net 44 etatinius darbuotojus, tačiau mokėjo jiems mažesnį nei minimalų atlyginimą. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pagal kurios nors organizacijos išlaidas galima bent jau nujausti jos veiklos pobūdį ir tikslus. Paanalizavus, kur pinigus leidžia partijos, atrodo, kad šios – savo vidinius poreikius tenkinančios žmonių grupelės, nors trys ketvirtadaliai tų lėšų – piliečių dotacija.

Kasmet Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) privalomose pateikti finansinėse ataskaitose partijos nurodė pernai gavusios per 6,7 mln. eurų pajamų (2016 metais – per 9,6 mln. eurų). Liūto dalis – daugiau kaip 5,1 mln. eurų – valstybės dotacija. Praėjusiais metais ji siekė net 76 proc. visų pajamų. 2016-aisiais partijos kur kas labiau stengėsi papildyti savo biudžetus – valstybės lėšos sudarė 57 proc. partijų piniginių.

76 proc. partijų finansinių „degalų“ – valstybės dotacija.

Piliečiai remia vangiai

Prie partijų išlaikymo turėtų prisidėti ir jų nariai. Tačiau partinių indėlis 2017 metais siekė vos 458,7 tūkst. eurų (2016 metais – 556,3 tūkst. eurų). Taigi jie susimeta tik 6,8 proc. lėšų. Padalijus iš partijų narių skaičiaus (Teisingumo ministerijos skelbiamais duomenimis, pernai spalį jų buvo 115,4 tūkst.), kiekvienas statistinis kurios nors politinės jėgos narys per metus nesumoka nė 4 eurų. Kai kurios partijos nurodė apskritai nerenkančios nario mokesčio.

Solidžiai savo biudžetą iš nario mokesčio pernai papildė socialdemokratai – 268,3 tūkst. eurų (kiekvienas – vidutiniškai po 14 eurų). Konservatorių indėlis buvo kur kas kuklesnis – 63,6 tūkst. eurų (po 4,4 euro). Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) nario mokesčio tesurinko 6,7 tūkst. eurų – kiekvienam statistiniam „valstiečiui“ teko vos po 1 eurą 60 centų.

Jei ne tik partijų nariai, bet ir kiti piliečiai manytų, jog politines jėgas paremti verta, solidesnės sumos galėtų susidaryti iš joms savanoriškai skirtos 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies. Pernai taip buvo sukaupta 982,9 tūkst. eurų (2016 metais – 1 mln. 27,8 tūkst). Tai sudarė 14,7 proc. partijų lėšų.

Tikėtina, kad visų pirma 1 proc. GPM skiria patys partijų nariai. 2017-ųjų pabaigoje socialdemokratai turėjo 18,8 tūkst., o konservatoriai – 14,6 tūkst. narių, bet iš 1 proc. GPM socialdemokratų biudžetas gavo 184 tūkst., konservatorių – net 252,7 tūkst. eurų. Nors rinkėjai „valstiečiams“ buvo dosnūs balsų per Seimo rinkimus, jie teskyrė 31,7 tūkst. eurų iš savo pajamų mokesčio.

Partijos šiek tiek pinigų prasimano ir iš patalpų nuomos, lyg būtų nekilnojamojo turto bendrovės. Pavyzdžiui, socialdemokratai iš nuosavybės teise priklausančio turto valdymo ir disponavimo juo pernai uždirbo 19,5 tūkst. eurų. Tuo metu Darbo partija, pardavusi nariams ir svečiams bilietų į sąskrydį,

gavo 8,4 tūkst. eurų.

Tačiau partijos norėjo išleisti daugiau pinigų, nei davė valstybė, pridėjo piliečiai iš GPM ir pačios užsidirbo iš dažniausiai nieko bendra su politine veikla neturinčios veiklos. Tad kai kurios ima ir paskolas iš bankų. Pernai bankų paskolos sudarė 45,3 tūkst. eurų partijų pajamų.

47,6 tūkst. eurų – už vieną partinį vakarėlį

Partijoms nereikėtų bankų paskolų ar nuomoti turimų patalpų, jeigu jos maldytų savo apetitą leisti pinigus. Brangiai kainuoja patalpų nuoma, partiniai sąskrydžiai, net vadovaujamų organų pasitarimai. Metais, kai nebuvo didžiųjų rinkimų (2017-aisiais vyko rinkimai tik į atsilaisvinusias Seimo ar savivaldybių tarybų narių, mero vietas), partijos daugiausia leido pinigus vidiniams poreikiams tenkinti.

Štai Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) atskleidžia, kad jos suvažiavimo rengimo išlaidos – 30,6 tūkst. eurų. Dar keisčiau, kad per metus LSDP prezidiumo posėdžiams išleista 11,6 tūkst. eurų, tarybos posėdžiams – 9,5 tūkst. eurų.

Net 47 643 eurus socialdemokratams kainavo sąskrydis, pagarsėjęs viešojoje erdvėje įkaušusių jo dalyvių muštynėmis. LSDP Klaipėdos skyrius taip aprašė Šventojoje vykusio renginio pirmą dieną: „Pajūris socialdemokratus pasitiko puikiu oru, nuostabiu peizažu ir šimtais iš visos Lietuvos sugužėjusių pačių šauniausių bičiulių. Susistygavusi komanda sugeba laiku ir koordinuotai įkurdinti iš pačių tolimiausių kampelių susirinkusius bičiulius, kurie kuria stovyklavietes bei ruošiasi šeštadieniui. Penktadienio vakarą sąskrydžio scenoje tradiciškai karaliauja visų Lietuvos skyrių saviveiklininkai. Pirmieji prisistatė Klaipėdos bičiuliai su Vidos Žukauskės suburtomis šokėjomis. Vėliau – įspūdingas Elektrėnų skyriaus prisistatymas: stiuardesės, raudonos rožės ir vyrai raudonais kaklaraiščiais. Pasirodė Utena, Rokiškis apdovanojo sūriais. Kauno rajonas „atsivežė“ Adamsų šeimynėlę, Jonavos skyrius bičiuliams dovanojo ledo šou. Vakaro laukiamiausia dalimi tapo „Radistų“ pasirodymas.“

Bet ar už tokius socialdemokratų balius-festivalius neturėtų susimokėti patys jų dalyviai, juolab jei laukiamiausia sąskrydžio dalis – „Radistų“ juokeliai? Ir kokia nauda visuomenei, kad partija, kurios 68 proc. pajamų sudaro valstybės, t. y. mokesčių mokėtojų, dotacija, už 47,6 tūkst. eurų vieną savaitgalį pasilinksmino? Kitų renginių organizavimo išlaidos LSDP per metus nesiekė nė 13 tūkst. eurų. Žodžiu, viena šventė saviems – 47,6 tūkst., visa kita – 13 tūkst. eurų.

Svetur, pavyzdžiui, Vokietijoje, partijos nariai prie savo renginių, net skirtų platesniam žmonių būriui, stengiasi prisidėti patys.

Pernai LSDP, kaip ir kasmet, dosniai žarstė pinigus savo nariams. Tarkime, suvenyrai „jubeljatams“, kaip kad rašoma oficialioje ataskaitoje, atsiėjo 19,4 tūkst. eurų. Negailima ir partinei atributikai – jai išleista 8,9 tūkst. eurų! Panašios sumos tokiems poreikiams skiriamos kasmet.

Kokios paslaptys gali slėptis po kitų partijų išlaidomis, ypač po neiššifruotomis „Kitų išlaidų“ eilutėmis, belieka spėlioti. Kas galėtų paneigti, kad ne viskas ten skaidru? Prisiminkime, ką atskleidė pernai VRK atliktas tyrimas dėl Liberalų sąjūdžio vidinių mokymų, dėl ko partija neteko valstybės dotacijos. Arba teismų įrodytas Darbo partijos melagystes apie „nemokamas“ Žilvino Žvagulio dainas „darbiečių“ susiėjimuose. Tokie atvejai kelia abejonių, ar ir kitos partijos po renginių išlaidomis neslepia neoficialių sąnaudų arba nelegalios paramos.

Etatinių darbuotojų kuriozai

Daug metų partijos panaudos būdu gaudavo (kai kur – tebegauna) didžiules patalpas prestižiškiausiose didmiesčių vietose. Pavyzdžiui, net 470 kv. m patalpas sostinės Gedimino prospekte vos už 136 eurus per mėnesį nuomojosi Darbo partija. 18 metų 145 kv. m apartamentais pačioje Kauno širdyje, Laisvės alėjoje, naudojosi skandalingojo Vytauto Šustausko vadovaujama Lietuvos laisvės (vėliau – Kovotojų už Lietuvą) sąjunga, piliečių seniai nerenkama nei į Kauno, nei į nacionalinę valdžią. Jei patalpas iš savivaldybių partijos būtų nuomojusios rinkos sąlygomis, į Kauno miesto biudžetą kasmet būtų sumokėjusios apie 1 mln. eurų, į Vilniaus – apie pusę milijonų eurų. Pernai Vilnius ir Kaunas ėmė varžyti šią „labdarą“.

Kai kurios partijos, pavyzdžiui, socialdemokratų, pačios yra lyg nekilnojamojo turto magnatės, nuosavybės teise valdančios nemažus plotus visoje Lietuvoje. Tačiau kainuoja ne tik nuomotis, bet ir išlaikyti turtą. LSDP patalpas išlaikyti atsiėjo 54,6 tūkst. eurų. Vien nekilnojamojo turto mokesčio sumokėjo 7,4 tūkst. eurų.

Partijoms kainuoja ir transportas. Tarkime, socialdemokratai tam išleido 29 tūkst. eurų, konservatoriai – 17,6 tūkst. eurų. Jokia paslaptis, kad partinėms transporto išlaidoms naudojamos ir Seimo narių kanceliarinėms reikmėms skiriamos lėšos.

Kai kurios partijos nesiveržia diržų „pūsdamos“ ir savo aparatą. Pavyzdžiui, „darbiečiai“ nurodė turintys net 44 etatinius darbuotojus. Juos išlaikyti kainavo 140,8 tūkst. eurų per metus – vienam darbuotojui per mėnesį išėjo vos 267 eurai. Kaip žinoma, minimalus atlyginimas pernai siekė 380 eurų, o nuo 2017 metų liepos 1 dienos įsigaliojus naujam Darbo kodeksui tokią algą buvo galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.

Kitos partijos nurodė turinčios kur kas mažiau etatinių darbuotojų. Konservatoriai sumažino jų skaičių nuo užpernai turėtų 24 iki 12 ir taip sutaupė 105 tūkst. eurų (2016 metais išleido 303 tūkst. eurų, pernai – 198 tūkst. eurų). Tačiau etatiniams darbuotojams partijos vis dar moka nemažas sumas, sakykime, socialdemokratai – 390 tūkst. eurų.

„Valstiečiai“ – unikali partija, ji atleido visus etatinius darbuotojus. Tačiau, kaip išsiaiškino delfi.lt, 2016 metais ši partija prieš rinkimus net ėmė paskolą iš banko, kad sumokėtų Sauliui Skverneliui ir dar kelioms rinkimų sąrašo „žvaigždėms“. Jie tapo LVŽS darbuotojais, o išlaidos partijos personalui tais metais buvo 12 kartų didesnės nei prieš metus, kai suma tesiekė kiek daugiau nei 6 tūkst. eurų. Bet tuoj po rinkimų LVŽS jau nebedirbo nė vienas etatinis darbuotojas. Vadinasi, sąrašo „žvaigždės“ buvo priimtos rinkimų laikotarpiui, o išlaidos jiems samdyti turėjo būti įtrauktos į rinkimų išlaidas. Tačiau „valstiečiams“ dėl tokio gudravimo nekilo jokių bėdų.

Valstybės dotacija – ir prabangioms patalpoms

Kad partijoms skiriami mokesčių mokėtojų pinigai nuplaukia visai ne ten, kur reikėtų, rodo „Drąsos kelio“ pavyzdys. Po Seimo rinkimų didžiosios politikos užribyje palikta partija nurodė turinti 2485 narius, tačiau pernai nario mokesčio ji surinko vos 76,5 euro, o piliečių savanoriškai skirta 1 proc. GPM dalis tesudarė 1352 eurus. Tačiau „Drąsos kelias“ vis dar išgali samdyti šešis darbuotojus, o pagal turtą lenkia ne vieną kur kas solidesnę ir labiau visuomenėje matomą partiją.

„Drąsos kelias“ nurodo tebevaldantis 2015 metais už 199,2 tūkst. eurų įsigytas 188 kv. m administracines patalpas pačiame Kauno centre, Kęstučio gatvėje. Galima sakyti – demokratijos grimasos: momentinis suspindėjimas vienuose Seimo rinkimuose padovanojo partijai didžiulį turtą, pirktą už mokesčių mokėtojų pinigus.

Demokratija kainuoja. Dėl jos buvo pakeistas Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas: apribotas aukų dydis, sumažintos leistinos rinkimų kampanijų išlaidos, nuo 2012 metų visiškai uždraustos juridinių asmenų aukos. Taip siekta sumažinti korupciją ir partijų priklausomybę nuo verslo interesų. Mainais leista 1 proc. GPM skirti pasirinktai partijai, įvestos tiesioginės valstybės dotacijos. Dabar jos – pagrindinis partijų finansavimo šaltinis. Bent jau oficialiai, nes ir šiuo metu tiriami politinės korupcijos atvejai rodo, kad partijas vis dar nelegaliai finansuoja kai kurios verslo bendrovės, nors ir ne tokiu mastu kaip anksčiau.

Tačiau partijoms seikėjami valstybės milijonai turėtų būti investuojami į visuomenės politinį švietimą, valstybės pažangos galimybių tyrimus, projektus opiausioms problemoms spręsti, partijų rengimąsi kokybiškai valdyti valstybę. Bent jau tikrai ne tam, kad partiečius linksmintų kokie „radistai“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"