Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

KAM: kaimynės su Lietuva šiemet daugiausia kariavo dėl istorijos

 
2013 12 30 14:32
Partizanai desantininkai. Iš kairės: Klemensas Širvys-Sakalas, Juozas Lukša-Skirmantas ir Benediktas Trumpys-Rytis. 1950 m. ruduo.
Partizanai desantininkai. Iš kairės: Klemensas Širvys-Sakalas, Juozas Lukša-Skirmantas ir Benediktas Trumpys-Rytis. 1950 m. ruduo. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotrauka

Besibaigiančiais 2013 metais Rusija ir Baltarusija aktyviai mėgino diskredituoti garbingiausius Lietuvos istorijos epizodus - viduramžių Lietuvą, partizaninį karą su sovietų okupantais ir Nepriklausomybės atkūrimą, teigia Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

Ministerijos ekspertų parengtoje ir žurnalistams ministro Juozo Oleko šį mėnesį pristatytoje apžvalgoje nurodoma, kad Lietuvos istorija 2013-aisiais buvo dažniausiais informacinės konfrontacijos taikinys.

BNS pasiteiravus apie konkrečius atvejus, ministro atstovas spaudai Vaidotas Linkus išskyrė kelis pavyzdžius - Baltarusijos mėginimus iš Lietuvos perimti Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės monarchus ir priskirti juos baltarusiams, Rusijos norą diskredituoti Lietuvos pastangas atkurti nepriklausomybę.

"Konkretizuojant, nusitaikyta yra į viduramžių istoriją, Lietuvos karą po karo (Laisvės kovas, partizanus) ir Lietuvos Nepriklausomybės atgavimą (ypač 1991 metų sausio mėn. įvykius). Priežastis, kodėl į šiuos laikotarpius taikoma yra paprasta, – juose slypi mūsų tautos dvasios stiprybė ir ant jų kaip istorinio pamato yra pastatyta šių dienų Lietuvos valstybė ir tautos identitetas", - teigiama BNS pateiktuose ministerijos atsakymuose.

Garsiausia lietuvių kilmės valdovų Gediminaičių dinastija į Lietuvos istoriją įžengė XIII amžiaus pabaigoje. Ji Lietuvą valdė iki 1572 metų, kai mirė Žygimantas Augustas. Lietuvių kultūroje ypač garbingą vietą užima žymiausių jos atstovų - Gedimino, Algirdo, Kęstučio ir Vytauto vardai.

"Karu po karo" Lietuvoje vadinamas nuo 1944 metų dešimtmetį trukęs partizaninis karas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Iš trijų Baltijos valstybių ginkluotas pasipriešinimas sovietų okupacijai Lietuvoje buvo stipriausias.

1991 metų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei šturmuojant televizijos bokštą Vilniuje, žuvo 13 laisvės gynėjų, tarp jų viena mergina, Loreta Asanavičiūtė, - ji pateko po tanko vikšrais ir mirė ligoninėje. Šie įvykiai nuskambėjo visame pasaulyje - laidojant aukas, solidarumo su Lietuva varpai skambėjo Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir kitose Europos šalyse.

Kaip matyti ministerijos parengtoje apžvalgoje, po Lietuvos istorijos, antras dažniausias informacinės konfrontacijos "taikinys" buvo Lietuvos narystė NATO, trečiasis - Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"