Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Kaltinimai Šarūnui Bartui teisme subliūkštų?

 
2017 11 13 16:04
pixabay.com nuotrauka

Režisierius Šarūnas Bartas klimpsta vis giliau. Prie aktorės Julijos Steponaitytės, kuri prabilo apie seksualinį Š. Barto priekabiavimą, prisijungė ir dailininkė Paulė Bocullaitė. Specialistai sako, kad ši situacija yra sudėtinga, o įrodymų nėra, todėl lieka tik „jos žodis prieš jo žodį“. 

Aktorė J. Steponaitytė sukėlė nemenką šurmulį, pareikšdama, kad patyrė seksualinę prievartą iš režisieriaus Š. Barto. Tiesa, duodama interviu 15min.lt ji patikslino, kad prieš penkerius metus studijoje po kastingo su režisieriumi pasiliko savo noru, taip pat gėrė su juo alkoholį.

Teisininkas, Mykolo Riomerio universiteto docentas Tomas Girdenis sako, kad, galimai, nukentėjusios merginos ieškoti teisybės gali ir po penkerių metų, tiesa įrodyti priekabiavimą ar privertimą santykiauti bus sunku.

„Jis bandė mane užkalbėti, kartu liesdamas mano rankas ir bandydamas priartėti prie manęs. Vienu metu jis mane nurengė ir nuo to laiko man yra tikrai sunku šnekėti“, – sakė aktorė. Moteris prisipažino režisieriaus neatstūmusi, o ir tuomet nesupratusi, kad tai, kas įvyko yra prievarta.

Po paviešinto įrašo „Facebook“, dailininkė Paulė Bocullaitė Nanook.lt taip pat prabilo apie įvykį nutikusį prieš penkerius metus. Paulės istorija skiriasi tuo, kad ji iš karto kreipėsi į policiją, be to artimiems žmonėms jis apie tai nuolat kalbėjo, ji juos įspėjo, ko galima laukti dirbant su režisieriumi. P. Bocullaitė pasakojo, kad apie savo neigiamą patirtį su režisieriumi ji perspėjo ir kitas aktores, bet dalis jų – nereagavo. Pasak moters, toks elgesys gali būti režisieriaus darbo ir gyvenimo būdo mišinys, o žiūrintieji jo filmus gali tai pastebėti.

Teisininkas, Mykolo Riomerio universiteto docentas Tomas Girdenis sako, kad, galimai, nukentėjusios merginos ieškoti teisybės gali ir po penkerių metų, tiesa įrodyti priekabiavimą ar privertimą santykiauti bus sunku. Anot jo, režisierius taip pat gali kreiptis į teismą dėl šmeižto, bet tai įrodyti taip pas bus sunku.

„Jei seksualinis kontaktas įvyko, tai nėra seksualinis priekabiavimas, o privertimas santykiauti ir tai – atskiras straipsnis Baudžiamajame kodekse. Penki metai nėra riba ar problema, nes senatis dar nesuėjusi, tokiems nusikaltimams senatis, berods, aštuoneri metai. Tiesiog bus sunkiau įrodyti nusikaltimą. Tokiu atveju reikalo imtis turėtų prokuratūra, bet, žinoma, nukentėjusioji pusė turėtų siekti įrodyti, kad ji nukentėjo. Ji turėtų pateikti įrodymus prokuratūrai, o ši – spręsti – pradėti ar nepradėti tyrimą. Šiuo atveju, kuomet jie buvo dviese – įrodymų, matyt, nėra, tik vieno žodis prieš kito, nebent jis prisipažintų tai padaręs“, – aiškino teisininkas.

Anot jo, režisierius, žinoma, gali kreiptis į teismą dėl šmeižto, bet klausimas ar laimės. „Šiuo atveju situacija yra be išeities. Realiai nei viena nei antra pusė negali kažko įrodyti. Ir auka ir kaltinamasis turi teisę išsakyti savo pozicijas ir tai sudėtinga situacija. Tarkime, negalima persekioti už šmeižtą žmogaus, kuris negali įrodyti, jog buvo seksualinė prievarta. Tai būtų neteisinga. Tai sudėtinga situacija – prokuratūra galimai pradės tyrimą, bet, matyt, jį ir nutrauks. Prokuratūra gali pati pradėti tyrimą dėl visuomenės spaudimo ar viešojo intereso, bet šiuo atveju ir nukentėjusioji turėtų kreiptis. Šis atvejis sunkokas, manau, kad ir ką bedarys bus blogai“, – įsitikinęs T. Girdenis.

Prokuratūros atstovė Elena Martinonienė sako, kad viešai apie prievartą prabilusi mergina turėtų asmeniškai kreiptis į prokuratūrą arba policiją. Tuomet būtų įvertintos aplinkybės ir nuspręsta dėl tolimesnių veiksmų.

Tomas Girdenis: „Šiuo atveju situacija yra be išeities. Realiai nei viena nei antra pusė negali kažko įrodyti. Ir auka ir kaltinamasis turi teisę išsakyti savo pozicijas ir tai sudėtinga situacija.“

Tiesa, moterys, prabilusios apie nemalonius susidūrimus su Š. Bartu, susilaukė ne tik palaikymo, svarstymų, bet ir pasmerkimo. Tai, pasak specialistų – nieko naujo, nes mūsų visuomenė yra linkusi kaltinti aukas ir išteisinti tuos, kurie užima galingųjų pozicijas.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, sociologė Aušra Maslauskaitė sako, kad nei seksualinis priekabiavimas nei visuomenės reakcija neturėtų stebinti, nes mes vis dar gyvename labai tradicinėje visuomenėje.

„Viskas priklauso nuo visuomenės ir to, kiek joje įsišakniję tradiciniai suvokimai apie lyčių vaidmenis, vyrų ir moterų hierarchijas ir apie tai, kas yra vyriškumas ir moteriškumas. Šis pavyzdys (reakciją į situaciją) dar kartą parodo, kad mūsų visuomenėje yra gajūs stereotipai. Nukentėję žmonės yra paverčiami kaltinamaisiais. Šiuo ir panašiais atvejais, nėra labai svarbu ką padaro vyras – moteris daugiau ar mažiau lieka kalta. Tas, kas yra galios pozicijoje, paprastai, nebūna kaltas“, – sako sociologė.

Anot jos, faktas, kad prievartą patyrusios moterys ne visada sulaukia palaikymo rodo, jog visuomenei būdinga giliai įsišaknijusi nuomonių, nuostatų ir santykių sistema. Ši sistema veikia vienodai tiek moteris, tiek vyrus ir nė viena pusė neatpažįsta, kad jiems esama situacija yra visiškai nenaudinga.

Profesorė pripažįsta, kad seksualumo suvokimas ir seksualinis elgesys, kintantys reiškiniai, todėl situacija dabar yra gerokai laisvesnė nei buvo anksčiau. Laisvėjantis požiūris atneša ir drąsą kalbėti apie tai, kas yra negerai, o tai – teigiami pokyčiai.

VDU profesorė, sociologė Aušra Maslauskaitė sako, kad nei seksualinis priekabiavimas nei visuomenės reakcija neturėtų stebinti, nes mes vis dar gyvename labai tradicinėje bendruomenėje.

„Tai, kad Lietuvoje pradėta apie tai kalbėti – milžiniškas žingsnis į priekį palyginus su tuo, kas buvo prieš 5 ar 10 metų. Svarbu, kad žmonės atpažįsta ir įvardija tai (priekabiavimą), kaip pažeminimą, orumo pažeidimą. Viešumas yra puikus įrankis keisti situaciją.

Gebėjimas atskleisti situacijas aplinkoje, kurioje linkstama kaltinti moterį, ieškoti jos kaltės įrodymų, svarbus dalykas. Net jei ji buvo girta ar apsvaigusi tai nenuima atsakomybės nuo vyro, kuris pasinaudojo ja. Tai situaciją paverčia tik dar sudėtingesne“, – įsitikinusi sociologė.

VDU profesorė mano, kad tai, kas galimai nutiko su Š. Bartu ir jį apkaltinusiomis merginomis, nėra vienetinis atvejis. To nutinka ir kitose srityse, kur yra svarbi hierarchija, autoritetas.

„Šiuo atveju mes kalbame apie jaunas moteris, kurios tik pradeda įsitvirtinti tam tikroje srityje. Šioje nelygioje situacijoje atsiranda galimybė pasinaudoti siekiant seksualinio malonumo, pasitenkinimo.

Klausimas ar ji galėjo pasakyti ne, kai buvo susaistyta tokiais hierarchiniais ryšiais, „įdėta“ į tokį kontekstą, o laisvė veikti apribota“, – svarstė sociologė.

Anot jos, universitetuose taip pat būna tokių situacijų, todėl užsienio mokymo įstaigose galima apie tai pranešti, gauti pagalbos. Institucijos sukuria saugiklius, struktūros užkerta kelią tokių santykių sklaidai.

„Tokių dalykų yra gana nemažai, bėda ta, kad pas mus tam skiriama mažai dėmesio. Mes turime teisės aktus, kurie apibrėžia, kas yra seksualinis priekabiavimas, bet kiek žmonių atpažįsta tą priekabiavimą?“, – klausė sociologė

Psichiatras Linas Slušnys įsitikinęs, kad situacija tarp Š. Barto ir jį apkaltinusių merginų, galimai nutiko dėl to, kad režisierius yra pernelyg savimi pasitikintis.

Šiuo atveju mes kalbame apie jaunas moteris, kurios tik pradeda įsitvirtinti tam tikroje srityje. Šioje nelygioje situacijoje atsiranda galimybė jomis pasinaudoti siekiant seksualinio malonumo, pasitenkinimo.

„Tai – perdėtas pasitikėjimas savimi ir tuo, ką tu darai. Tokioje situacijoje tu naudojiesi savo galia prieš žmogų, kuris yra jaunesnis, turi mažiau patirties, yra menkesnės savivertės. Tai – manipuliatyvūs veiksmai be emocijų. Šiuo atveju iš abiejų pusių žmonės turi atsakingai galvoti, ką daro. Prisiimti atsakomybę, susivokti. Tai – socialinės atsakomybės klausimas. Šiuo atveju vienas neturėjo atsakomybės, o kitas – savimonės. Negebėjimas išreikšti, kas man tinka ir netinka, gali sudaryti iliuziją, kad reikia nusileisti autoritetui. Tai sudėtingi dalykai, bet faktas, kad tas, kuris turi autoritetą yra labiau atsakingas“, – svarstė psichiatras.

Anot jo, Š. Barto atvejis – klasikinis narcisistinis atvejis. „Manyčiau jam nerūpi kito žmogaus emocijos ir jausmai, jis naudojasi situacija. Tai išmoktas elgesys, manau, jei paklaustume, jis nemanytų, kad padarė kažką blogo, greičiausiai sakytų, kad parodė emociją, o jas rodyti – gražu“, – sakė L. Slušnys. Anot jo, režisierius gali būti emociškai bukas, o tai – rimta.

Psichiatro taip pat nestebina visuomenės reakcija, nestebina, nes seksualinės prievartos bylose visada kalta ta pusė, kuri nepasakė, kažko nepadarė.

Anot jo, Š. Barto atvejis – klasikinis narcisistinis atvejis. Manyčiau jam nerūpi kito žmogaus emocijos ir jausmai, jis naudojasi situacija.

„Net su nepilnamečiais tokie dalykai vyksta, nes neva nepasakė, kad nenori. Tai – mentaliteto problema. Pagaliau ateina suvokimas, kas yra tinkamas ir netinkamas elgesys, prisilietimas. Liestis galima, bet reikia jausti, ką prisilietimas sukelia kitam žmogui. Atsakomybė yra to, kuris yra galingesnis. Visuomenės požiūris, žinoma keistas, bet nieko naujo“, – svarstė L. Slušnys.

Jis mano, kad tokių, kaip Š. Bartas yra daug. „Jei aplinka žinojo tokius veiksmus ir niekaip nereagavo, jie tyliai pritarė. Tai – tylus suokalbis. Tokių yra daug, vieni tai daro atviriau, kiti – ne. Gali būti, kad daliai žmonių tai yra įprastas reiškinys, nes yra pratę, kad taip vyksta“, – sakė psichiatras.

Dalis žmonių, anot L. Slušnio, kai kurių priekabiavimo elementų net nepažįsta. „Egzistuoja stereotipai, kad bohema geria, vartoja narkotikus ir tai yra normalu. Jei gyveni tarp to daug metų, tu neatpažįsti blogo elgesio. Vieni užsimerkia, kiti elgiasi panašiai ir viskas vyksta tol, kol vieną dieną išlenda į paviršių“, – sakė L. Slušnys.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"