Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Kalėjimų departamentą drebina dar vieno audito išvados

 
2018 06 25 14:32
Juozas Bernatonis./
Juozas Bernatonis./ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Daugiau nei milijoną eurų kainavusi ryšio blokavimo sistema Alytaus pataisos namuose iki šiol tinkamai neveikia, kriminalinei žvalgybai vykdyti pripirkta įrangos, bet ji kelerius metus nenaudojama, o buvusio socialdemokrato Juozo Bernatonio vadovauta Teisingumo ministerija teikė tikrovės neatitinkančią informaciją Finansų ministerijai.

Tokie pažeidimai nustatyti Kalėjimų departamente, jo 2015 – 2017 metų veiklą vertino auditą atlikusi Teisingumo ministerija. Audito išvadas pirmadienį pristatė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Kreipsis į teisėsaugą

Ministras teigia, jog dėl pažeidimų, nustatytų atlikus auditą Kalėjimų departamente, svarstoma kreiptis į teisėsaugą.

Ministerijos atstovai neatmeta, kad teisėsaugai patvirtinus pažeidimus, iš atsakingų asmenų gali būti siekiama išieškoti patirtą žalą. Kokia ji, anot Teisingumo ministerijos, turėtų atsakyti teisėsauga.

„Tokie atvejai yra netoleruotini, todėl artimiausiu metu dėl šių faktų mes kreipsimės į teisėsaugos institucijas“, – per spaudos konferenciją pirmadienį sakė teisingumo ministras.

Kalėjimų departamente, pasak jo, įsteigtas padalinys, kuris turėtų užtikrinti korupcijos prevenciją, tačiau to nedarė. „Nematyti vykusių procesų buvo arba nekompetencijos, arba piktybiškumo požymis“, – teigė ministras.

Anot jo, atsakomybė už aplaidumą ir pažeidimus tenka ir aukščiausiems vadovams. E. Jankevičius sakė, kad jo pavedimu Kalėjimų departamente bus sudaryta tarnybinės veiklos nusižengimo komisija, ji darbą pradės jau antradienį. Anot ministerijos vadovų, būtent Kalėjimų departamentas ir turėtų kreiptis į teisėsaugą.

Mokėta už neatliktas paslaugas

Teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėja Dorita Visalgienė teigė, kad audito metu nustatyta, jog daliai įmonių sumokėta už neatliktas paslaugas, netinkamai veikė sutarčių vykdymo kontrolės padalinys.

Anot jos, didžiausias nustatytas nusižengimas susijęs su radijo ryšio blokavimo įranga, kai konkursą laimėjo įmonė, pasiūliusi neįprastai mažą kainą. Įtarimų auditoriams sukėlė ir tai, kad tuo pat metu organizuoti du pirkimai – Marijampolės ir Alytaus pataisos namuose, juose dalyvavo dvi tos pačios įmonės, viena jų pasiūlė neįprastai mažą kainą. Įmonė nurodė galinti pasiūlyti itin mažas kainas dėl gerų santykių su tiekėjais, tačiau kitai pirkimo daliai jau pasiūlė didžiausią kainą.

Anot D. Visalgienės, neįvykdžius sutarties, nesiekta išieškoti numatytos delspinigių sumos.

„Nežinau, kodėl Kalėjimų departamentas taip ilgai toleravo privataus juridinio asmens netinkamai vykdytą sutartį, nesiimta veiksmų – per pusę metų turėjo būti sutartis įvykdyta, bet nėra įvykdyta iki šiol, ji nutraukta“, – teigė D. Visalgienė.

Kalėjimų departamento direktorius Robertas Krikštaponis tikisi tyrimą atlikti per mėnesį ir tuomet priimti tolesnius sprendimus.

Vykdomos kratos

Teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis tvirtino, kad jau imtasi priemonių siekiant sustiprinti įkalinimo įstaigų vidaus kontrolę – praėjusią savaitę visose laisvės atėmimo įstaigose vykdytos planinės ir neplaninės kratos, jomis siekta susidaryti objektyvų vaizdą, kaip kalėjimuose veikia draudžiamų daiktų kontrolė.

„Galiu pasakyti, kad mums teks rimtai su Kalėjimų departamentu padirbėti, nes situacija nėra tenkintina: kiekvienos kratos metu randama draudžiamų daiktų, draudžiamų ryšio priemonių, kalintys asmenys būna apsvaigę nuo narkotinių priemonių ir nuo alkoholio“, – sakė jis.

Anot viceministro, tai, jog kai kur atlikus kratą ir ją pakartojus po dienos vėl randama draudžiamų daiktų, įrodo, jog neleistinų daiktų kontrolė nėra užtikrinama.

„Manau, kad daiktai patenka, nes krato pareigūnai tikrai kvalifikuoti“, – teigė E. Jurkonis.

Savo ruožtu E. Jankevičius sakė, kad problemos bus sprendžiamos ir įvedant pareigūnų rotaciją, tačiau kol kas nedetalizavo, kaip ji veiktų.

Daug klausimų dėl pirkimų

Vertinimas daugiausia apima buvusios Kalėjimų departamento direktorės Živilės Mikėnaitės vadovavimo laikotarpį.

„Tai yra Teisingumo ministerija Finansų ministerijai pateikė tikrovės neatitinkačią informaciją“, – nurodo auditoriai.

Auditoriai nustatė, kad Kalėjimo departamente ar jam pavaldžiose įstaigose kurtos naujos darbo vietos dirbti su sistema, kuri iki šiol neįdiegta, o už kai kurias prekes samdomai privačiai bendrovei Kalėjimų departamentas permokėjo tris – šešis kartus.

Realią finansinę padėtį auditoriams įvertinti kai kuriais atvejais buvo sudėtinga, nes departamentas nesilaikė buhalterinės apskaitos taisyklų. Tuo metu Teisingumo ministerija, kuriai pavaldus departamentas, neužtikrino pakankamos kontrolės, kaip vykdomi pirkimai, investicijų programa bei naudojamos valstybės lėšos.

Valstybei padaryta didelės žalos, o kai kurie pažeidimai turi nusikalstamos veikos požymių, todėl siūloma kreiptis į teisėsaugą.

Ryšio blokavimo sistema: pinigai sumokėti, rezultato nėra

Prieš penkerius metus Kalėjimų departamentas ryžosi imtis suvaldyti vieną opiausių problemų kalėjimų sistemoje – blokuoti ryšio priemones. Besinaudodami mobiliaisiais telefonais iš pataisos namų nuteistieji imasi sukčiavimo viliodami pinigus dažniausiai iš senyvo amžiaus gyventojų. Buvo numatyta iki 2016-ųjų įdiegti ryšio blokavimą už 3 mln. 850 tūkst. litų (1 mln. 115 tūkst. eurų) šešiose įkalinimo įstaigose.

Planuota, kad įgyvendinus šį planą neleistino prisijungimo prie mobilaus ryšio operatorių sumažės 99 procentais.

2013-aisiais po nesėkmingo pirmojo bandymo įdiegti mobilaus ryšio blokavimo sistemą sudarius sutartį su Krašto apsaugos ministerijos „auksinių šaukštų“ skandale skambėjusia bendrove „Nota Bene“, Kalėjimų departamentas paskelbė naują pirkimą.

Pirkime dėl mobiliojo ryšio blokavimo dviejuose objektuose dalyvavo trys bendrovės: „NT Service“, „EIT sprendimai“ ir „Atea“. Vieno objekto pirkimą laimėjo mažiausią kainą pasiūliusi „Atea Baltic“, nors auditorių vertinimu, dėl pirkimo pažeidimų pastaroji turėjo būti eliminuota iš pirkimo. Auditoriai nustatė, kad „Atea Baltic“ yra „EIT sprendimų“ vienintelė akcininkė. Tad vertintojų įtarimu, bendrovės galėjo imituoti konkurenciją.

Valstybei padaryta didelės žalos, o kai kurie pažeidimai turi nusikalstamos veikos požymių, todėl siūloma kreiptis į teisėsaugą.

Paties pirkimo organizatoriams užkliuvo bendrovės „Atea“ pasiūlyta neįprastai maža blokavimo sistemos diegimo kaina – beveik du tris kartus mažesnė nei kitų pirkimo dalyvių. Tačiau bendrovės atstovai nesunkiai įtikino Kalėjimų departamento atstovus, kad įmonė sukaupusi didžiulę patirtį šioje srityje, imasi išmanios vadybos, todėl yra įgiję konkurencinį pranašumą rinkoje.

Tačiau tuo pačiu metu vykusiame antrojo ryšio blokavimo objekto pirkime „Atea“ jau pasiūlė didžiausią kainą besivaržydama su tomis pačiomis bendrovėmis „NT Service“ ir „EIT sprendimai“ ir, kaip pažymi auditoriai, pirkimo organizatoriams klausimų ar abejonių tai nesukėlė.

Šio pirkimo organizatoriams nekliuvo ir tai, kad pasiūlyta gerokai didesnė kaina nei planavo pats Kalėjimų departamentas.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius./ Romo Jurgaičio nuotrauka
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius./ Romo Jurgaičio nuotrauka

Pagal sutartį, „Atea“ įsipareigojo parduoti ir sumontuoti mobiliojo radijo ryšio blokavimo įrangą Alytaus pataisos namuose per pirmąjį 2014-ųjų pusmetį. Bendrovei avansu sumokėta didžioji dalis lėšų – 814 tūkst. litų (235 tūkst. eurų). Tačiau atlikus auditą paaiškėjo, kad ryšio blokavimo perdavimo priėmimo aktas nepasirašytas iki šiol, pati sistema tinkamai neveikia, o bendrovė įsisavinusi lėšas ir nevykdžiusi dalies sutarties sąlygų atsipirko dvigubai mažesniais delspinigiais nei buvo priskaičiuota.

Mobiliųjų įnešama mažiau, bet randama daugiau

Auditoriai taip pat atkreipė dėmesį į statistinius rodiklius – nors Kalėjimų departamentas 100 proc. įsisavino ryšiui blokuoti skirtas lėšas, mobiliųjų telefonų poreikis ir naudojimas tarp nuteistųjų didėjo.

Pavyzdžiui, 2015 metais Alytaus pataisos namuose konfiskuota 1072 mobilaus ryšio telefonų, kortelių ar modemų, 2017 metais šis skaičius siekė 1870.

„Nors paimtų bandant perduoti nuteistiesiems iš piliečių mobilaus ryšio telefonų skaičius mažėjo, tačiau per kratas pas nuteistuosius rastų mobilaus ryšio telefonų skaičius gerokai didėjo“, – nurodoma audito atskaitoje.

Auditoriai taip pat atkreipė dėmesį į statistinius rodiklius – nors Kalėjimų departamentas 100 proc. įsisavino ryšiui blokuoti skirtas lėšas, mobiliųjų telefonų poreikis ir naudojimas tarp nuteistųjų didėjo.

Tai, anot auditorių, pavirtina, kad Alytaus pataisos namuose neužtikrinama tokių priemonių kontrolė.

„Konstatuotina, kad įranga iki šiol neveikia pagal sutartyje numatytas sąlygas, (...) sutartis visa apimtimi nėra įvykdyta, tačiau visa sutartyje numatyta suma yra sumokėta bendrovei „Atea“, – rašoma Teisingumo ministerijos ataskaitoje.

Čia pat pažymima, kad valstybei šiuo atveju padaryta 73,5 tūkst. eurų žala, taip pat ir neturtinė žala, menkinamas pasitikėjimas valdžios institucijomis, negebant užkardyti tokių nusikalstamų veikų.

Be to, valstybė rizikuoja sulaukti nuo telefoninių sukčių nukentėjusių asmenų ieškinių patirtai žalai atlyginti, konstatuoja auditoriai.

Teisingumo ministerija melavo Finansų ministerijai

Dar vienas, auditorių vertinimu, fiasko patyręs investicinis šimtus tūkstančių eurų „suvalgęs“ projektas – žvalgybinės informacinės sistemos diegimas. Ši sistema – automatizuoto duomenų apdorojimo (ADA) sistema ir tinklas, kur saugoma, apdorojama ar kuria perduodama įslaptinta informacija.

Tačiau dar prieš kelerius metus planuota įdiegti sistema iki šiol neveikia, o Kalėjimų departamente kriminalinės žvalgybos informacija dar vis nugula į popierines kartotekas.

Dar vienas, auditorių vertinimu, fiasko patyręs investicinis šimtus tūkstančių eurų „suvalgęs“ projektas – žvalgybinės informacinės sistemos diegimas.

„Vertinant Kalėjimų departamento Imuniteto ir Kriminalinės žvalgybos skyriams pavestos funkcijos – užtikrinti naudojamos kriminalinės žvalgybos informacinės sistemos funkcionalumą – vykdymą, nustatyta, kad tokia funkcija nebuvo vykdoma, nes Kalėjimų departamente tokia informacinė sistema neįdiegta“, – rašoma audito ataskaitoje.

Be to, nors ADA sistema ir tinklai iki šiol nėra įdiegti, Teisingumo ministerija 2016 metų rugpjūtį informavo Finansų ministeriją, kad vykdant šį investicinį projektą Kalėjimų departamente bei jam pavaldžiose įstaigose įrengtos devynios ADA tinklų darbo vietos bei įsigytas ilgalaikis turtas.

„Tai yra Teisingumo ministerija Finansų ministerijai pateikė tikrovės neatitinkačią informaciją“, – nurodo auditoriai.

Rasa Kazėnienė./ Romo Jurgaičio nuotrauka
Rasa Kazėnienė./ Romo Jurgaičio nuotrauka

Atlikę įsigytų prekių inventorizaciją auditoriai nurodo nustatę, kad dalis aptiktos dar prieš kelerius metus įsigytos įrangos, reikalingos ADA tinklui, iki šiol yra pakuotėse ir nenaudojama. Be to, auditoriai negalėjo tiksliai nustatyti visos aptiktos įrangos, nes „nė vienas ilgalaikio turto objektas nebuvo pažymėtas inventoriniu numeriu“.

Už prekes – šešis kartus brangiau

Auditoriai taip pat nustatė, kad Kalėjimų departamento finansinių ataskaitų rinkinys neatspindi tikrosios įstaigos finansinės situacijos, nes departamentas netinkamai apskaitė finansus.

Viešieji pirkimai neretai vykdyti atsainiai ir be kontrolės, o kai kurios paslaugos pirktos, nepasaint to, kad pats departamentas turi darbuotojų toms funkcijoms vykdyti.

Pavyzdžiui, 2015-aisiais departamentas pasamdė bendrovę „Yglės pastatų valdymas“ savo administracinio pastato Vilniuje Sapiegos gatvėje priežiūrai. Nors, kaip pažymi auditoriai, analogiška pastato priežiūra pavesta rūpintis Kalėjimų departamento padaliniui – Bendrajam skyriui.

Už priežiūrą privačiai bendrovei iš pradžių numatyta sumokėti 26 tūkst. eurų, tačiau per kelerius metus jai atseikėta 29,6 tūkst. eurų. Auditoriai atkreipia dėmesį, kad iš minėtos sumos du trečdaliai skirti ne paslaugoms, o prekėms apmokėti. Vertintojai nurodo dokumentuose pasigedę informacijos, kiek ir kokia kaina mokėta privačiai bendrovei už prekes.

O kai kurie aptikti duomenys atskleidžia, kad už kai kurias prekes privačiai bendrovei galėjo būti atseikėta ir keleriopai brangiau.

Pavyzdžiui, kabelį „Yglės pastatų valdymas“ departamentui pirko už tris kartus didesnę nei rinkos kaina, o trifazį automatą – 6,5 karto brangiau.

Sistemą supurtė buhalterės pranešimai

Padėtimi kalėjimų sistemoje detaliau susidomėta, kai pernai pavasarį tuo metu Kauno tardymo izoliatoriaus buhaltere dirbusi Rasa Kazėnienė pranešė apie pažeidimus šioje įstaigoje. Po to vykusio tarnybinio patikrinimo metu atsistatydino Kalėjimų departamento direktorė Ž. Mikėnaitė, o po tyrimo atleistas Kauno tardymo izoliatoriaus vadovas Edvardas Kviatkauskas.

Vasarą R. Kazėnienei apie pažeidimus izoliatoriuje Kaune pranešus antrą kartą, tai įsiūbavo patikrinimus ir kitose bausmių vykdymo įstaigose.

Vasarą R. Kazėnienei apie pažeidimus izoliatoriuje Kaune pranešus antrą kartą, tai įsiūbavo patikrinimus ir kitose bausmių vykdymo įstaigose.

Kalėjimų departamento auditas inicijuotas tikrinant Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją. Šio audito metu nustatyta daug pažeidimų, teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Kalėjimų departamento auditas pavasarį supurtė ir pačios Teisingumo ministerijos viršūnes. Tuometinė ministrė Milda Vainiutė sulaukė kritikos dėl neveiklumo ir pasitraukė iš pareigų. Iš pareigų kiek anksčiau taip pat pasitraukė tuometinis viceministras Raimondas Bakšys, kritikuotas dėl kalėjimų sistemos auditų stabdymo.

Tuo metu buvusią vieną šių auditų vykdytojų R. Kazėnienę teisingumo ministras E. Jankevičius paskyrė laikinai vadovauti Kauno tardymo izoliatoriui.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"