Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Kalėjimas pripažintas vertybe

 

Panevėžio pataisos namams, kur laisvės atėmimo bausmę atlieka moterys, suteiktas kultūros paveldo vertybės statusas.

Panevėžio moterų kalėjimu dažniausiai vadinamų pataisos namų pastatą įtraukti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą suskubta pasigirdus svarstymų, kad miestų centruose kalėjimams - ne vieta.

Šimtametis statinys

Panevėžys negali pasigirti įvairių architektūros stilių pastatais, jame išskirtinę vieną užima tik jo veidą formavę istorinio, dar kitaip vadinamo "plytų" stiliaus statiniai, statytiir daugelyje carinės Rusijos gubernijų. Tačiau šie, XIX amžiaus pabaigoje iškilę raudonų plytų pastatai, Panevėžyje baigia griūti. Griuvėsiais virto naujųjų savininkų neprižiūrimas taip pat kultūros vertybės statusą turintis buvęs konservų fabrikas, toks pats likimas ištiko privatizuotą spirito varyklą. Kol kas nesuniokotą "plytų" stiliaus architektūrą šiuo metu geriausiai atskleidžia du Panevėžio moterų kalėjimo pastatai.

"Į kultūros vertybių sąrašą įtraukti Panevėžio kalėjimą rūpinomės norėdami jį išsaugoti ateities kartoms", - pabrėžė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėja Loreta Paškevičienė. Ji akcentavo, kad istorinę vertę turi tik Panevėžio moterų kalėjimo administracinis pastatas ir keturaukštis statinys, kuriame gyvena bausmę atliekančios moterys.

Šie pastatai Panevėžyje atsirado 1893 metais tuometiniame miesto pakraštyje. 300 vietų kalėjimą Panevėžys pasistatė iš miesto Dūmos (savivaldybės) lėšų. Teigiama, kad kalėjimo būta pernelyg didelio šiam miestui, tad jis stovėjęs pustuštis. Iš pradžių tai buvo mišrus kalėjimas, kuriame nuteistieji ne tik atlikdavo bausmę, bet ir galėdavo įgyti pradinį išsilavinimą. Be to, kaliniai dirbo: gamino baldus, vinis bei reples, vijo virves. Su priežiūra išėję už kalėjimo ribų, nuteistieji krovė vagonus ir kasė šulinius.

Iškeldinimas - vien kalbos

Vėlesni, jau 1935-ųjų, duomenys byloja, kad Panevėžio kalėjime kalėjo 101 vyras, 33 moterys ir augo 5 nuteistųjų vaikai. Daugiausia kalinių jame būta 1952-aisiais - 590. 1960-aisiais šis kalėjimas tapo vienintele 450 vietų Lietuvos moterų įkalinimo įstaiga.

Šiuo metu Panevėžyje bausmę atlieka 300 moterų, drauge su įkalintomis mamomis auga 10 vaikų iki trejų metų.

Caro Rusijos valdymo metu statytas kalėjimas per šimtametę istoriją ėjo iš rankų į rankas, buvo valdomas įvairių okupacinių valdžių. Jame viešpatavo ir caro, ir kaizerinės Vokietijos, ir sovietų valdžia. Per tą laiką kalėjimas plėstas, daugėjo jo pastatų, tačiau toli gražu ne visi kalėjimo statiniai turi istorinę ir architektūrinę vertę.

Tai, kad Panevėžio pataisos namai šiomis dienomis gavo kultūros vertybės statusą, nustebino šios įstaigos direktoriaus pavaduotoją Ovidijų Burkauską. Jis LŽ prisipažino manęs, kad dirba seniai kultūros vertybės statusą turinčiame statinyje.

Apie galimą kalėjimo iškeldinimą iš miesto centro O.Burkauskas sakė pirmą kartą išgirdęs Algirdo Brazausko prezidentavimo metu. Tada kalėjimą ketinta iškeldinti iki 2030-ųjų, tačiau nieko nedaroma iki šiol. Pastaruoju metu, anot O.Burkausko, vėl imta kalbėti šia tema. Teigiama, kad kalėjimą iš Panevėžio centro derėtų iškeldinti iki 2017-ųjų, tačiau konkrečių žygių vis dar nesiimama. Pataisos namų direktoriaus pavaduotojas sakė, kad kalėjimui numatytos dvi vietos. Viena jų - už 30 kilometrų nuo miesto, valstybei priklausančioje žemėje prie Krekenavos, kita - vakariniame Panevėžio priemiestyje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"