Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Kalbininkas Antanas Smetona: kodėl „žydas“ – tinkamas, o „negras“ – ne?

 
2018 04 19 13:20
Kalbininkas dr. Antanas Smetona. / 
Kalbininkas dr. Antanas Smetona. /  LŽ archyvo nuotrauka

„Čigonas, negras, žydas yra normalūs lietuviški tautovardžiai arba rasės pavadinimas“, – įsitikinęs kalbinininkas Antanas Smetona. Siūlymus tokių žodžių nevartoti ir keisti kitais jis vadino pseudokorektiškumo viražais.

Pastaruoju laikotarpiu plačiai paplito nuomonė, kad „čigoną“ derėtų vadinti „romu“, o vietoj žodžio „negras“ vartoti „juodaodis“ ar „afroamerikietis“. Tačiau A. Smetonos nuomone, nieko daryti nereikia, galima vartoti žodžius, kurie lietuviams – įprasti.

„Mano galva, tai yra normalūs lietuviški žodžiai. Kodėl? Mes absoliutiname kai kuriuos kalbos dalykus. Jei amerikiečiai turi vieną ne politkorektišką žodį, manome, kad ir pas mus jis turi būti toks. Taip nėra. Pagaliau, tai – nė nelogiška“, – teigė kalbininkas.

A. Smetona argumentavo pavyzdžiais, kad jei amerikiečiams „negras“ yra netinkamas žodis, lygiai toks pats netinkamas žodis rusų kalboje yra „žydas“ (rusai vartoja „jevrei“ – red.). Tad kalbininkas stebėjosi: jei lietuvių kalboje „žydas“ yra tinkamas žodis, kodėl „negras“ – ne? Tai jis vadino nesąmone. „Tai yra kultūriniai skirtumai“, – tikino A. Smetona.

Maironio lietuvių literatūros muziejaus iliustracija
Maironio lietuvių literatūros muziejaus iliustracija

Kalbininkas priminė apie frazeologizmą „literatūrinis negras“, kurio nebūtų kaip pakeisti. Dar yra eiliuotas pasakojimas vaikams „Jonas pas čigonus“, kurio autorius – Kazys Binkis. A. Smetona klausė, ką reikėtų su juo daryti – išmesti ar perrašyti? O dar yra saldumynas, kuris vadinamas „negro bučinukas“, – tęsė A. Smetona.

Beje, kalbininkas priminė, kad net Lietuvos aukščiausiasis teismas paskelbė nutartį, kurioje išaiškinamas žodžio „negras“ reikšmė.

„Žodžio „negras“ etimologinė reikšmė lietuvių kalboje istoriniu, socialiniu-kultūriniu požiūriu neturi niekinančio, žeminančio atspalvio, nes lietuvių tauta nenaudojo Afrikos gyventojų vergoviniam darbui, nebuvo įstatymais įteisintos diskriminacijos, segregacijos, nebuvo ir socialinio konflikto dėl odos spalvos bei priklausymo kitai rasei“, – rašoma teismo nutartyje.

A. Smetona kritiškai atsiliepė ir apie žodį „neįgalus“, kai jį siūloma vartoti vietoj „invalidas“. Teigė, kad „neįgalus“ tėra žodžio „invalidas“ vertimas. „Kažkodėl išverstas jau yra gerai“, – stebėjosi kalbininkas.

Apie „psuedokorektiškumo viražus“ dr. A. Smetona kalbėjo šią savaitę per paskaitą „Kalba ir mes – dangus griūva!“ Vilniaus universitete. Per ją, apžvelgdamas dabartinį kalbos būvį, kalbinininkas argumentavo, kad niekada anksčiau negyvenome taip gerai ir mūsų kalba niekada taip neklestėjo, kaip dabar.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"