Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Kaip apsiginti nuo hibridinio karo grėsmių? (II dalis)

 
2018 02 20 11:10
NATO naikintuvas Šiaulių oro uoste. /
NATO naikintuvas Šiaulių oro uoste. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Kaip Europos Sąjungos (ES) institucijos ir skirtingos šalys saugosi nuo hibridinių grėsmių? Kokia Lietuvos saugumo situacija po Rusijos agresijos Ukrainoje? Kokie pavyzdžiai parodė, kad dezinformacijai ir manipuliacijoms lietuviai atsparesni, negu vokiečiai? Apie tai pasakojo diplomatas Eitvydas Bajarūnas.

Tęsinys. I-oji dalis – ČIA

Gydymas ir prevencija

Vakarų Europa ir JAV manė, kad melagingos žinios, skleidžiamos per Kremliaus finansuojamą žiniasklaidą bei socialinius tinklus, pirmiausia yra Lietuvos ir kitų kaimyninių šalių skauduliai.

Sakoma, kad norint būti sveiku, reikia ne ligą gydyti, bet rūpintis prevencija. Ar tai galima taikyti hibridinėms grėsmėms? „Be abejonės. Ligos leitmotyvas yra geras, – teigė diplomatas. – Reikia sukurti reagavimo mechanizmus ir reaguoti, kai esi atakuojamas. Ir reikia spręsti savo problemas, kad jomis negalėtų naudotis. Tarkime, mažinti korupciją ar etninių bendruomenių priešpriešą. Visko greitai neišspręsime, bet judėdami tenlink, mažinsime kitos pusės hibridinių priemonių arsenalą. Tai būtų prevencija – pats geriausias dalykas. Todėl pirmiausia reikia kalbėti apie save, o ne Rusiją.“

E. Bajarūnas pabrėžė, kad itin svarbus yra visuomenės švietimas. Tada didinamas atsparumas melui, dezinformacijai, manipuliacijai, korupcijai, kiršinimui, priešinimui, bet kokiems destruktyviems veiksmams.

1940 metai

„Mūsų šalis ne tik kažko nori iš ES, bet ir yra pasiryžusi dalytis savo patirtimi. Mūsų įvairių tarnybų pareigūnai, strateginės komunikacijos ekspertai jau dabar tai daro, – sakė diplomatas. – Mus, lietuvius, mokė ir grūdino istorija.“

E. Bajarūno žodžiais, atsigręždami į 1940 metų pamokas, suvokiame dabarties grėsmes. Anuomet Sovietų Sąjunga, okupuodama Lietuvą, pritaikė hibridinį scenarijų, nors ta sąvoka nebuvo vartojama. Į suverenią šalį įvedami sovietų karių daliniai, daromas spaudimas keisti vyriausybę, atsiunčiami lietuviškai kalbantys komunistai, kad jie pradėtų „diriguoti paradui“, tada po surengtų „rinkimų“ prarandama nepriklausomybė, valstybė galutinai okupuojama – vardijo jis.

Todėl kai Rusija, naudodama hibridinius kovos būdus, 2014 metais surengė operaciją, kad užgrobtų Ukrainos Krymą, lietuviams tai buvo iškart akivaizdu.

Du reakcijos pavyzdžiai – Lietuvos ir Vokietijos

„Lietuviai turi atsparumo grėsmėms, kurio neišmoksi ir neįgysi per vienos savaitės kursus“, – teigė diplomatas.

E. Bajarūnas lygino dvi istorijas: kai Vokietijoje buvo paskleista neva musulmonai išprievartavo rusų mergaitę Lizą ir kai Lietuvoje bandyta išplatinti dezinformaciją apie vokiečių karių tariamai išprievartautą lietuvę mergaitę.

LŽ primena, kad prieš metus, 2017-ųjų vasarį, Lietuvoje buvo paskleista žinia, kad neva vokiečių kariai išprievartavo nepilnametę. Reaguota buvo greitai. Tarnybos pradėjo tirti šaltinius, iš kurių tai buvo skleidžiama. Pareigūnai išsiaiškino: pranešimas melagingas ir buvo siunčiamas ne iš Lietuvos ar ES, bet iš trečiosios valstybės, o jo skleidimo tikslas galėjo būti diskredituoti NATO pajėgų buvimą Lietuvoje. Pasak E. Bajarūno, mūsų šalies visuomenė abejojo, ant melo neužkibo, nepatikėjo ir parodė, kad mąsto kritiškai.

O Vokietija tam nebuvo pasiruošusi. Šioje 2016 metų pradžioje, buvo paskleista žinia, neva musulmonų imigrantai pagrobė ir išprievartavo 13 metų rusų mergaitę. Kai policija ėmėsi tyrimo, paaiškėjo, kad pačios mergaitės ir šeimos pasakojimas – išgalvotas. „Aukos“ mobiliajame telefone rasti duomenys parodė: tą naktį ji praleido 19 metų draugo namuose, o šis tai patvirtino. Tačiau kol tai buvo atskleista, dalis šalies visuomenės, ypač vietos rusų bendruomenės tuo tikėjo. Šalyje buvo rengiamos demonstracijos, protestai ir taip toliau.

Diplomatas Eitvydas Bajarūnas. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Diplomatas Eitvydas Bajarūnas. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Helsinkyje įsteigtas Kompetencijų centras

Prieš ketverius ar penkerius metus Vakarų Europa ir JAV manė, kad dezinformacija, melagingos žinios, skleidžiamos per Kremliaus finansuojamą žiniasklaidą bei socialinius tinklus, pirmiausia yra Lietuvos ir kitų kaimyninių šalių skauduliai. Tačiau dabar jau pradeda suprasti, kad tai ir patiems kelia nemažai problemų, pažymėjo E. Bajarūnas.

Praėjusių metų pavasarį Suomijos sostinėje buvo pasirašytas Susitarimo memorandumas dėl kovos su mišriomis grėsmėmis kompetencijos centro įsteigimo. Dokumentą Lietuvos vardu pasirašė E. Bajarūnas. Spalį Helsinkyje centras, prie kurio įkūrimo prisidėjo Suomijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Norvegijos, Lenkijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Prancūzijos, Ispanijos vyriausybės, buvo oficialiai atidarytas.

„Tokio Kompetencijų centro atsiradimas atskleidžia, kokios yra grėsmės. Kilo poreikis ilgalaikėms diskusijoms, – LŽ sakė lietuvių diplomatas. – Centras apima ne tik pareigūnus, bet ir ekspertus. Dalyvauja NATO ir ES, viso 13 šalių. Šį mėnesį prisijungė Olandija.“

Kaip teigė E. Bajarūnas, daromos studijos, kaip atpažinti hibridines grėsmes ir su jomis kovoti, kalbama apie pareigūnų mokymus, bendras pratybas. „Prasidėjo didelis darbas, kurios rezultatas turėtų būti daugiau supratimo tarp šalių narių, – sakė jis. – Labai gerai, kad Kompetencijų centras – Suomijoje, o ne kur nors kitur. Suomiai turi patirties, kaip atpažinti tokias grėsmes. Dar ši šalis, kurioje yra penki milijonai gyventojų, turi totalią gynybą, milijoną rezervo karių galimai agresijai atremti. Suomija yra mums geras pavyzdys.“

Būtinos koordinuotos ES ir NATO kontrpriemonės

2016 metų Varšuvos NATO viršūnių susitikime dar aiškiau apibrėžtas Aljanso vaidmuo kovojant su hibridinėmis grėsmėmis: pačios šalys turi imtis specifinių priemonių gintis, bet NATO padės dalijantis ekspertize įvairiose srityse, be to Aljansas galės nuspręsti, kada padėtis verta 5 straipsnio. Taip hibridinės grėsmės pradėtos traktuoti kaip kolektyvinės gynybos elementas, pažymėjo E. Bajarūnas.

„Lietuviai turi atsparumo grėsmėms, kurio neišmoksi ir neįgysi per vienos savaitės kursus“, – teigė diplomatas.

Diplomatas sakė, kad pati ES yra patvirtinusi ilgalaikę strategiją kovai su hibridinėmis grėsmėmis, įkurtas koordinuojantis padalinys. „Kalbant apie ES pastangas kovoje su hibridinėmis grėsmėmis, progresas irgi nebuvo greitas. Pirmas žingsnis, prie kurio prisidėjo ir Lietuvos politikai bei diplomatai – pasiekti, kad strateginiame lygmenyje ES pripažintų hibridines grėsmes, aiškino jis. – 2016 metų balandžio mėnesį Europos Komisija ir ES Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Federica Mogherini patvirtino komunikatą „Bendra kovos su hibridinėmis/mišriomis grėsmėmis sistema“. Tai ES atsakas, tapęs kertiniu dokumentu ES pastangose šioje srityje.“

E. Bajarūnas tai vadino didžiuliu parengtu ir jau pradėtu įgyvendinti paketu.

„Kas dar mums aktualu – aktyviai bendradarbiauti pradėjo ES ir NATO. Rusijos veikla plačiame hibridiniame fronte yra puikiai koordinuojama pačiame aukščiausiame lygyje, todėl koordinuotos ES ir NATO kontrpriemonės yra būtinos. ES ir NATO pareigūnų susitikimai, dalijimasis naratyvais ir taip toliau vyksta, tačiau reikalingas gilesnis koordinavimas, – teigė diplomatas. – Idealiu atveju galėtų atsirasti bent jau neformali koordinacinė ES ir NATO šalių ekspertų bendruomenė, kuri nuolatos keistųsi informacija, patyrimu. ES ir NATO atveju reikėtų, kad abi organizacijos savo institucijų viduje paskirtų koordinatorius aukštame politiniame lygyje, kur sueitų visa informacija, planai.“

Diplomatas patikino: ES ir NATO lygmenyje prasidėjo rimta veikla atremti Rusijos hibridines grėsmes. Ji bus tęsiama. Tai parodo, kad dabar Lietuva – tikrai ne viena.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"