Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Kainų žaboklė padvelkė rinkimais

 
2018 09 26 6:00
Ramūnas Karbauskis tikino, kad keliama kainų augimo problema niekaip nesusijusi su artėjančiais rinkimais /
Ramūnas Karbauskis tikino, kad keliama kainų augimo problema niekaip nesusijusi su artėjančiais rinkimais / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Valdžia kelias savaites vieną po kitos siūlo įvairias priemones, esą galinčias padėti pažaboti neadekvatų kainų augimą šalyje. Nors tiek valdantieji, tiek opozicijos atstovai tikina, kad kainų augimas kelia nerimą, ekonomistai padėties nedramatizuoja ir pažymi, jog dalis baugios politinės retorikos – artėjančių rinkimų šauklys.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos mūsų šalyje pastaruosius keliolika metų augo gana sparčiai. Nuo 2004-ųjų tik du kartus – 2014 ir 2015 metais – fiksuota nedidelė defliacija. Sparčiausiai kainos kilo prieškriziniais 2007 ir 2008 metais, kai infliacija kasmet viršijo 8 procentus. Pastaraisiais metais prekių ir paslaugų kainų didėjimas vėl įgauna pagreitį. Užpernai metinė infliacija siekė 1,7 procento, o pernai – net 3,9 procento. Pagal šį rodiklį Lietuva yra viena pirmaujančių šalių Europos Sąjungoje (ES).

Laura Galdikienė: „Nesu linkusi sutikti su premjero teiginiu, kad gyventojų perkamoji galia menksta ar kainos didėja neadekvačiai pajamoms. Tai neteisingas, ekonomiškai ir statistiškai nepagrįstas teiginys.“

Spartų kainų augimą Vyriausybė ir valdantieji įvardija kaip vieną svarbiausių problemų. Tam pateiktas pluoštas pasiūlymų, kurių dalis buvo įvertinti kaip prieštaringi. Įstatymų, esą turėsiančių tiesioginę įtaką kainoms, paketą Seimui pateikė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Vyriausybės ir prezidentės iniciatyvos

Kainų stabilumui užtikrinti Vyriausybė planuoja didinti konkurenciją, labiau remti smulkųjį ir vidutinį verslą, griežčiau reguliuoti stambiuosius prekybininkus. Šiomis dienomis premjeras Saulius Skvernelis pasirašė kreipimąsi į 12 didžiųjų Europos prekybos tinklų, kviesdamas juos į Lietuvą plėsti savo veiklos.

D. Grybauskaitė įsitikinusi, kad žmones pagrįstai piktina neadekvačiai didėjančios ir klaidinančios prekių bei paslaugų kainos. Prezidentės nuomone, mūsų rinkoje pernelyg dažni atvejai, kai žmonėms siūlomas gydomasis vanduo, neturintis tokių savybių, kai perkant pigų skrydį bilieto kaina išauga dvigubai, kai biurų patalpos pardavinėjamos kaip butai.

Šalies vadovė pateikė Seimui keturių įstatymų paketą – tai priemonės, kurios esą turės tiesioginę įtaką kainoms. Reklamos įstatymo ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pataisomis siekiama, kad baudos už klaidinančią reklamą ar informaciją apie produktus bei jų kainas būtų adekvačios ir atgrasančios nuo konkurencijos pažeidinėjimų. Šiuo metu baudos Lietuvoje yra vienos mažesnių ES ir neretai jų išvengiama. Įstatymų projektuose baudas numatyta susieti su įmonės pajamomis – iki 3 proc. metinių pajamų. Už pakartotinai padarytą pažeidimą – iki 6 proc. pajamų.

Konkurencijos įstatymo pataisomis įtvirtinamas paskirtos baudos neišvengiamumas. Bauda visais atvejais turės būti sumokama iš karto arba pateikiama jos dydį atitinkanti banko ar kitos finansinės institucijos garantija. Šiuo metu nusižengę verslininkai įpareigojami sumokėti baudą per 3 mėnesius, bet apskundę Konkurencijos tarybos nutarimą teismui procesą vilkina 2–3 metus, sumokėdami vos 30 eurų žyminį mokestį visam bylinėjimosi laikotarpiui. Teisėkūros pagrindų įstatyme siūloma aiškiai apibrėžti, kada teisės aktų projektų poveikio konkurencijai vertinimas yra privalomas dar ankstyvame teisėkūros etape. Tai leistų nustatyti, ar teisės aktas nedarytų žalos vartotojams ir visai valstybės ekonomikai. Aiškinama, kad tokiomis iniciatyvomis siekiama didinti konkurenciją, mažinti verslo koncentraciją ir įmonių piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi rinkoje, tai darys tiesioginį poveikį prekių ir paslaugų kainų mažinimui.

Prekybininkų siūloma išeitis

Prekybininkai pripažįsta, kad maistui Lietuvos gyventojai išleidžia didelę dalį šeimos pajamų – per 20 proc., ir tai nenormalu. Prekybos tinklo „Maxima“ generalinė direktorė Kristina Meidė mato išeitį – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) maisto produktams mažinimą.

Esą ji galėtų pasižadėti, kad visą tokio sumažinimo naudą pajustų vartotojai. „Tikrai galiu garsiai pažadėti, jei toks veiksmas būtų atliktas, kad visą tą skirtumą perkeltume į kainą klientui, ir ta kaina klientui tikrai sumažėtų. Jei prekė kainuos mažiau, jis galės nusipirkti dar kokią kitą prekę, kuri šiandien jam yra galbūt labiau prabangos prekė. Jis galėtų paįvairinti stalą, įsigyti kokių nors papildomų prekių ar paslaugų. Ir jeigu šiandien reikėtų pasirašyti memorandumą bei pasižadėti, kad tą kainos pokytį gautume dėl sumažinto PVM, tikrai pirmoji imčiau tušinuką ir pasirašyčiau“, – Žinių radijo laidoje aiškino K. Meidė.

Laura Galdikienė: "Nesu linkusi sutikti su premjero teiginiu, kad gyventojų perkamoji galia menksta ar kainos didėja neadekvačiai pajamoms. Tai neteisingas, ekonomiškai ir statistiškai nepagrįstas teiginys.“ Asmeninio archyvo nuotrauka
Laura Galdikienė: "Nesu linkusi sutikti su premjero teiginiu, kad gyventojų perkamoji galia menksta ar kainos didėja neadekvačiai pajamoms. Tai neteisingas, ekonomiškai ir statistiškai nepagrįstas teiginys.“ Asmeninio archyvo nuotrauka

Reikia naujų prekybos tinklų

Didžiausios Seime – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis tikino, kad keliama kainų augimo problema niekaip nesusijusi su artėjančiais rinkimais. Anot jo, valdantieji planuoja darbus ir įgyvendinę vienus imasi kitų. „Jeigu kalbėtume apie viską, ką darėme per pusantrų metų, tai viskas buvo tai, ką buvo būtina daryti. Pavyzdžiui, seniai visais įmanomais būdais sprendžiame klausimą dėl vaistų kainų. Klausimas dėl kainų sulaukė savo eilės, ir mes imamės sprendimų. Kainos yra viena svarbiausių aktualijų Lietuvoje. Visais įmanomais būdais didiname žmonių pajamas, o jas suvalgo augančios kainos“, – piktinosi parlamentaras.

R. Karbauskio teigimu, prekių ir paslaugų kainų didėjimo negalima paaiškinti augančia savikaina ar kainų pokyčiais rinkose. Jis minėjo, kad žaliavinio pieno supirkimo kaina mažėja, bet parduotuvėse pieno produktai nepinga. Kai supirkimo kaina didėja, didėja ir pieno produktų kainos krautuvėse. „Kainos visada didėja, o ne priešingai. Šioje situacijoje tikrai turime reaguoti“, – aiškino jis.

R. Karbauskis sako, kad kainos smarkiai didėja, nes Lietuvoje maža konkurencija. Mūsų šalyje esą buvo išnaikinta smulkioji prekyba, ypač miestų centruose. „Vienintelis būdas, kuris kainų atžvilgiu įvykdo savireguliaciją, yra konkurencijos didėjimas“, – pabrėžė „valstiečių“ lyderis. Pasak jo, 3–4 didelių prekybos centrų atėjimas į Lietuvą situaciją pakeistų į gera.

Šaudymas tuščiais šoviniais

Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkas Dainius Kreivys sutinka, kad kainų augimas yra gana spartus. „Kai matome, kiek brangsta ir būtinosios maisto prekės, ir ypač paslaugos, tai kelia nerimą“, – teigė jis.

Tačiau Vyriausybės priemones, kaip spręsti šią problemą, D. Kreivys vertina kritiškai. Nors siekis prisikviesti užsienio prekybos tinklų yra geras, tai esą daugiau šaudymas tuščiais šoviniais. Konservatorius priminė, kad vokiečių prekybos tinklo „Kaufland“ atstovai pranešė neturintys planų plėstis Lietuvoje. „Į tokią mažą rinką, kurioje konkurencija nėra labai maža, o „įėjimo“ sąnaudos ir investicijos yra labai didelės, nematyti, kad grąža būtų itin didelė, negali sakyti, jog kas nors labai veržtųsi“, – pažymėjo Seimo narys.

D. Kreivio manymu, didinant konkurenciją reikšmingesnio vaidmens turėtų imtis Konkurencijos taryba. Nors institucijos veikla, parlamentaro vertinimu, yra rimta ir solidi, ji galėtų aktyviau veikti mažmeninės prekybos lauke. Tam reikėtų stiprinti Konkurencijos tarybos kompetencijas, didinti jai skiriamą finansavimą. Taip pat jis įsitikinęs, kad valdžia turėtų labiau remti smulkųjį ir vidutinį verslą. PVM lengvata maisto produktams, pasak D. Kreivio, nėra čia tinkamas būdas. Kaip rodo patirtis, sumažėjus mokesčiams, pirmąjį ketvirtį, daugiausia pusmečiui, kainos sumenksta, bet paskui grįžta į ankstesnį lygį, o maržą pasilieka prekybininkai.

Pajamos augo sparčiau

Ekonomistės Lauros Galdikienės teigimu, šiuo metu matomas infliacijos lėtėjimas. Anot jos, statistika rodo, kad nuo euro įvedimo 2015 metais iki šio mėnesio bendras kainų lygio augimas sudarė apie 6 proc., o vidutinis darbo užmokestis per šį laikotarpį padidėjo maždaug 30 procentų. „Tai – iškalbingi skaičiai. Intensyvus kainų akcentavimas šiuo laikotarpiu byloja apie artėjančius rinkimus“, – pabrėžė ekonomistė.

Tai, kad pastaraisiais metais gyventojų pajamos augo sparčiau negu kainos, rodo, jog žmonių perkamoji galia padidėjo. Todėl, kaip pažymi L. Galdikienė, sakyti, kad situacija pablogėjo, tikrai negalima. Tačiau ji nurodo, kad gyventojų pajamos augo netolygiai, kai kuriems jų – lėčiau. „Vėl iš įvairių statistinių duomenų matome, kad mažiausias pajamas gaunančių gyventojų atlyginimai iš tiesų augo sparčiausiai. Tad sakyti, kad mažiausias pajamas gaunančių asmenų perkamoji galia sumenko, irgi būtų neteisinga. Manau, tai labiausiai galima sieti su tuo, kad lėčiau auga įvairias socialines išmokas gaunančių žmonių pajamos. Iš tiesų šiemet jos padidėjo, bet ilgą laiką nebuvo didinamos, buvo įšaldytos. Taip pat lėčiau augo valdžios sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Šie žmonės galbūt labiau jaučia kainų didėjimą. Tačiau žvelgiant ekonomikos mastu į vidurkį, pajamų augimas buvo ypač spartus ir lenkė kainų augimą. Nesu linkusi sutikti su premjero teiginiu, kad gyventojų perkamoji galia menksta ar kainos didėja neadekvačiai pajamoms. Tai neteisingas, ekonomiškai ir statistiškai nepagrįstas teiginys“, – kalbėjo ekspertė.

Kai kurias valdžios siūlomas priemones kainų didėjimui lėtinti L. Galdikienė vertina pozityviai. Konkurencija, pasak jos, visuomet yra geras sprendimas. Ją galima paskatinti sudarius geras sąlygas verslui ateiti ir plėstis Lietuvoje. Tam turi būti patraukli mūsų šalies mokesčių aplinka, žemas korupcijos lygis, sutvarkyti viešieji pirkimai. „Tačiau pritraukti naujų žaidėjų, ypač į mažmeninės prekybos sritį, gali būti sudėtinga dėl mūsų demografinių tendencijų ir mažos rinkos. Kviesk juos nekvietęs, bet manau, kad prekybininkai visada įvertins, ar šioje rinkoje yra galimybių uždirbti. O čia tendencijos nepalankios, nes Lietuvos demografinė situacija prastėja“, – aiškino ji.

Kalbėdama apie prekybininkų kaip išeitį siūlomą PVM reviziją, L. Galdikienė sakė, kad reikėtų atlikti „kaštų ir naudos analizę“. „PVM lengvata žalinga keliais aspektais. Viena, neaišku, ar ta nauda atitektų vartotojui. Kitas aspektas, kad ji galioja visiems – net ir asmenims, kurie iš tiesų gali įpirkti būtiniausius produktus ir sumokėti visą kainą. Tai praradimas biudžetui. Gerokai efektyviau būtų tuos pinigus skirti tiesioginėms išmokoms, paramai, pavyzdžiui, šeimoms arba skurdžiau gyvenantiems žmonėms“, – pabrėžė ekonomistė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"