Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Kaimynių bendradarbiavimas gali tapti sėkmės istorija

 
2017 10 18 6:00
Alinos Ožič nuotrauka

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius mano, kad politinio įšalo ledus pradėjusios tirpdyti Lietuva ir Lenkija gali itin daug nuveikti intensyviau bendradarbiaudamos verslo srityje. Anot jo, mūsų šalims labai svarbu išnaudoti ekonominį potencialą, kurį gali kurti regioninis bendradarbiavimas ir vienybė.

Kitą savaitę Vilniuje vyks nacionalinio dienraščio „Lietuvos žinios“, Lenkijos ambasados Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus bei Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmų organizuojamas verslo forumas „Lietuva ir Lenkija: ko dar nežinome?“ Jame pranešimą skaitysiantis parlamentaras pažymi, kad šalys kol kas išnaudoja toli gražu ne visas bendradarbiavimo galimybes. Apie tai – „Lietuvos žinių“ interviu su Seimo Ekonomikos komiteto vadovu Virginijumi Sinkevičiumi.

Norėtų daugiau investicijų

– Kaip vertinate politinius Lietuvos ir Lenkijos santykius?

– Manau, kad po dešimties metų įšalo dabar matome iš tiesų didžiulį proveržį. Jį daugiausia lėmė ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio vizitai į Lenkiją, jo dėmesys kaimynei šaliai. Galiu tuo tik pasidžiaugti.

Kartu su Užsienio reikalų ministerija svarstome apie jaunų Lenkijos ir Lietuvos politikų susitikimą. Jie pažvelgtų į dvišalius santykius be praeities nuoskaudų.

Su kolegomis iš Lenkijos tenka daug bendrauti tarptautiniuose renginiuose. Visi sutinka, kad santykius reikia gerinti. Tiesą sakant, neįsivaizduoju Lietuvos šiandienos nepriklausomybės be tvirtos Lenkijos paramos. Esame NATO sąjungininkės, žinome, kad Lenkija būtų pirma valstybė, kuri suteiktų pagalbą Lietuvai. Vadinamasis Suvalkų koridorius yra be galo svarbus. Be to, jei kalbame apie visišką Lietuvos nepriklausomybę, įskaitant ir energetinę, tarkime, apie elektros tinklų sinchronizaciją, žiūrime į Varšuvą.

– Kokie, jūsų nuomone, yra dvišaliai santykiai verslo ir ekonomikos srityje?

– Verslas ir ekonomika, ačiū Dievui, geba kiek atsiriboti nuo politikos. Žinoma, esama savotiško lenktyniavimo dėl vienų ar kitų investicijų. Tačiau vis tiek bendradarbiaujama. Tai rodo ir statistika – Lenkijos investicijos didėja. Lietuvoje registruotų lenkiško kapitalo įmonių per penkerius metus padaugėjo apie 15 procentų. Tai byloja, kad Lenkija, jos investuotojai pasitiki Lietuva.

Manau, kad labai pozityvų signalą nusiuntėme, kai kartu su „Lietuvos geležinkeliais“ išsprendėme bendrovės „Orlen Lietuva“ klausimus. Tai irgi suteikė postūmį mūsų santykiams.

– Lietuvos ir Lenkijos ekonominiai, verslo ryšiai yra intensyvūs. Ar išnaudojame visas galimybes, o gal jau pasiekėme lubas?

– Lubų nepasieksime niekada, nes jų tiesiog nėra. Lenkijos investicijos nėra didelės, jos siekia apie 6 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų mūsų šalyje. Didžioji jų dalis tenka bendrovei „Orlen Lietuva“, kuri yra ir viena didžiausių mokesčių mokėtojų Lietuvoje, taip pat draudimo įmonėms. Tačiau norėtųsi, kad su Lenkija labiau būtų bendradarbiaujama, daugiau pritraukiama tiesioginių investicijų. Lenkija galėtų pasinaudoti mūsų laisvųjų ekonominių zonų teikiamais pranašumais.

Ne mažiau svarbu, kad ir mes galėtume perimti iš Lenkijos gerąją praktiką. Ši šalis turi specialiąsias ekonomines zonas, kurios realiai paverstos technologiniais miesteliais. Pavyzdžiui, Vroclave veikia inovatyvi kompanija „LG Electronics“. Iš viso Lenkijoje yra 14 specialiųjų ekonominių zonų. Būtų įdomu analizuoti jų patirtį, tai, kodėl tokios zonos pasiteisina. Kaip žinoma, kai kurios Lietuvoje įkurtos laisvosios ekonominės zonos yra neužimtos.

Virginijus Sinkevičius: „Turime vertinti Lenkiją kaip labai didelį potencialą Europoje turinčią kaimynę.“

Kalbant apie Lenkijos kapitalo įmonių kūrimąsi Lietuvoje, reikia pasakyti, kad augimas yra, bet jis nepakankamai didelis. Matant, kaip yra atsigavusi Lenkijos ekonomika, jos augimą, žinant, kad šios šalies vyriausybė gali vykdyti savo monetarinę politiką, bet kartu turbūt yra suinteresuota užsienio valiutų mainais, tikrai norėtųsi, kad mastas didėtų.

Ar sulauksime lenkiškų kainų?

– Galime pavydėti lenkams mažų kainų prekybos centruose, daug lietuvių vyksta apsipirkti į pasienio miestelius. Premjeras Saulius Skvernelis sako matantis galimybių, kad į Lietuvą ateitų Lenkijos prekybos tinklas. Kiek tai realu ir kaip tai pakeistų žaidimo taisykles?

– Šiuo metu mūsų ekonomika auga. Deja, nedaug gyventojų gali tuo pasimėgauti. Kaip ir rekordiškai sparčiu atlyginimų augimu, nors fiksuojamas 9,5 proc. darbo užmokesčio kilimas. Tai yra labai daug, bet daugelis iš karto klausia: „Ar matėte kainas parduotuvėje?“ Deja, pusę atlyginimų augimo suvalgo infliacija.

Problemos sprendimas – konkurencija. Didesnė konkurencija tarp prekybos tinklų lemtų ir mažesnes kainas, pelno maržas. Lenkija – artimiausia kaimynė, į kurią žvalgomės, iš kurios iniciatyviai kviečiame prekybos tinklus kurtis Lietuvoje. Ar yra galimybių jiems ateiti – klausimas jiems. Visi verslai orientuojasi į pelną, plėtrą ir pirmiausia atlieka „namų darbus“ – vertina, kokios yra galimybes Lietuvoje.

Vis dėlto mūsų šalyje egzistuoja mažos rinkos stigma, ji mums turbūt viena skaudžiausių. Mažoje rinkoje labai daug žaidėjų veikti negali. Matome, kad keturi mūsų tradiciniai prekybos tinklai ir neseniai atėjęs užsienio tinklas užėmė labai daug vietos pagrindiniuose miestuose, miesteliuose, tad vienintelė strategija ateiti naujam tinklui tikriausiai yra labai stipri rinkodara. Kartu – nedidelis kainų dempingavimas. Klausimas, kuris iš prekybos tinklų galėtų sau tai leisti. Greičiausiai tai galėtų būti vienas nuolaidų teikėjų. Bet ar jis kardinaliai pakeistų žaidimo taisykles? Greičiausiai ne, nes, kaip žinome, tokiuose tinkluose dažniausiai yra labai riboto asortimento prekės.

– Lenkija mūsų šalyje daugiausia investuoja į finansinę, draudimo veiklą, didmeninę ir mažmeninę prekybą, statybas. Kokios kitos sritys galėtų būti patrauklios?

– Pirmiausia – finansinių technologijų. Startuoliai, besikuriantys Lenkijoje, įmonės, veikiančios finansinių technologijų, inovacijų srityse, tikrai galėtų atrasti Lietuvą kaip vartus į euro zoną, jos bankų sistemą. Tai galėtų būti viena sričių, kurioje galėtume būti įdomūs Lenkijai.

Tikrai galėtume eksportuoti savo informacinių technologijų (IT) sprendimus į šią šalį, o ji galėtų perkelti į Lietuvą kai kuriuos duomenų centrus. Žinome, kad daugelis Lietuvos gyventojų turi gerą išsilavinimą, laisvai kalba užsienio kalbomis. Viena lengvai išmokstamų kalbų yra lenkų. Manau, kad Lenkijos verslas dar nėra atradęs Lietuvos tiek, kiek galėtų. Tai – neišnaudota galimybė.

– Lenkija išlieka viena įdomiausių ir patraukliausių rinkų Lietuvos verslui. Kuo ji ypatinga ir kur galėtume sustiprinti savo pozicijas?

– Turbūt Lenkija pati galėtų įvardyti tas sritis, kuriose Lietuvos verslininkai galėtų investuoti. Lenkijoje mums reikia „stumdytis“ pirmiausia su Vokietijos verslu, kurio investicijos kaimynėje yra didžiulės. Be to, tenka konkuruoti ir su kitų šalių verslu. Su Lenkija galėtume dalytis savo IT verslais, eksportuoti į šią šalį savo žinias ir pritaikomas technologijas.

Didelį potencialą turinti kaimynė

– Vis daugiau sėkmingų bendradarbiavimo pavyzdžių pateikia draugaujantys mūsų šalių regionai. Ko reikia, kad regioniniu lygiu toliau stiprėtų tarpusavio ryšiai?

– Pirmiausia, bendradarbiavimas turi būti ne tik regioninis, bet ir vykti Seimų, aukščiausių vadovų lygiu. Tai būtų puikus pavyzdys. Dešimt metų aukščiausiems šalies vadovams ir parlamentarams Lenkijoje buvo uždarytos durys. Tačiau regionų vadovai išlaikė puikius santykius, dalijosi gerąja praktika. Manau, kad visa tai turi leistis iš viršaus į apačią.

– Lietuva ir Lenkija plėtoja nemažai svarbių transporto, energetikos projektų. Ar jie nestringa, ir viskas klostosi pagal planą?

– Lenkijos parama geležinkelio projektui „Rail Baltica“, tarptautinei magistralei „Via Baltica“, Lietuvos pozicijai dėl Astravo atominės elektrinės yra be galo svarbi. „Rail Baltica“ mums – bene svarbiausias projektas. Be bendradarbiavimo su Lenkija negalėsime užtikrinti greitojo traukinio iki Vilniaus, Kauno per visą Europą. Tikrai labai džiaugiamės Lenkijos principinga pozicija dėl Astravo jėgainės, kitokia nei mūsų kaimynų iš kitų Baltijos valstybių. Tai rodo didelį palaikymą.

„Via Baltica“ – keliai, einantys iš Lenkijos iki Lietuvos. Mūsų šalis – centras tarp Europos Sąjungos ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių, savotiškas transporto mazgas. Galime užtikrinti Lietuvos kelių kokybę, tačiau Lenkija pati sprendžia, kur ties kelius ir kokios kokybės. Čia mums be galo svarbu susitarti ir išnaudoti ekonominį potencialą, kurį gali kurti mūsų regioninis bendradarbiavimas ir vienybė.

– Ar galima tikėtis, kad glaudesnis Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas galėtų tapti regioninio bendradarbiavimo sėkmės istorija? Tarkime, turint galvoje Estijos ir Suomijos pavyzdį.

– Turime vertinti Lenkiją kaip labai didelį potencialą Europoje turinčią kaimynę. Tai yra 38 mln. gyventojų valstybė, kurios ekonomika auga. Lietuva turėtų būti viena pirmųjų, kuri džiaugtųsi kaimynų ūkio augimu. Kaip minėjau, dabar yra puikus laikas atsispirti ir pradėti formuoti mūsų naujus santykius, išsprendžiant tam tikrus senus klausimus. Šie yra ne tokie reikšmingi, palyginti su tuo, ką Lenkija gali duoti Lietuvai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"