Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Jūs gyvenate „pirmoje“ ar „antroje“ Lietuvoje?

 
2018 05 09 10:00
pixabay.com nuotrauka

Kasdien išėję į gatvę ar skaitydami naujienas patys to nežinodami galimai atsiduriame „pirmoje“ arba „antroje“ Lietuvoje. Tai, ką mes perkame, kur atostogaujame ir už ką balsuojame dažnai sako apie mus daugiau, nei galima pamanyti. Politikai drąsiai iš tribūnos rėžia, kad vienų žmonių nuomonė jiems nesvarbi, nes už juos balsuoji kiti – tie, gyvenantys „antroje Lietuvoje“. Kur yra ir ar tikrai yra „antroji Lietuva“? Kaip ji balsuoja ir kokio dydžio atlyginimus gauna?

„Pirmosios“ ir „antrosios“ Lietuvos sugretinimas skamba įvairiuose kontekstuose. Kai kalbame apie pajamas minime gyvenančius gerai „pirmoje“ Lietuvoje ir tuos, kurie skursta „antroje“ Lietuvoje. Kalbėdami apie politiką taip pat dažnai girdime apie visuomenės ir Lietuvos perskyrimą. Bet ar tikrai yra dvi Lietuvos? Gal jų yra daugiau? O gal yra sostinė ir visa likusi Lietuva, kuri su Vilniumi ryšį palaiko tik skaitydama naujienas ar žiūrėdama serialus?

Renkant prezidentą situacija yra kitokia. Valdas Adamkus, Dalia Grybauskaitė tinkami ir tiems, kurie gauna daugiau ir nepasiturintiems žmonėms. Šie politikai nebūtų turėję tokio aukšto reitingo, jei jų nebūtų rėmę daug žmonių.

Vilniaus universiteto dėstytojas, politologas Mažvydas Jastramskis sako, kad dvi Lietuvos tikrai yra, bet jos yra visai kitokių proporcijų nei mes galvojame.

„Dvi Lietuvos yra, bet tai nėra 50/50. Tai yra du kraštutinumai – Vilnius prieš provinciją. Visgi tarp Vilniaus ir provincijos dar yra Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir daug kitų miestų ir miestelių“, – sako politologas. Anot jo, didieji miestai, tokie, kaip Kaunas ar Klaipėda yra kiek kitokie nei Vilnius, todėl ir šių miestų gyventojai balsuoja kitaip nei sostinėje gyvenantys.

„Lyginimas sostinė ir didieji miestai prieš likusią šalies dalį – neveikia, nes užtenka pažiūrėti kaip rinkėjai balsavo vienmandatėse, tarkime, Kaune. O praraja tarp Vilniaus ir provincijos yra ir tai akivaizdus dalykas. Tai susiję su ekonominiais dalykais, ilgalaikiais sovietinio režimo padariniais, Vilnius visada gyveno geriau, o dalis provincijos dar nuo senų laikų neatsigavo“, – svarstė M. Jastramskis.

Jis taip pat pastebi, kad Lietuvos suskirstymas pagal lygius balsavimo metu veikia tik dalinai. Taip, mažiausias pajamas gaunantys gyventojai už dešiniuosius politikus balsuoja rečiau, bet nėra ir taip, kad turtingi piliečiai savo balsus atiduoda išskirtinai už liberalus ar konservatorius.

„Kalbant apie pajamas ir tai, kas už ką balsuoja – mes pastebime gana nedidelę koreliaciją. Čia nemažai prisideda tai, jog gana didelė dalis konservatorių rinkėjų yra pensininkai ir daug neuždirba. Žmonės, kurie uždirba labai mažai už dešiniąsias jėgas balsuoja mažiau, bet kitų pajamų grupėse didelių skirtumų nėra. Išsilavinimas beveik neturi įtakos partijos pasirinkimui, bet jis svarbus svarstant ar žmogus ateis į rinkimus. Žmonės, turintys mažesnį išsilavinimą linkę nebalsuoti“, – sakė politologas.

Jis pažymi, kad dalis žmonių Lietuvoje balsuoja „banguotai“. Vienų rinkimų metu jie ateina ir atiduoda savo balsą už Darbo partijos atstovus, o į kitus rinkimus tiesiog neateina. Nėra cikliškumo.

„Atskiriant konservatorius, kurie turi stabilų rinkėją ir tautinių mažumų atstovus, tarkime lenkus, kurie balsuoja už savo atstovus, tarp visų kitų partijų yra didesni ar mažesni rinkėjų persidengimai. Liberalai persidengia su socialdemokratais, o šie – su valstiečių rinkėjais. Taigi, mes kalbame apie didelę dalį žmonių, kurie neturi politinių preferencijų, todėl ieškoti paaiškinimų išsilavinime ar pajamose gana sunku. Žmonės nesuvokia savęs, kaip vienos socialinės klasės atstovų, to tiesiog nėra. Lietuvoje yra skirtingos socialinės klasės, bet politiškai jos nėra susiformavę. Žmonės tiesiog tikisi kokybiško valdymo“, – aiškino M. Jastramskis.

Pasak politologo, lengva būtų supaprastinti ir galvoti, kad štai, yra žmonių, kurie balsuoja už tradicines partijas ir yra kitokių rinkėjų, bet taip nėra. Tas pats žmogus gali neiti į rinkimus, tada eiti ir balsuoti už Darbo partiją, vėliau už liberalus ir už valstiečius.

„Prezidento rinkimai yra orientuoti į asmenybes, jei pas mus nesimato partinių tapatybių tarp rinkėjų, tai jos nereguliuoja ir žmonių elgesio per prezidento rinkimus. Žmonės, kurie parlamento rinkimuose balsavo už Darbo partiją, prezidento rinkimuose savo balsą gali atiduoti už Dalią Grybauskaitę. Įdomu tai, kad prezidento rinkimai antrame ture įspraudžia į du pasirinkimus. Tada skirtumai išryškėja daug geriau, o ir patys kandidatai geriau apsibrėžia kas už juos balsuoja. Galima prisiminti Valdo Adamkaus ir Artūro Paulausko arba Valdo Adamkaus ir Rolando Pakso akistatas, kurių metų skirtumai ir rinkėjų preferencijos – matydavosi. Tai ne „dviejų Lietuvų“ pasirinkimas, bet tam tikra koreliacija yra; kuo geresnė ekonominė situacija šalyje tuo daugiau rinkėjų balsavo už V. Adamkų, o kuo prastesnė – tuo daugiau balsų surinko R. Paksas ir Kazimiera Prunskienė“, – sakė politologas.

Už Dalią Grybauskaitę balsavo liberalų, konservatorių, socialdemokratų ir valstiečių rinkėjai. Tie patys žmonės balsavo ir už dabartinę valdančiąją daugumą ir už prezidentę, o jie šiuo metu nesutaria.

„Žmonės dabar neprivalo rinkis, bet per ateinančius rinkimus bus matyti, kaip jie galvoja. Valdančiųjų reitingai po truputį krenta, bet šiaip žmonių pasirinkimai ir nuotaikos priklauso nuo to, kuo jie tiki – lyderiu, tokiu, kaip D. Grybauskaitė ar partija“, – sakė M. Jastramskis.

Valdančiųjų reitingai po truputį krenta, bet šiaip žmonių pasirinkimai ir nuotaikos priklauso nuo to, kuo jie tiki – lyderiu, tokiu, kaip D. Grybauskaitė ar partija.

Ekonomistas ir buvęs Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka sako, kad šiuolaikinėje visuomenėje yra daugiau nei du sluoksniai.

„Mokslininkai išskiria kelis visuomenės sluoksnius, kai kurie jų randa net 11, kiti – 7. Galima detalizuoti, bet jei kalbame plačiau tuomet minime ir vidutinę klasę, o tai reiškia, kad būtų jau trys klasės, todėl „dviejų Lietuvų“ matymas yra tikrai supaprastintas. Bet politikoje norint pasakyti, kad yra didelė nelygybė supaprastintai sakoma, kad yra „dvi Lietuvos“.“, – aiškino ekonomistas.

Anot jo, skirtingi žmonės balsuoja skirtingai, bet būtų neteisinga sakyti, kad turtingesni savo balsus atiduoda už dešiniuosius politikus, o skurstantys – už populistus.

„Yra manymas, kad už konservatorius balsuoja tie, kurie yra antiputiniškai nusiteikę, bet tarp jų gali būti ir neturtingų buvusių tremtinių ir turtingų verslininkų. Egzistuoja tam tikros tendencijos, kurios rodo, kad balsavimas siejasi su pajamomis. Buvo kalbama, kad už R. Pakso bendražygius ar Darbo partiją balsuoja mažiau pasiturintys, provincijoje gyvenantys žmonės“, – svarstė R. Lazutka.

Anot jo, nuo nepriklausomybės pradžios visuomenės susisluoksniavimas kito, nelygybė didėjo. Žinoma jos būta ir anksčiau, sovietiniais laikais taip pat visi nebuvo lygūs. Ji buvo tokia, kokia šiuo metu yra Skandinavijos valstybėse, Austrijoje ar Čekijoje.

„Čekijoje ir Slovakijoje nelygybė po 1990 metų beveik neišaugo, ji yra tokia, kokia ir buvo. O štai Lietuvoje – viskas kitaip. Pastaraisiais metais nelygybė auga sparčiai, tyrinėjant pokomunistines šalis labai matosi, kad Slovakija ir Slovėnija gali būti greta Austrijos ir Danijos, kur nelygybė yra maža, o mes esame kitame spektro gale greta Didžiosios Britanijos, kur nelygybė labai didelė“, – aiškino R. Lazutka.

Sociologas Vladas Gaidys sako, kad gyvenant Vilniuje atrodo, jog esame ekonomikos atsigavimo pike, nes restoranai ir kavinės visada pilni, dūzgia automobiliai, parduotuvėse visada yra pirkėjų. Žmonių, kurie gerai gyvena nėra mažai, bet atrodo, kad jie yra susitelkę Vilniuje ir kituose didesniuose miestuose. Tolstant nuo Vilniaus pilnų restoranų mažėja.

„Visai neseniai buvau konferencijoje apie šalies ekonomikos padėtį ir ta proga prisirinkau įdomių duomenų. Pasidarėme imtį, kurioje vienam šeimos nariui tenka 600 eurų, kas, sutikite nėra labai didelė suma ir žiūrėjome kokia situacija yra Lietuvoje. Imtis daryta remiantis mūsų („Vilmorus“) apklausomis. Taigi, kaime tokių žmonių, kuriems tenka 600 eurų yra 2 proc. (pagal mūsų anketas), rajonų centruose – 5 proc., didžiuosiuose miestuose be Vilniaus – 8 proc., o Vilniuje – 22 proc. Bet Vilnius yra labai nehomogeniškas, todėl jei atmestume Naująją Vilnią ir Šeškinę – susidarytų labai klestintis miestas. Skirtumai gana dramatiški“, – sakė sociologas.

Anot jo, dešiniųjų rinkėjai priklauso „pirmai Lietuvai“ – iš grupės gaunančios 600 eurų ir daugiau už dešiniuosius balsuoja 32 proc., o iš grupės, kurie gauna po 200 – tik 11 proc. balsuotų už konservatorius arba liberalus. Už valstiečius iš turtingiausios grupės balsuoja 2 proc. rinkėjų, o iš neturtingiausios – 10 proc.

Visgi renkant prezidentą situacija yra kiek kitokia. Valdas Adamkus, Dalia Grybauskaitė tinkami ir tiems, kurie gauna daugiau ir nepasiturintiems žmonėms. Šie politikai nebūtų turėję tokio aukšto reitingo, jei jų nebūtų rėmę daug žmonių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"