Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Jūra išmetė senovinio laivo liekanas

 
2007 02 01 0:00
Pasiekti netoli Melnragės pastebėtą radinį trukdė aukštos bangos ir prie kranto priplakto ledo sangrūdos.<br>Nuotrauka: @ "Lietuvos žinios"
Pasiekti netoli Melnragės pastebėtą radinį trukdė aukštos bangos ir prie kranto priplakto ledo sangrūdos.
Nuotrauka: @ "Lietuvos žinios"

Po audros Baltijos jūroje antradienį paplūdimiu vaikštinėję klaipėdiečiai vandenyje netoli kranto pastebėjo medinę konstrukciją. Uostamiesčio gyventojas Andrejus Gunko suvokė, kad tai - ne paprastas rąstas, kokių dažnai galima rasti po audros, o apvirtusio senovinio laivo forštevenio dalis.

Gunko vakar LŽ įrodinėjo, esą jo bičiulis, save vadinantis juoduoju archeologu, tvirtai įsitikinęs, kad radinys - XVI-XVII amžiaus laivo dalis. "Tokių lobių jūra išmeta kartą per 60-70 metų. Tai yra tikra sensacija. Jei niekas šių laivo likučių nesugadins, jei jūra jų vėl neįtrauks į gelmę, nurimus vėjui pakviesime archeologus, kad šie nustatytų radinio istorinę vertę. Jei eksponatas mokslininkų nesudomins, pažįstame keletą vokiečių kolekcininkų, kurie už tokį radinį pasiryžę pakloti nemenkus pinigus", - kalbėjo vyriškis.

Vienas žymiausių Lietuvoje povandeninių archeologų, Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus nelinkęs įvykio laikyti pernelyg reikšmingu: "Po kiekvienos audros pakrantėje galima aptikti panašių medinių laivų konstrukcijų likučių. Tiesa, šįkart rastas nemažas laivo gabalas - apie 13-15 metrų ilgio. Jį reikėtų iškelti ir eksponuoti Jūrų muziejuje, - svarstė mokslininkas. - Tačiau pirmiausia reikia palaukti, kol nurims vėjas ir atslūgs jūra."

Atidžiau radinio nepatyrinėjęs Žulkus negalėjo pasakyti, kokios paskirties galėjo būti su likučiais sietinas laivas - prekybinis, žvejybinis ar karinis. Tačiau dėl vieno mokslininkas įsitikinęs - laivas nėra toks senas, kaip teigia archeologai mėgėjai. "Ta dalis, kurią mačiau, tikrai nėra senesnė nei XVIII amžiaus. Labiausiai tikėtina, jog ji siekia XIX amžiaus pradžią", - sakė Žulkus.

Kol kas laivo likučiai plūduriuoja vandenyje netoli kranto. Pasiekti jį trukdo aukštos bangos ir prie kranto priplakto ledo sangrūdos. Pajūriu vaikštinėjantys klaipėdiečiai pro radinį praeina abejingai - jiems tai paprastas rąstas.

Mokslininkų duomenimis, Baltijos jūros dugne ties Lietuva iš viso guli apie 75 nuskendę laivai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"