Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Jono Basanavičiaus paminklas palauks dar 100 metų?

 
2017 01 30 10:03
Kai kurie iš Jono Basanavičiaus paminklo konkursui pateiktų darbų.
Kai kurie iš Jono Basanavičiaus paminklo konkursui pateiktų darbų. Vilniaus savivaldybės (Sauliaus Žiūros) nuotraukos

Galbūt 2018 metų vasario 16 dieną minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Vilniuje dr. Jonui Basanavičiui skirtas paminklas dar nestovės. Svarbu, kad skulptūra nebūtų gėda dėl žemos meninės vertės. Taip pat svarbu, jog idėja nebūtų visai pamiršta.

Vilniaus rotušės Kamerinėje salėje iki vasario 16 dienos veikia paminklo ir aikštės dr. J. Basanavičiui idėjų konkurso paroda. Sukurti paminklą ir sutvarkyti aikštę nusprendė bandyti 16 skulptorių ir architektų pajėgos – tiek darbų pateikta savivaldybės paskelbtame viešajame konkurse. Nors vertinimo komisija atrinko geriausius darbus, jos pirmininkas Gediminas Karalius pripažino, kad nė vieno jų nemato sostinėje.

Ar derėtų realizuoti darbą, pripažintą geriausiu?

Dėl to viešoje erdvėje nerimsta diskusijos. Komisijoje dalyvavęs Kultūros paveldo departamento (KPD) Vilniaus skyriaus vadovas Vitas Karčiauskas LŽ sakė, kad reikėtų atsidusti ir pritarti komisijos pirmininkui, nematančiam nė vieno iš konkursui pateiktų darbų, įgyvendinto Vilniuje.

„Iš 16 darbų į paveldosauginius reikalavimus ir situaciją minimaliai atsižvelgta tik penkiuose. Po ilgų diskusijų pavyko dar šeštą rasti, – paveldosaugos aspektu komentavo V. Karčiauskas. – Nekalbu apie pačią skulptūrą, bet apie tai, kaip galima būtų įrengti – reikia dar labai daug darbo. Nėra nei vieno projekto, kurį dabar galima būtų realizuoti. Jei iš esmės galima būtų pakeisti tiek pasiūlymus dėl aikštės, tiek dėl skulptūros, su kai kurių autorių darbais gal ir galima siekti rezultato.“

Ar būtina suspėti per metus?

„Pirmiausia manau, kad nereikėtų skubėti. Ne kartą apie tai sakiau, – pažymėjo V. Karčiauskas. – Net rengiant sąlygas savivaldybėje, akcentavome, nėra jokių šansų suspėti iki 2018 metų vasario 16 dienos.“

Tad maždaug per metus – tiek liko iki Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio – pasiekti, kad stovėtų paminklas dr. J. Basanavičiui, negyvenimiška. „Vien tik pajudinus žemę toje vietoje, tai jau buvo padaryta gruodžio mėnesį, atsivėrė rūsiai. Be jokių suderinimų, be jokių konservavimo darbų jie buvo užpilti. Čia jau nusižengimas, – detalizavo V. Karčiauskas. – Taigi norint ką nors statyti, tektų konservuoti ten esančius rūsius. Tai irgi užimtų laiko. Skubėti, verstis per galvą, daryti proginius dalykus neverta. Į visą problemą reikia žiūrėti sistemiškai.“ Be to, jis siūlytų dar kartą rimtai padiskutuoti, kuri Vilniaus vieta tiktų tokiam paminklui.

Dr. doc. Ramutės Rachlevičiūtės nuomone, tokia proga, kaip Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis, gali būti minima ilgesnį laikotarpį, net kokius trejus metus. Ji teigė, kad panašiai sprendžiama kitose Baltijos šalyse – Latvijoje ir Estijoje. O per tą laiką, kol vyksta įvairūs renginiai, galima be skubėjimo sukurti ir Vilniuje pastatyti gerą paminklą J. Basanavičiui. „Gerai, pastatysime, tarkime, 2019 metais. Negalima skubėti, lyg tai būtų vienadienės akcijos“, – įsitikinusi R. Rachlevičiūtė. Kita vertus, ji siūlė atkreipti dėmesį, kad, atidedant tokio projekto įgyvendinimą, galiausiai nebūtų apskritai jo atsisakyta.

Vilniaus miesto mero pavaduotojas Gintautas Paluckas mano panašiai: „Gal ir logiška neskubėti. Pažiūrėsime, koks atrankos komisijos vertinimas, kokie konkurso nugalėtojai. Atitinkamai diskutuosime. Įvertinsime ir menotyrininkų, dailės istorikų bei kitų pareikštą kolektyvinę ir individualią kritiką. Tada spręsime. Šis konkurso etapas baigėsi. O ar bus realizuojama kuri nors iš geriausiai įvertintų idėjų, bus sprendžiama antrame etape.“

Gal rengti naują konkursą?

„Tai paminklas – Lietuvos valstybės šimtmečio jubiliejui. Negalima forsuoti. Tai lieka visiems laikams, istorijai“, – sakė R. Rachlevičiūtė, Tarptautinės dailės kritikų asociacijos Lietuvos sekcijos pirmininkė. Ji siūlė gerai pagalvoti, ar verta realizuoti kurį nors iš komisijos atrinktų darbų.

G. Paluckas neatmetė, kad Vilniaus savivaldybė gali priimti sprendimą apskritai neįgyvendinti nei vieno šio konkurso darbo. „Tai reikštų, kad būtų dar vienas konkursas. Gal kiek kitokios formos – nebe atviras, bet, sakykime, kviečiant dalyvauti išskirtinius skulptorius, – svarstė vicemeras. – Buvo dedamos visos pastangos, jog įvyktų demokratiškas, atviras ir skaidrus konkursas, kad galėtų dalyvauti visi skulptoriai, kurie nori. Skatinant dalyvauti specialiai buvo sukurtas prizinis fondas penkiems, o ne trims darbams, kaip paprastai. Tačiau konkursas nėra savitikslis. Visuomenei nemielo J. Basanavičiaus paminklo Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga niekas nesiruošia statyti.“

Ne iki galo susikalba?

G. Paluckas atskleidė, kad šiuo metu vieni kritikuoja, kiti priešingai – siūlo nepasiduoti spaudimui. Sprendimai, patikino jis, bus priimami vėliau, atsižvelgus į vertinimus ir nuomones.

R. Rachlevičiūtė mano, kad nuo pat pradžių buvo daroma ne visai neteisingai. „Paminklo projekto sąlygas turėtų formuoti ekspertai, įsigilinę į padėtį. Tačiau, kaip išsiaiškinome, tai darė savivaldybės Ūkio eksploatacijos skyrius.“ Ji taip pat mano, kad į konkurso darbų vertinimo komisiją derėjo įtraukti autorius, turinčius tokių paminklų kūrimo ir statymo patirties, taip pat dailėtyrininkus.

V. Karčiauskas LRT radijui yra sakęs, jog komisijos atrinktame penketuke yra trys modernūs darbai, bet kokie – neatskleidė. Jis stebėjosi, kad ekspertų sprendimas priimtas daugiau kaip prieš dvi savaites, o Vilniaus savivaldybė rezultatų vis dar neskelbia.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius tuo metu BNS tvirtino: „Nesiruošiu nė kiek kvestionuoti ekspertų nuomonės ir tikiuosi, kad yra išrinkta tokia skulptūra tarp labai įvairaus meninio lygio skulptūrų, kurią patobulinus, būtų galima realizuoti.“

Nepakankamas arba žemas meninis lygis?

„Kai pirmą kartą peržiūrėję darbus susėdome svarstyti, pirmiausia paklausiau, ar apskritai įmanoma tai vertinti, – prisiminė komisijos narys V. Karčiauskas. – Pirmas mano įspūdis buvo – nėra ką vertinti. Po to jau gilinantis į kiekvieną darbą, pagal kurį buvo matyti, kad įdėta kažkiek pastangų, galiausiai pavyko sudėlioti penkis iš 16. Apie kitus nė nekalbame.“

Kai dr. J. Basanavičiaus paminklui skirti konkursiniai darbai buvo viešai pristatyti visuomenei Vilniaus rotušėje, po socialinius tinklus pasklido jiems skirti memai. Buvo skelbiama daug ironiškų komentarų. Konkursiniai projektai dažniau vertinami pašaipiai ir kritiškai, negu palankiai.

Dailės kritikę ir istorikę R. Rachlevičiūtę parodoje pamatytas bendras vaizdas sukrėtė. „Žemas meninis lygis, – apibūdino ji. – Sprendimai trafaretiniai, tarkime, sėdi fotelyje, ant sofos arba soste. Nėra portretinio panašumo.“

G. Paluckas LRT radijui apibūdino savo reakciją, pamačius konkursui pateiktus kūrinius: „Subjektyviai vertinant kai kuriuos eskizus, idėjas, mano reakcija buvo panaši, kaip ir visuomenės. Daugiausia dėmesio sulaukė tokie darbai, kaip J. Basanavičius su šluota, J. Basanavačius – hipsteris, J. Basanavičius (tarsi) nužengęs iš ikonos „boženka“, atleiskite už išsireiškimą. Buvo tokių „įdomių“ darbų, bet tam suformuota žiuri komisija, kad iš pateiktų darbų išrinktų geriausią.“

„Gerai, kad Vilniaus miestas skyrė vieną sakraliausių erdvių J. Basanavičiaus atminimui ir paskelbė paminklo konkursą. Blogai, kad Vilnius kol kas nesulaukė išties stiprių kūrybinių idėjų ir meninių sprendimų. Nėra blogai, kad dalis konkurso dalyvių nestokoja kandžios ironijos ir autoironijos, šaiposi iš pačios konkurso idėjos. Blogai, kad ironija tampa ryškiausia šio konkurso žyme. Gerai, kad konkurso vertinimo komisijai sutiko vadovauti skulptorius Gediminas Karalius. Blogai, kad vadovavimą komisijai viešumoje tarsi mėgina perimti Vilniaus meras“, – kas gerai ir blogai socialiniame tinkle komentavo kultūros istorijos tyrinėtojas Darius Kuolys.

Meno kūrėjų ir kritikų organizacijos išplatino viešą pareiškimą, kuriame išsakė nuomonę dėl paminklo J. Basanavičiui konkurso rezultatų. Pareiškime išsakoma nuomonė, kad meniniu požiūriu konkursas nepavyko: „Vilniaus rotušės Kamerinėje salėje vyksta konkurso, skirto paminklo J. Basanavičiui Vilniuje, projektų paroda. Meno ekspertų organizacijos – Tarptautinės dailės kritikų asociacijos Lietuvos sekcija, Lietuvos dailės istorikų draugija, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga, Modernaus meno centras – kviečia J. Basanavičiaus įamžinimo konkurso organizatorius ir žiuri pripažinti, kad meniniu požiūriu konkursas nepavyko. Siūlome neskirti jokios premijos, nes 2017 metų iki vasario 16 dienos viešai vertinimui pristatyti darbai yra nepakankamo arba žemo meninio lygio ir tinkamai neįprasmina patriarcho asmenybės bei veiklos. Kai kurių pateiktųjų projektų realizavimas – taptų veikiau J. Basanavičiaus atminimo paniekinimu, o ne įamžinimu. Manome, kad projektai nepateisina visuomenės lūkesčių, o meno specialistams kelia didelį susirūpinimą, todėl rekomenduojame ieškoti būdų pritraukti daugiau kūrėjų, kad būtų pasiektas Vilniaus savivaldybės išsikeltas tikslas.“

Visi norintieji pamatyti paminklo J. Basanavičiui ir aikštės sutvarkymo idėjų konkurso parodą, dar gali tai padaryti, iki vasario 16 dienos apsilankydami Vilniaus rotušės Kamerinėje salėje, esančioje antrame aukšte.

Estetiškai sutvarkyti sostinės aikštę ir iškilmingai atidengti skulptūrą dr. J. Basanavičiaus norėta iki 167-ųjų gimimo metinių 2018 metais. Minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Vilnius tikėjosi sukviesti visus susiburti aplink paminklą tautos patriarchui sutvarkytoje aikštėje priešais Filharmoniją, kurioje 1905 metais buvo sušauktas Didysis Vilniaus seimas.

Konkurso laimėtojams buvo numatytos premijos: už pirmą vietą laimėtojui ketinta skirti 5 tūkst. eurų, antrosios – 4 tūkst., trečiosios – 3 tūkst. eurų. Dvi paskatinamosios premijos – po 2,5 tūkst. eurų atitektų užėmusiems ketvirtą ir penktą vietas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
#ATEITIESLYDERIAIEkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasKontaktai
GynybaĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėReklaminiai priedai
KomentaraiKonkursaiKultūraLietuvaPrenumerata
Mokslas ir ITPasaulisSportasŠeima ir sveikataKarjera
ŠvietimasTrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"