Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

JAV litvako meilė Lietuvai baigėsi Migracijos departamente

 
Davidas kartu su savo seneliais ir tetomis per šimtąjį senelio gimtadienį. Pirma iš kairės sėdinti moteris - Helen Levenstein /Asmeninio albumo nuotrauka
Davidas kartu su savo seneliais ir tetomis per šimtąjį senelio gimtadienį. Pirma iš kairės sėdinti moteris - Helen Levenstein /Asmeninio albumo nuotrauka

Mėgstame didžiuotis litvakų kilmės asmenimis – Nobelio premijos laureatais, politikais ar šou pasaulio žvaigždėmis. Tačiau šie, panorėję oficialiai įtvirtinti savo sąsajas su Lietuva – tapti LR piliečiais, atsitrenkia į biurokratizmo sieną. Lietuvos pilietybės siekęs amerikietis litvakas liko šokiruotas.  

Amerikiečio Davido (po patyrimo Lietuvoje pavardės nenorėjo paviešinti, nes esą „nesijaustų saugus“) bandymas gauti Lietuvos Respublikos pilietybę skamba kaip dramatiško filmo scenarijus. Pateikęs paraišką pilietybei gauti ir pusmetį nesulaukęs jokios žinios iš Migracijos departamento, Davidas kartu su 95-erių močiute, gimusia Kaune, nusprendė atvykti į departamentą ir viską išsiaiškinti tiesiogiai. Davido nusivylimui, jam buvo pranešta, kad jis neturi teisės į dvigubą pilietybę, nes Davido močiutė Helen Antrojo pasaulinio karo metu savo gyvybę gelbėjo bėgdama į Uzbekistaną, t.y. į Rytus, o ne į Vakarus, kurie buvo okupuoti nacistinės Vokietijos. Maža to, tai numatanti LR pilietybės įstatymo redakcija buvo priimta praėjus keliems mėnesiams po to, kai Davidas pateikė paraišką pilietybei gauti. Bet apie viską nuo pradžių.

Davido močiutė Helen Levinstein gimė Lietuvos žydų šeimoje 1921 m. rugpjūčio 15 d. Kaune. Gražiausi jos vaikystės ir paauglystės metai prabėgo būtent šiame mieste. Tačiau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Helen, kaip ir kitų Lietuvos žydų, saugumui iškilo pavojus. Helen turėjo tik 2 pasirinkimus: arba likti Lietuvoje ir žūti, arba bandyti pabėgti.

1941 m. naciams okupavus Lietuvą, Helen pabėgo į Uzbekistaną. Tai išgelbėjo jos gyvybę, o Lietuvoje likusi beveik visa Helen šeima žuvo. Po karo, 1946 metais Helen atsidūrė perkeltųjų asmenų (anlg. displaced persons) stovykloje Vokietijoje, ten praleido kelerius metus. 1951 metais Helen gavo pabėgėlio statusą ir išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, kur gavo JAV pilietybę. Nuo to laiko Amerika yra jos nuolatinė gyvenamoji vieta. Amerikoje ji sutiko ir savo gyvenimo meilę, laimingai ištekėjo ir susilaukė vaikų.

Mano močiutei dabar yra 95 metai ir jai jau būtų per vėlu gauti pilietybę, todėl ją gauti noriu aš. Žinau, kad mano močiutei tai daug reikštų, nes ji niekada nenustojo mylėti Lietuvos.

1975 m. Helen buvo atvykusi į Lietuvą aplankyti savo išgyvenusio brolio, bet Lietuvoje neliko, nes laimingą gyvenimą Helen jau buvo susikūrusi JAV. Net ir išvykusi gyventi į JAV, Helen niekada nepamiršo savo lietuviškų šaknų. Savo vaikams, anūkams, draugams ji nuolat pasakodavo apie Lietuvą, gimtąjį Kauną, jame praleistą vaikystę.

Šiuo metu Londone gyvenantis Helen anūkas Davidas, sužavėtas močiutės pasakojimų apie Lietuvą, nusprendė išlaikyti lietuviškas šaknis: 2016 m. gegužės mėnesį jis pateikė paraišką Lietuvos Respublikos Migracijos departamentui, kad jam būtų suteikta Lietuvos pilietybė.

„Mano močiutei dabar yra 95 metai ir jai jau būtų per vėlu gauti pilietybę, todėl ją gauti noriu aš. Žinau, kad mano močiutei tai daug reikštų, nes ji niekada nenustojo mylėti Lietuvos“, – LŽ teigė amerikietis.

Reikėjo „pralaukti“ holokaustą?

Davidas kantriai laukė žinios iš Migracijos departamento. Po pusmečio nesulaukęs jokio atsakymo Davidas nusprendė pats nuvykti į Migracijos departamentą. Tačiau šių metų sausio viduryje Davidui atvykus į Migracijos departamentą teko nusivilti.

Nesuprantu, kaip jie negali suvokti, kad mano močiutė neturėjo kito pasirinkimo, nes kitu atveju, ji būtų neišgyvenusi.

„Migracijos departamente man pasakė, kad yra priimtas naujas įstatymas, kuris nurodo, kad asmeniui ar jo palikuoniui, kuris po 1940 m. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją, negali būti suteikta Lietuvos pilietybė neprarandant turimos kitos valstybės pilietybės. Aš jiems pasakiau, kad visi mano močiutės artimieji, kurie liko gyventi Lietuvoje kai ji išvyko Uzbekistaną, buvo nužudyti. Ir nesuprantu, kaip jie negali suvokti, kad mano močiutė neturėjo kito pasirinkimo, nes kitu atveju, ji būtų neišgyvenusi“, – pasakojo amerikietis.

2016 metų liepos 6 d. priimtos įstatymo pataisos nurodo, kad pilietybė atkuriama asmeniui, kuris iš Lietuvos pasitraukė ar išvyko iki 1990 metų kovo 11 dienos, išskyrus keitusius gyvenamąją vietą po 1940 metų birželio 15 dienos buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje. Asmenys, atitinkantys įstatymo nuostatas, Lietuvos pilietybę gali susigrąžinti neprarasdami dabar turimos kitos valstybės pilietybės.

Šios LR Pilietybės įstatymo redakcijos įsigaliojo praėjus dviems mėnesiams po to, kai Davidas pateikė paraišką dėl Lietuvos pilietybės suteikimo.

„Įstatymo pataisa buvo priimta jau po to, kai aš pateikiau paraišką. Jei departamentas būtų paraišką peržiūrėjęs anksčiau, aš būčiau gavęs pilietybę. Tai yra nesąžininga. Aš ir mano močiutė nusivylėme tuo“, – sakė Davidas.

Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė aiškina, kad Davido paraiškos nagrinėjimas užtruko būtent dėl minėtos LR pilietybės įstatymo redakcijos.

„Jeigu visi dokumentai tvarkingi, paprastai sprendimus priimame per 6 mėnesius, skaičiuojant nuo prašymo gavimo Migracijos departamente dienos. Tačiau pernai metais buvome sustabdę daug bylų, laukdami įstatymo pataisų, o joms įsigaliojus atnaujinome jų nagrinėjimą. Taip pat padaugėjo naujai teikiamų pilietybės prašymų. Taigi mūsų darbuotojų darbo krūvis labai išaugo, todėl prašymų nagrinėjimo trukmė pailgėjo“ , – sakė E. Gudzinskaitė.

Anglų kalba Migracijos departamente – egzotika

Davidą ne tik nuvylė, bet ir šokiravo, kad migracijos departamento darbuotojai visai nemoka anglų kalbos ir su jais susikalbėti buvo „kažkokia katastrofa.“

Paprasti žmonės, kuriuos sutikau gatvėje, žymiai geriau kalbėjo ir suprato angliškai nei departamento darbuotojai.

„Noriu pabrėžti, kad žmonės, kurie dirba migracijos departamente, sunkiai kalba angliškai. Paprasti žmonės, kuriuos sutikau gatvėje, žymiai geriau kalbėjo ir suprato angliškai nei departamento darbuotojai. Mane tai ne tik nustebino, bet ir nuliūdino, nes buvo sunku su jais bendrauti, viską aiškiai suprasti ir viską jiems aiškiai paaiškinti“, – teigė Davidas.

Amerikietis tvirtina, kad jam buvo pasakyta, jog Lietuvos pilietybė jam bus suteikta tik tuomet jei jis atsisakys JAV pilietybės.

„Aš sunkiai juos supratau, – dar kartą pabrėžė Davidas. – Bet ką tikrai supratau, kad Lietuvos pilietybę galėsiu gauti tik tada, jei atsisakysiu JAV pilietybės. Ir kad taip yra dėl to, jog mano močiutė po 1940 metų išvyko į Uzbekistaną, o tai neatitinka naujo įstatymo. Manęs taip pat buvo prašoma pateikti papildomus dokumentus.“

Davidas nesuprato kodėl Migracijos departamentas paprašė pateikti dokumentus, patvirtinančius, ar į Uzbekiją pabėgusi Helen grįžo gyventi į Lietuvą, kada išvyko į Vokietiją ir Jungtines Valstijas. Taip pat jo prašoma pateikti dokumentus, įrodančius Davido močiutės vardo keitimą. Kai Davido močiutė gyveno Lietuvoje oficialiai buvo vadinama Henie, Uzbekijoje jai buvo suteiktas rusiškas vardas Jevgenija, o atvykusi į JAV Davido močiutė pirmą savo vardą pakeitė į amerikietišką atitikmenį Helen.

Taip yra dėl to, jog mano močiutė po 1940 metų išvyko į Uzbekistaną, o tai neatitinka naujo įstatymo.

Amerikietis tvirtino, kad jau dabar pateiktiems dokumentams surinkti prireikė kelių metų, neaišku kiek laiko užtruktų surasti naujai prašomų dokumentų, o kai kurių dokumentų gal net nepavyks gauti. Pavyzdžiui, Davido prašoma pateikti dokumentą, patvirtinantį Davido tėčio vardo keitimą, mat Davido tėčio gimimo liudijime įrašytas Rubin vardas, o paties Davido gimimo liudijime jo tėčio vardas įrašytas kaip Robert Edward.

„Mano tėčiui niekuomet dėl jokių priežasčių neprireikė pasikeisti savo vardą gimimo liudijime, dėl bendrojo įstatymo, galiojančio Kalifornijos valstijoje. Mano tėtis neturi nė vieno legalaus įrašo „Ruben“ vardu, išskyrus gimimo liudijimą. Visi kiti jo oficialūs asmens tapatybės dokumentai yra išduoti Robert Edward vardu ir jį mano tėtis naudoja praktiškai visą gyvenimą. Antrą vardą Edward jis pradėjo naudoti dėl angliškesnio ir labiau amerikietiško skambesio. Amerikoje antras vardas nėra sureikšminamas ir jis neakcentuojamas“, – pasakojo Davidas.

Dar ne viskas prarasta?

Migracijos departamento direktorė dėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų negalėjo išsamiai komentuoti Davido situacijos. Ji apibendrintai aiškino, kad šiuo metu Davidui yra pateikta išsami informacija apie jo bylos nagrinėjimo eigą ir trūkumus, kuriuos jis turi pašalinti, o galutinis sprendimas dar nėra priimtas.

Ar Davidui galėtų būti suteikta pilietybė pagal iki liepos 6 d. galiojusią Pilietybės įstatymo redakciją, atsakyti negalime, nes mums trūksta informacijos.

„Priėmimo metu migracijos departamente Davidui buvo pranešta ne apie sprendimą, o apie tai, kad trūksta dokumentų sprendimui priimti. Ar Davidui galėtų būti suteikta pilietybė pagal iki liepos 6 d. galiojusią Pilietybės įstatymo redakciją, atsakyti negalime, nes mums trūksta informacijos. Gavę papildomus dokumentus, tęsime prašymo nagrinėjimą. Šiuo metu negalime atsakyti, kokį sprendimą siūlysime vidaus reikalų ministrui“ – sakė E. Gudzinskaitė.

Jau 11 asmenų pasakė „ne“

Davido istorija – tai ne vienetinis atvejis. Migracijos departamento duomenimis, įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai, priimta 11 sprendimų neatkurti Lietuvos Respublikos pilietybės, kai asmuo neatsisakė turimos kitos valstybės pilietybės, dėl to, kad asmens tėvai, seneliai ar proseneliai išvyko iš Lietuvos į Sovietų Sąjungą po 1940–06–15.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Andrius Kubilius buvo vienas iš įstatymo pataisą inicijavusių politikų. Anot jo, įstatymu numatyti, kad asmenys, keitę gyvenamąją vietą po 1940 m. birželio 15 d. buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje, kartu su turima pilietybe negali būti Lietuvos piliečiais, buvo nuspręsta dėl to, kad nesuteikti pilietybės Rusijos piliečiams yra siekiama jau nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Andrius Kubilius: „Geranoriški valdininkai tikrai galėtų rasti sprendimą, jeigu to norėtų.“

„Lietuvos valstybė nenori, kad būtų daug asmenų, kurie tuo pat metu turi Lietuvos ir dabartinės Rusijos pilietybę. To buvo vengiama nuo pat 1990–03–11. Dabartinė Kremliaus valdžia neslepia, kad kituose regionuose, ji Rusijos pilietybę išnaudoja tam, kad galėtų deklaruoti savo norą ginti asmenų, turinčių Rusijos pilietybę, interesus“, – raštu komentavo A. Kubilius.

Jis pridūrė, kad jei yra tokių išskirtinių atvejų kaip Davido, Migracijos departamentas turėtų vertinti tai sveiku protu, pats galvotų ir siūlytų sprendimus, LR pilietybės įstatymo pataisas, jei mato, kad jų reikia.

„Jūsų pateiktos konkrečios istorijos atveju, kai moteris išvyko į Uzbekistaną, o po to persikėlė į JAV, galėtų būti Migracijos departamento sprendžiama paprasčiau, jeigu jie traktuotu, kad šiai šeimai Uzbekistanas buvo tik tarpinė stotelė pakeliui į JAV. Nežinodamas visos istorijos ir šios šeimos tikslios biografijos, negaliu teigti, kad toks kelias yra galimas, tačiau geranoriški valdininkai tikrai galėtų rasti sprendimą, jeigu to norėtų“ – teigė A. Kubilius.

Vieniems pakenkė – kitiems padėjo

Litvakų palikuonims, kaip Davidas, kurio protėviams nebuvo kito pasirinkimo, tik kaip išvykimas į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją, įstatymo pataisos sukėlė daugiau keblumų norint gauti Lietuvos pilietybę. Tačiau, pasak A. Kubiliaus, tuo pačiu nauja įstatymo redakcija kitiems litvakams Lietuvos pilietybės susigrąžinimo procesą padarė žymiai paprastesnį.

Pasak A. Kubiliaus, iki šios įstatymo redakcijos Migracijos departamentas reikalaudavo iš kiekvieno asmens asmeniškai įrodyti, kad jo protėviai iki 1940 metų iš Lietuvos pasitraukė dėl kokio nors asmeniškai grėsusio pavojaus, o tai sukeldavo daug problemų litvakams gauti Lietuvos pilietybę, išsaugant jau turimą kitos valstybės pilietybę.

„Litvakams prieš šios pataisos priėmimą buvo iškilę problemų susigrąžinant Lietuvos pilietybę, nes vienas iš teismų, išnagrinėjęs moters, po 1940 m. išvykusios į Maskvą, prašymą sugrąžinti jai Lietuvos pilietybę, išaiškino, kad jai tai nepriklauso. Bet teismo išaiškinimas leido valdininkams apsunkinti pilietybės susigrąžinimą litvakams, dėl ko nukentėjo šimtai ir tūkstančiai. Mes tai išsprendėme“ – tvirtino A. Kubilius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"