Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

J. Milius: Baltijos šalys ir Lenkija galėtų sukurti kiaulių maro vakciną

 
2016 01 15 17:31
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuva siekia steigti mokslo centrus, kurie kurtų vakciną nuo afrikinio kiaulių maro. Pasak Veterinarijos tarnybos vadovo, šį darbą turėtų pasidalinti trys Baltijos šalys ir Lenkija, o veiklai reikėtų prašyti Europos Komisijos finansavimo.

„Mes įkūrėme afrikinio kiaulių maro institutą prie mūsų tarnybos ir dabar žadame kalbėti Lenkijoje su visomis keturiomis valstybėmis pagaliau apie vakcinos kūrimą. Apjungsime Lenkijos mokslininkus, Latvijos, Estijos“, – penktadienį Berlyne vykstančioje „Žaliojoje savaitėje“ žurnalistams sakė Jonas Milius.

Pasak jo, keturios valstybės, kuriose šiuo metu išplitęs maras, turėtų pasidalinti funkcijomis, kuriant vakciną bei tiriant kitas su liga susijusias problemas.

J.Milius teigė, kad tokio centro išlaikymui reikės ES lėšų. Pasak jo, siūlomi du tyrimų centro steigimo variantai: vienas, valdomas ir finansuojamas Komisijos, o kitas – valdomas valstybių, tačiau atskiros jo programos taip pat finansuojamos EK.

„Šiandien sunku pasakyti (kiek lėšų reikės – BNS), priklausys nuo atliekamų priemonių. Šiandien mokslininkai negali atsakyti, kiek šernas migruoja Lietuvoje – tai tirs biologai, medžiotojai. (...) Taip pat neaiškus viruso atsparumas, vakcinos kūrimas. Daug klausimų, kuriuos turime atsakyti“, – aiškino J.Milius.

Anot jo, idėjai sausio 26 dieną turės pritarti Latvija, Estija ir Lenkija. Jei valstybių veterinarų ir ministrų susitikime idėjai bus pritarta, tuomet bus laukiama EK pritarimo.

J.Milius tkino, kad maro grėsmė darosi vis aktualesnė Europos Sąjungai – Ukrainoje ligos židiniai artėja prie Rumunijos sienos. Jeigu užkratas patektų į šią šalį, ligą suvaldyti, pasak jo, būtų sudėtinga.

Afrikinis kiaulių maras iš Baltarusijos į Lietuvą pateko 2014 metų vasarą. Netrukus užkratas nustatytas ir Lenkijoje, o vėliau – Latvijoje ir Estijoje. Nors Lietuva bando suvaldyti ligą naikindama šernus, užkrėstose teritorijose gyventojams skerdžiant kiaules, tačiau liga nesitraukia. Veterinarai nuolat nustato ligos atvejų sumedžiotuose arba padvėsusiuose šernuose.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"