Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Įžvelgia prieštaravimą Konstitucijai projekte dėl plačios dvigubos pilietybės

 
2016 07 17 12:46
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

 Seimo teisininkai teikia neigiamą išvadą dviejų socialdemokračių projektui, kuris smarkiai išplėstų dvigubos pilietybės galimybes.

Nuostata, jog Lietuvos piliečiai, pilietybę įgiję gimdami, konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiais, prieštarauja Konstitucijai, savo išvadoje pažymi teisininkai.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas atkreipia dėmesį, kad absoliuti dauguma Lietuvos piliečių ją įgijo gimimu, o siūlomos pataisos sudarytų teisines prielaidas dvigubai pilietybei tapti paplitusiu reiškiniu.

Pasak teisininkų, tai galimai neatitinka Konstitucijos, nes joje įtvirtintas bendras draudimas turėti ir Lietuvos, ir kitos valstybės pilietybę: „niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti ir negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų paplitęs reiškinys, teigiama departamento išvadoje.

Dvi socialdemokratės Birutė Vėsaitė bei Orinta Leiputė registravo Pilietybės įstatymo pataisą, kad „Lietuvos Respublikos piliečiai, pilietybę įgiję gimdami, konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiais“.

Plačiau leisti dvigubą pilietybę prašo išeiviai, tačiau Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės tokie pokyčiai galimi tik pakeitus Konstituciją, o pilietybę apibrėžiantis straipsnis keičiamas tik referendumu.

Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu.

Taip pat yra numatytos išlygos, kad dvigubą pilietybę išlaikyti gali užsienyje gimę vaikai, jei kitos šalies pilietybę įgijo gimdami, taip pat tiems, kurie kitą pilietybę įgijo automatiškai per santuoką su kitos šalies piliečiu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"