Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Įtakingiausios pasaulio moters vizitas sustiprins draugystę

 
Ekspertų vertinimu, Angela Merkel ir jos aplinka ganai gerai supranta mūsų šalies nerimą dėl geopolitinės situacijos.
Ekspertų vertinimu, Angela Merkel ir jos aplinka ganai gerai supranta mūsų šalies nerimą dėl geopolitinės situacijos. AFP/Scanpix nuotrauka

Trečiąkart vizito į Lietuvą šiandien atvyksta viena galingiausių pasaulio politikių – Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Nors dvišaliai santykiai apibūdinami kaip itin geri, esama dalykų, dėl kurių Vilniaus ir Berlyno nuomonė gerokai skiriasi. Jie taip pat turėtų būti aptarti.

A. Merkel vizitas atspindi pastaraisiais metais itin sustiprėjusius Lietuvos ir Vokietijos ryšius tiek dvišaliu pagrindu, tiek bendradarbiaujant Europos Sąjungoje (ES) ir NATO. Vokietijos kanclerė Vilniuje susitiks su prezidente Dalia Grybauskaite, Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerais: Sauliumi Skverneliu, Mariu Kučinskiu bei Juriu Ratu. A. Merkel aplankys Rukloje dislokuotus Vokietijos karius, vadovaujančius NATO priešakinių pajėgų batalionui mūsų šalyje.

Anot prezidentūros, D. Grybauskaitė su A. Merkel aptars svarbiausius ES darbotvarkės klausimus, bendradarbiavimą gynybos srityje, tolesnes ekonominių ir verslo ryšių perspektyvas. Jau šį rudenį Bendrijos laukia neatidėliotini sprendimai dėl atsako į migracijos iššūkius, ateities santykių su Jungtine Karalyste, naujo daugiamečio ES biudžeto – būtent šiems klausimams bus skirta daugiausia dėmesio per D. Grybauskaitės ir A. Merkel susitikimą. „Kylančio populizmo, nacionalizmo, izoliacinių nuotaikų akivaizdoje Europai itin reikalinga atsakinga lyderystė, todėl Lietuva tvirtai remia Vokietijos ir kanclerės A. Merkel pastangas stiprinti ES bei jos vaidmenį pasaulyje“, – teigiama prezidentūros pranešime spaudai.

Vokietija – strateginė Lietuvos saugumo partnerė, todėl su A. Merkel D. Grybauskaitė aptars geopolitinius iššūkius, bendradarbiavimą stiprinant gynybą ir įgyvendinant NATO viršūnių susitikime priimtus sprendimus. Lietuvos ir visos Europos saugumui svarbu, kad mūsų regioną Aljanso pastiprinimas galėtų pasiekti kuo greičiau, o priešakinės NATO pajėgos būtų sustiprintos ir oro bei jūrų gynybos elementais.

Šaukštas deguto

Lietuvą ir Vokietiją sieja intensyvūs ekonominiai ryšiai. Ši valstybė – trečia didžiausia užsienio investuotoja mūsų šalyje, jos investicijos siekia 1,1 mlrd. eurų. Praėję metai buvo patys sėkmingiausi pritraukiant investicijų iš Vokietijos. D. Grybauskaitės ir A. Merkel susitikimo metu bus svarstoma, kaip dar geriau išnaudoti dvišales ekonominio bendradarbiavimo galimybes, ypač didelę pridėtinę vertę turinčiuose informacinių technologijų, biotechnologijų, pramoninės inžinerijos sektoriuose.

Nors dvišaliai Lietuvos ir Vokietijos santykiai yra labai geri, esama dalykų, dėl kurių valstybių nuostatos išsiskiria. Pavyzdžiui, dėl bendro Vokietijos ir Rusijos projekto – Baltijos jūros dugnu planuojamo tiesti dujotiekio „Nord Stream 2“. Berlynas laikosi pozicijos, kad tai komercinis projektas. Lietuva projektui nepritaria ir įžvelgia politinių aspektų, neatitinkančių ES politikos. Šis klausimas gali būti gvildenamas ir susitikimuose su A. Merkel.

Santykiai – tobuli

Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Vokietija grupės pirmininko konservatoriaus Kęstučio Masiulio teigimu, dvišaliai Lietuvos ir Vokietijos santykiai yra labai geri, o ateityje ši tendencija neabejotinai bus išlaikyta.

„Prieš pusmetį lankantis Bundestage teko kalbėtis su vienu iš keturių A. Merkel patarėjų. Jis pažymėjo, kad šiuo metu mūsų valstybių santykiai tokie tobuli, kad susitikę nelabai turime diskutuotinų klausimų, nes beveik visais klausimais mūsų požiūriai sutampa“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Pastaruoju metu, K. Masiulio akimis, nyksta ir skirtumai dėl požiūrio į Rusiją. „Lankydamasis Bundestage visuomet jausdavau pareigą išsakyti mūsų požiūrį šiuo klausimu, o vokiečiai išsakydavo savąjį. Jis būdavo kitoks. Vokiečiai sakydavo, kad pernelyg sureikšminame iš Rusijos kylančias grėsmes, ir aiškindavo tai istorinėmis aplinkybėmis“, – pasakojo parlamentaras. Jo teigimu, tėra likęs vienintelis didelis nuomonių skirtumas – dėl „Garzprom“ dujotiekio „Nord Stream 2“. „Vokiečiai aiškina, kad tai grynai komercinis projektas, o mes jį vertiname kaip geopolitinį“, – dėstė Seimo narys.

Vokietijoje dažnai viešintis K. Masiulis pasidžiaugė, kad ne tik mes turime ko pasimokyti iš vokiečių, bet ir vokiečiai – iš mūsų. „Pirmą kartą mano politinėje biografijoje Tiuringijos žemės parlamentas paprašė mus būti mokytojais, pasidalyti patirtimi, kaip mums pavyko išsiskirti Europoje pagal e. valdžios projektus, valstybės paslaugų skaitmenizavimą“, – kalbėjo parlamentaras.

Anot jo, Seimo nariai aktyviai bendradarbiauja ne tik su Bundestago, bet ir su atskirų Vokietijos žemių parlamentais.

Ramūnas Vilpišauskas: „Galbūt dabar skiriasi ir požiūris į transatlantinius santykius, partnerystę su JAV."
Ramūnas Vilpišauskas: „Galbūt dabar skiriasi ir požiūris į transatlantinius santykius, partnerystę su JAV."

Geros perspektyvos

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas neabejojo, kad A. Merkel vizitas į Lietuvą yra reikšmingas, nes Vokietija – viena svarbiausių ES šalių.

Dalies ekspertų teigimu, dabar, kai esama daug neaiškumų dėl JAV politikos Baltuosiuose rūmuose šeimininkaujant Donaldui Trumpui, Vokietija apskritai tampa pagrindine liberalių demokratijų bendrijos valstybe. Be to, ši šalis vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO batalionui, intensyvūs mūsų šalių ekonominiai ryšiai. „Manau, kad dvišaliai Lietuvos ir Vokietijos santykiai yra geri. Ypač jei vertintume abiejų šalių vadovių – D. Grybauskaitės ir A. Merkel – santykius. Tačiau, žinoma, yra klausimų, kuriais šalių pozicijos skiriasi, pavyzdžiui, dėl „Nord Stream 2“ projekto. Energetikoje Vokietija tradiciškai yra linkusi vadovautis savo ekonominiais interesais, dažnai vienašališkai priima sprendimus. Tai ne visada sutampa su tuo, kaip šiuos klausimus vertina Lietuva ar apskritai Baltijos šalys bei Lenkija“, – aiškino politologas.

R. Vilpišausko manymu, A. Merkel ir jos aplinka gana gerai supranta mūsų šalies nerimą dėl geopolitinės situacijos. Tačiau Vokietijos politinėje padangėje esama ir kitokių nuomonių šiuo klausimu, taip pat dėl nusiteikimo modernizuoti šalies karines pajėgas ar skirti didesnį finansavimą gynybai.

Dalia Grybauskaitė su Angela Merkel aptars svarbiausius ES darbotvarkės klausimus, bendradarbiavimą gynybos srityje, tolesnes ekonominių ir verslo ryšių perspektyvas.

„Šiuo požiūriu išsiskiria pagrindinių koalicijoje esančių partijų – krikščionių demokratų ir socialdemokratų – pozicijos. Partija, kelianti daugiausia diskusijų Vokietijoje – „Alternatyva Vokietijai“ turi apskritai kitokį požiūrį į santykius su Rusija ir geopolitinę situaciją. Vokietijoje ta diskusija vyksta ir, manau, ji svarbi, nes nuo jos priklauso ir šalies valdančiųjų politinis nusiteikimas daugiau dėmesio skirti karinėms pajėgoms. O tai svarbu ir kitoms NATO narėms, tokioms kaip Baltijos valstybės“, – kalbėjo jis.

Vertindamas dvišalių santykių perspektyvas R. Vilpišauskas pažymėjo, kad yra daug klausimų, dėl kurių Lietuvos ir Vokietijos politikai sutaria. Ekonominiai tarpusavio santykiai yra intensyvūs ir abipusiškai naudingi, Vokietijos verslas daug investuoja mūsų šalyje. Panaši ir abiejų valstybių pozicija euro zonos klausimais, pavyzdžiui, dėl protingos viešųjų finansų politikos.

„Tačiau, kaip ir sakiau, yra klausimų, kuriais pozicijos išsiskiria. Be minėto „Nord Stream 2“, galbūt dabar skiriasi ir požiūris į transatlantinius santykius, partnerystę su JAV. Skirtinga šalių situacija ir migracijos, imigrantų politikos požiūriu. Man atrodo, kad nepaisant tų skirtumų santykių perspektyvos vis dėlto yra geros. Tiesiog reikia, kad abiejų šalių vadovai būtų linkę įsigilinti į viena kitos reikalus, rūpesčius ir parodyti supratingumą. Tai pagrindinė sąlyga“, – įsitikinęs TSPMI vadovas.

Linas Kojala: "Nevertėtų tikėtis, kad visi Vokietijos priimami sprendimai atitiks mūsų strategines pozicijas."
Linas Kojala: "Nevertėtų tikėtis, kad visi Vokietijos priimami sprendimai atitiks mūsų strategines pozicijas."

Suartina strateginiai sprendimai

Pasak Rytų Europos studijų centro direktoriaus Lino Kojalos, Vokietijos ir Lietuvos dvišaliai santykiai yra labai geri, ypač pastaraisiais metais. Tai lemia kelios aplinkybės, tarp jų – strateginiai politiniai sprendimai.

„Žinome istorinius sprendimus, kuriuos dėl Lietuvos padarė Vokietija, pirmiausia, dėl karių dislokavimo. Tikrai nebuvo lengva priimti tokį sprendimą, bet A. Merkel jį palaikė, o koalicinė vyriausybė tam pritarė. Lietuva visada užims svarbią vietą Vokietijos užsienio politikoje vien jau dėl šios priežasties“, – teigė politologas.

Be to, sutampa Lietuvos ir Vokietijos pozicijos dėl ES ir jos ateities perspektyvų. Šiuo požiūriu Lietuva skiriasi nuo Lenkijos ar Vengrijos, kurių santykiai su Europa, anot L. Kojalos, yra kur kas sudėtingesni. „Manau, dėl to Vokietija Lietuvą vertina kaip stabilią ir patikimą partnerę“, – pabrėžė jis.

L. Kojala taip pat akcentavo, kad didžiausia dvišalių santykių „rakštis“ yra „Nord Stream 2“. Jo teigimu, Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis, Lenkija, Skandinavijos valstybėmis kritiškai vertina šį projektą ir mano, kad jis neatitinka ES energetikos politikos principų, nedidina ES energetinio nepriklausomumo. Tačiau, anot politologo, vertinant šią situaciją reikia turėti omenyje nuolatinį Vokietijos politikos balansavimą, pačios A. Merkel partijos koalicinius santykius su Vokietijos socialdemokratais, kurie yra aktyvūs šio projekto rėmėjai.

„Ko gero, nevertėtų tikėtis, kad visi Vokietijos priimami sprendimai atitiks mūsų strategines pozicijas. Tačiau manau, kad šis nesutarimas mūsų santykių labai neaptemdys“, – teigė L. Kojala. Jo akimis, tolesnė dvišalių santykių raida, nors ir priklausys nuo kai kurių politinių aplinkybių, bus sėkminga. „Bendradarbiavimas turi ilgalaikę perspektyvą. Juolab kad D. Grybauskaitės statusas Europos politikoje yra toks, kad ji ir toliau bus aktyvi, galbūt tarptautinėse institucijoje, padės išlaikyti artumą ypač su A. Merkel“, – dėstė politologas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"