Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Išvyti 3 rusų diplomatai: ar Lietuva tikrai „pasikuklino“?

 
2018 03 27 9:52
Tikėtina, kad pastaruoju metu vykstantis Rusijos diplomatų išvarymas iš daugelio Vakarų valstybių yra tik pirmasis atsako Rusijai etapas. /
Tikėtina, kad pastaruoju metu vykstantis Rusijos diplomatų išvarymas iš daugelio Vakarų valstybių yra tik pirmasis atsako Rusijai etapas. / Šarūno Mičiulio fotomontažas

Vakar Lietuva išsiuntė 3 Rusijos diplomatus, o tiksliau, po diplomatine priedanga dirbančius žvalgus. Praėjusią savaitę prezidentės daryti pareiškimai Rusijos atžvilgiu leido manyti, kad išsiunčiamų šnipų kiekis galėjo būti didesnis, tačiau tokio pobūdžio sprendimus lemia objektyvios priežastys.

Tradiciškai, bet kuriai valstybei nusprendus išvyti kitos šalies diplomatinės misijos darbuotojus, atsižvelgiama į keletą aspektų, nulemiančių, kiek identifikuotų žvalgų išsiųsti ir kaip „garsiai“ tai padaryti.

Tokiais atvejais, kaip pastarasis (veikiausiai tik prasidėjęs) Rusijos ambasadų įvairiose šalyse „valymas“ vykdomas deklaratyviai, nes yra atsakas į priešiškus ir agresyvius Maskvos žvalgybos tarnybų veiksmus Jungtinėje Karalystėje.

Kitais atvejais, kai pavyzdžiui, nebeapsikenčiama su itin įžūliai veikiančiu šnipu, jam „tyliai“ pasiūloma išvykti ir diplomatinis konfliktas nekeliamas į viešumą.

Sprendžiant, kiek diplomatų dera skelbti persona non grata, taip pat atsižvelgiama į tą faktą, kad toks pat skaičius tai darančios šalies diplomatų taip pat bus grąžintas namo, nepriklausomai nuo to, ar jie žvalgai, ar tikri diplomatai.

Neretai tokiais atvejais paisoma ir kontržvalgybos tarnybų nuomonės – kontroliuoti jau atpažintų šnipų veiklą dažnai yra parankiau, nei mėginti „išskaičiuoti“ naujus šnipus, ypač jei vienu ypu keičiamas didelis diplomatinės atstovybės darbuotojų skaičius.

Jungtinė Karalystė išsiuntė 23 Rusijos diplomatus, o JAV – 61. Lietuva, nusprendusi išvyti 3, gali atrodyti kukliai, tačiau nereikia pamiršti, kad tai yra tik viena iš priemonių, kurias JAV ir ES valstybės taiko Maskvai, o pats diplomatų išsiuntimo faktas savaime aiškiai demonstruoja valstybės poziciją.

Kaip LŽ teigė politologas Vytis Jurkonis, tai, kad išsiunčiama nedaug rusų diplomatų, nereiškia, kad Maskvos nemalonumai tuo ir baigsis. „Manau, kad tai – ne pabaiga. Kita vertus, žiūrint į Vokietiją, Prancūziją ar net Švediją, tie 3 neatrodo mažai“, – sakė Vytis Jurkonis.

Pasak politologo, socialiniuose tinkluose jau pasklido anekdotas apie tai, kad „Suomija išsiuntė tik vieną, nes mažiau neįmanoma“, tačiau ir tokia tarptautinė reakcija yra smūgis Kremliui. „Esu įsitikinęs, kad ir tokio žingsnio Kremlius nesitikėjo, nes iki tol buvo daugiau kalbų ar pareiškimų, o veiksmo jokio arba „ant popieriaus“. Svarbu nusiųsti signalą, kad šį kartą viskas nebus 'kaip visada“, – teigė LŽ pašnekovas.

„Neabejoju ir tuo, kad yra „apsišvietusių“ ir todėl ne tokių kenksmingų šnipų, tad geriau juos stebėti, nei sulaukti naujų ir aiškintis, kuris iš jų yra šnipas. Bet kuriuo atveju, esu įsitikinęs, kad šis atsakas nėra paskutinis ir Kremlius dar sulauks daugiau „dovanų“.

Politologas Laurynas Jonavičius LŽ sakė, kad klaidinga manyti, kad Lietuva pasielgė pernelyg „kukliai“. Tai rodo ir santykinis palyginimas su kitomis rusų diplomatus išsiuntusiomis valstybėmis. „Siekta pademonstruoti solidarumą su Jungtine Karalyste, o ne pradėti kažkokį karą prieš šnipus. Ši kova paprastai vyksta nematomai ir negirdimai. Be to, vertinant, kiek rusų diplomatų išsiuntė kitos ES šalys, mes santykinai daug jų „atsikratėm“. Todėl nesakyčiau „tik tiek“, – LŽ teigė politologas.

Gynybos apžvalgininkas Audrius Bačiulis savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ taip pat teigė, kad 3 diplomatų išsiuntimo iš Lietuvos palyginimas su gausiu iš JAV išvaromu būriu gali sudaryti įspūdį, kad Lietuva pasikuklino, tačiau apžvalgininkas taip pat pažymi, kad tokioje situacijoje reikia atsižvelgti į objektyvias aplinkybes. „Lietuva su 3 išvaromaisiais kuklokai atrodo, bet, kita vertus, jei vyti daugiau, tai teks uždaryti mūsų ambasadą Maskvoje, kai Rusija analogišką kiekį mūsiškių išvarys“, – rašė Audrius Bačiulis.

Rusijos ambasados deklaruojamais duomenimis, Lietuvoje šiuo metu dirba 36 rusų diplomatai. Kaip LŽ jau rašė vakar, Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje teigiama, kad Rusijos žvalgybos tarnybų (SVR ir GRU) karininkai sudaro apie trečdalį visų Lietuvoje dirbančių Rusijos diplomatų.

Anot VSD – AOTD ataskaitos, Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybas – Užsienio žvalgybos tarnybą (SVR), Generalinio štabo Vyriausiąją valdybą (GRU) ir Federalinę saugumo tarnybą (FSB) – domina nevieša informacija apie Lietuvos pozicijas ES, NATO, santykius su NVS valstybėmis.

Taip pat siekiama gauti duomenų apie Lietuvos užsienio politikos formuotojus, vidaus politiką ir santykius tarp valdžios institucijų, apie partijų ir politikų nuostatas Rusijos atžvilgiu, santykių su Rusija gerinimu suinteresuotus Lietuvos verslininkus.

Primenama, kad rusų žvalgybininkai prisidengia ne tik įprasta diplomatine priedanga, bet veikia įvairiais kitais pavidalais – kaip verslo, žiniasklaidos, mokslo, įvairių delegacijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Ataskaitoje taip pat primenama, kad žvalgybinę veiklą vykdo ne tik tos tarnybos, kurioms ji priskiriama tradiciškai. Pavyzdžiui, FSB pavaldi Pasienio tarnyba taip pat nėra Vakarų valstybėse įprastas vien pasienio apsaugos funkcijas vykdanti institucija. Ji taip pat turi savo žvalgybos uždavinius Lietuvoje. „Prieš Lietuvą, kaip ir kitas su Rusija besiribojančias ES ir NATO valstybes,

Rusijos žvalgybos tarnybos agresyviai ir aktyviai veikia iš Rusijos teritorijos. Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos savo teritorijoje taikinius renkasi tarp joje besilankančių ar dirbančių Lietuvos verslininkų, diplomatų, teisėsaugos ir valstybės institucijų tarnautojų, kitų politinių ir verslo ryšių turinčių Lietuvos piliečių“, – teigiama dokumente.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"