Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Istorinis biudžetas visų problemų neišspręs

 
2017 12 13 6:00
Vilius Šapoka: "Manau, kad Vyriausybė pateikė subalansuotą variantą. Džiaugiuosi, kad Seimas didele balsų persvara pritarė tokiam projektui.“
Vilius Šapoka: "Manau, kad Vyriausybė pateikė subalansuotą variantą. Džiaugiuosi, kad Seimas didele balsų persvara pritarė tokiam projektui.“ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pirmas šią kadenciją valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) suformuotos Vyriausybės parengtas valstybės biudžetas kitąmet žada pilnesnes kišenes, sotesnį ir saugesnį gyvenimą. Patys kūrėjai vakar Seime svarbiausią šalies finansinį dokumentą vadino istoriniu, opozicija pasigedo prioritetų ir ateities vizijos.

Už premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės sudėliotą 2018 metų biudžetą vakar balsavo 84 parlamentarai, prieš buvo 29, susilaikė 15 politikų. Kad jis geresnis nei šiųmetis, kurį rengė socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus ministrų kabinetas, pripažino net kai kurie opozicijos atstovai.

Tris valandas, kol buvo svarstomi parlamentarų prašymai skirti lėšų konkretiems jų rinkimų apygardų objektams ir projektams finansuoti, Seimo tribūnoje vakar praleidęs finansų ministras Vilius Šapoka visas iniciatyvas „nugesindavo“ fraze „nepritarti dėl finansinių galimybių trūkumo“. Vyriausybės nesugraudino seimūnų prašymai skirti pinigų rajonų mokykloms, ligoninėms, stadionams, baseinams, aikštynams. Tačiau liko nusivylę ir pastaruoju metu dėl mažų atlyginimų akcijas rengę aukštųjų mokyklų dėstytojai, studentai, medikai.

Valstybės ir savivaldybių, „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) bei kitų valstybės fondų biudžetai vadinami valstybės viešaisiais finansais, konsoliduotu biudžetu, valdžios sektoriaus balansu. Būtent konsoliduotas biudžetas kitąmet bus perteklinis, nors jo dalis – valstybės biudžetas – bus deficitinis. Skylės dydis – 487 mln. eurų. Seimas vakar taip pat priėmė „Sodros“ ir PSDF biudžetus.

Subalansuotas variantas

Finansų ministro teigimu, 2018 metų biudžetas – išskirtinis. Jame daugiausia dėmesio skiriama skurdui mažinti, šalies saugumui užtikrinti, sveikatos apsaugai stiprinti, verslumui ir investicijoms skatinti ir savivaldybių finansiniam savarankiškumui. „Svarbus faktas, kad tai pirmas nedeficitinis biudžetas po nepriklausomybės atkūrimo, o socialinei atskirčiai mažinti papildomai skiriama 600 mln. eurų“, – Seimo tribūnoje kalbėjo V. Šapoka. Jis atkreipė dėmesį, kad kitąmet Lietuva pirmą kartą įvykdys savo įsipareigojimus NATO sąjungininkams ir krašto apsaugai skirs 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – 873 mln. eurų.

„Tai socialiai orientuotas biudžetas, gerinantis gyvenimą tiems, kuriems labiausiai to reikia, padedantis ilgalaikius pamatus tęsti neišvengiamai svarbias reformas. Manau, kad 2018 metais kiekvienas Lietuvos žmogus pajus, kad valstybė juo rūpinasi“, – po balsavimo dėkodamas Seimo nariams sakė S. Skvernelis.

Vėliau premjeras pasidžiaugė, jog balsavimas dėl biudžeto parodė, kad Seime turėtų užtekti politinės paramos ir kitoms reformoms vykdyti. „Tai rodo, kad galime susitarti, turėti tų politinių jėgų, kurios realiai nori pažangos šalyje, paramą“, – žiniasklaidai tvirtino S. Skvernelis.

Finansų ministras prisipažino, kad formuojant biudžetą Vyriausybei keltas nelengvas uždavinys. Anot V. Šapokos, pirmiausia reikėjo skirti dideles sumas skurdui mažinti, rasti lėšų ekonomikos augimui palaikyti. „Tuo pat metu turime užtikrinti finansinę drausmę, nes Lietuvos ekonomika „šyla“. Manau, kad Vyriausybė pateikė subalansuotą variantą. Džiaugiuosi, kad Seimas didele balsų persvara pritarė tokiam projektui“, – teigė ministras.

Gaisrą gesina šaukšteliu

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininko liberalo Kęstučio Glavecko nuomone, 2018-ųjų biudžetas geresnis nei ankstesni. Tačiau, anot jo, esminių pokyčių be reformų tikėtis neverta.

Konservatoriaus Manto Adomėno aiškinimu, biudžetas orientuotas ne į ateitį, o į „stagnacinę Vyriausybės politiką, kai nenumatyta reformų finansavimo ir investicijų į ateitį“. „Kaupiamas rezervas, bet neinvestuojama į gyvąjį rezervą, kuris iš tiesų skatinamas emigruoti. Biudžetas nukreiptas prieš jaunimą, ypač akademinį. Švietimui ir mokslui skiriama BVP dalis mažėja“, – tvirtino parlamentaras. Be to, biudžetas, M. Adomėno žodžiais, yra šališkas, nes proteguoja tas visuomenės grupes, kurios turi didesnį Vyriausybės ir premjero palankumą, – jėgos struktūras.

Už pasirinktą kryptį – mažinti socialinę atskirtį – biudžetą pagyrė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė. Kartu ji pažymėjo, kad šiam tikslui skirtos lėšos vis dėlto yra per mažos. „Labai gaila, kad premjeras S. Skvernelis nėra Kalėdų Senelis“, – sakė politikė.

Konservatoriaus Rimanto Jono Dagio manymu, perteklinis biudžetas turėtų tapti šaltiniu, padedančiu spręsti pagrindines senėjimo, emigracijos, mažų atlyginimų problemas. „Visur – gaisras, o mes jį gesiname šaukšteliu vandens“, – piktinosi parlamentaras. Jam pritarė frakcijos kolega Mykolas Majauskas. Pasak jo, valdžios užduotis – ne tik dalyti finansinį pyragą, bet ir pasirūpinti, kad šis būtų didesnis.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūno Juozo Oleko teigimu, biudžetas yra „perdėm antiinteligentiškas, neatspindi šviesuomenės lūkesčių“. „Jei svajojame kurti kūrybišką visuomenę, pirmiausia turime atsižvelgti į švietimą, aukštąjį mokslą, sveikatos apsaugą, o būtent šioms sritims tenka mažiausia prieaugio dalis“, – pabrėžė jis.

Be reformų permainų nebus

„Swedbank“ vyresniosios ekonomistės Lauros Galdikienės nuomone, 2018-ųjų biudžetas – neblogas, tačiau jame iš esmės nėra nieko progresyvaus, „kas suteiktų didesnę viltį Lietuvos ekonomikos plėtrai ilguoju laikotarpiu“. Ekspertė sakė galinti pagirti Vyriausybę už rūpinimąsi viešųjų finansų tvarumu. „Tai itin aktualu šiuo laikotarpiu, kai yra ciklinis ekonomikos pakilimas ir reikia vykdyti anticiklinę fiskalinę politiką. Kitas pliusas – pirmą kartą Lietuvos nepriklausomybės istorijoje yra planuojamas nedeficitinis biudžetas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė L. Galdikienė.

Anot jos, biudžeto pajamos suplanuotos gana ambicingai, didelės jų dalies tikimasi iš ekonomikos augimo. „Tačiau jei situacija pasisuktų prastesne linkme ir Lietuvos ekonomika augtų lėčiau, suplanuotas perteklius gali lengvai ištirpti“, – akcentavo ekonomistė.

Nors Vyriausybės pastangos mažinti skurdą ir atskirtį yra sveikintinos, bet, anot jos, lėšų dalijimas visiems po trupinėlį problemų neišspręs, jos iškils formuojant naują biudžetą. Kaip tikino L. Galdikienė, kol nebus vykdomos esminės mokestinės reformos, visoms probleminėms sritims toliau nuolat stigs finansavimo. „Jau galima buvo susikaupusias problemas pradėti spręsti iš esmės“, – pažymėjo ekonomistė.

Surengė piketą

Biudžeto priėmimo su viltimi laukė dėstytojai, studentai, medikai, kai kurių statutinių organizacijų atstovai. Dėl per mažo finansavimo vakar Seime piketavo nevyriausybinių organizacijų, padedančių smurto artimoje aplinkoje aukoms, atstovai.

Neseniai įkurto Medikų sąjūdžio atstovai Seimo nariams dalijo baltas skareles. Medikai sakė, kad kitąmet jų algoms didinti numatyta suma netenkina. Jie pakartojo siekiantys, kad gydytojams, slaugytojams darbo užmokestis būtų keliamas nuo sausio 1-osios 30 procentų. Tačiau premjeras to nepažadėjo. Anot jo, su medikų organizacijomis konstruktyviai bendradarbiaujama ir jau pasiektas preliminarus sutarimas, kad gydytojams rezidentams algos nuo sausio didės 10 procentų. Nuo gegužės 1-osios planuojamas apie 20 proc. atlyginimų didinimas. S. Skvernelis neatmetė galimybės, kad algos kils ir daugiau.

Pagrindiniai 2018 metų biudžeto skaičiai

Pajamos – per 9,071 mlrd. eurų.

Išlaidos – beveik 9,559 mlrd. eurų.

Išlaidos viršija pajamas 487,6 mln. eurų.

Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos – 2,3 mlrd. eurų.

Daugiausia lėšų numatoma skirti socialinei apsaugai – per 5,3 mlrd. eurų.

Iš perteklinių įplaukų į biudžetą ketinama pradėti kaupti rezervą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"