Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Istorijos tyrimams – naujas impulsas

 
2017 12 15 13:00
Teresė Birutė Burauskaitė: „Tai, kas vyko, sakysime, iki 1991 metų pučo pralaimėjimo: žudynės, persekiojimas – tas laikotarpis yra labai svarbus, bet istoriškai nėra nuosekliai tyrinėjamas, nedokumentuojamas, nėra žmonių apklausų."
Teresė Birutė Burauskaitė: „Tai, kas vyko, sakysime, iki 1991 metų pučo pralaimėjimo: žudynės, persekiojimas – tas laikotarpis yra labai svarbus, bet istoriškai nėra nuosekliai tyrinėjamas, nedokumentuojamas, nėra žmonių apklausų." Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Seime svarstoma, ar pritarti pasiūlymui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC) pavesti naują funkciją – koordinuoti žmonių pasipriešinimo SSRS agresijai po Kovo 11-osios įamžinimą. Kaip tvirtinama, čia atsiveria platus veiklos laukas.

Atitinkamas įstatymo pataisas yra pateikusi Seimo Laisvės kovų komisija. Aiškinama, kad jas paskatino siekiai įamžinti gyventojų pasiaukojimą ginant laisvę ne tik okupacijų metais, bet ir aktyvų pasipriešinimą SSRS vykdomai agresijai atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Jeigu tam bus pritarta, LGGRTC taps koordinuojančia institucija, kuri nagrinės ir istorinius procesus 1990–1993 metais, iki okupacinės kariuomenės išvedimo.

Stiprins savimonę

Seimo Laisvės kovų komisijos nariai aiškino, kad šiuo metu minėto laikotarpio tyrinėjimo, įamžinimo, sklaidos darbai nevyksta kryptingai ir neapima visumos. Anot parlamentarų, reikalinga koordinuojanti valstybės institucija, kuri kartu su kitomis įstaigomis ir asociacijomis užtikrintų visapusišką ir deramą šio laikotarpio įamžinimą.

Koordinavimo tiriant, renkant, sisteminant ir įamžinant įvairiomis formomis vykusį gyventojų pasipriešinimą agresyviems SSRS vykdytiems ekonominiams bei kariniams veiksmams, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, veiklą siūloma perduoti į LGGRTC rankas. Tikimasi, kad nuosekliai surinkta ir viešinama tautai svarbi mūsų valstybės istorijos dalis stiprins savimonę, skatins jaunosios kartos pažangą ir lojalumą Lietuvai.

Fragmentiškas darbas

Kaip sakė LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, problema yra iškilusi seniai. Dabartinis įstatymas numato, kad centras tiria okupacinių režimų 1939–1990 metais laikotarpį, taip pat 1920–1939 metais Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką bei pasipriešinimo jai procesus. Nors laikotarpis po Kovo 11-osios yra tyrinėjamas, šis darbas gana fragmentiškas. „Tai, kas vyko, sakysime, iki 1991 metų pučo pralaimėjimo: žudynės, persekiojimas – tas laikotarpis yra labai svarbus, bet istoriškai nėra nuosekliai tyrinėjamas, nedokumentuojamas, nėra žmonių apklausų. Padaryta daug, bet nėra vientiso istorikų tyrimo. Žinoma, galima pasinaudoti ir kitų tyrėjų darbu, būtinai išlaikant autorystę“, – pasakojo ji. Jeigu LGGRTC būtų pavesta minėta funkcija, laikotarpis po 1990-ųjų esą būtų nuosekliai ir išsamiai ištirtas.

Prieš penkerius metus minint Sąjūdžio jubiliejų LGGRTC darbuotojai pamatė, kad to laikotarpio medžiaga – labai išblaškyta, daug dokumentų yra asmeniniuose archyvuose. „Regis, tai tokie neseni įvykiai, bet kiek mums teko kalbėtis su įvykių, kurie vyko ne tik Vilniuje ar Kaune, bet ir visoje Lietuvoje, liudininkais, jų interpretacijos kartais būna skirtingos. Jos nėra visiškai priešingos, bet labai įdomios požiūrio aspektu. Dabar mums labai lengva spręsti, vertinti žinant, kad laimėjome. Tačiau tada dar nebuvo galima būti garantuotiems, kad tai, ką daro Sąjūdis, paskelbė mūsų Seimo vadovai, kad jau ir esame nepriklausomi, ir galime jaustis esantys savo valstybėje. Todėl labai svarbu surinkti autentišką medžiagą. Kaip žinome, žmonės iškeliauja Anapilin ir išsineša informaciją, jeigu nededama pastangų to įamžinti“, – aiškino T. B. Burauskaitė.

Mažai atskleista medžiaga

T. B. Burauskaitės teigimu, mažai tyrinėtas priedangos organizacijų kūrimas, vykęs po 1990 metų. „Nors Lietuva paskelbė nepriklausomybę, kaip žinome, vis dar veikė visa KGB struktūra. Buvo planuojama strategija, veiksmai ateityje, nes nelabai kas žinojo, kas nutiks. Dabar mums lengva spręsti, bet tuomet dar buvo daug nežinomų aspektų. KGB darbuotojai stengėsi įsitvirtinti kurdami įvairias, ypač su užsienio bendrovėmis susijusias korporacijas, įmones, strateginių objektų darinius. Ši medžiaga labai įdomi ir dar labai mažai atskleista“, – sakė ji.

Kaip pavyzdį T. B. Burauskaitė paminėjo Naujojoje Vilnioje veikusį banko filialą. Per jį ėjo pinigų, kuriais buvo finansuojamas priedangos organizacijų kūrimas, srautai. Lietuvos ypatingajame archyve yra išlikę dokumentų ir apie tai, kaip sovietų saugumo darbuotojai keitė pavardes, norėdami toliau likti Lietuvoje. Panašūs procesai tyrinėjami ir Latvijoje. LGGRTC su kolegomis latviais ateityje žada sukurti bendrą programą ir bendradarbiauti šioje srityje. „Jie turi išlikusių vienos rūšies KGB dokumentų, mes – kitos. Šioje srityje turime suaktyvinti bendradarbiavimą“, – įsitikinusi LGGRTC vadovė.

Kartu T. B. Burauskaitė akcentavo, kad minėtomis įstatymo pataisomis taip pat siekiama pakeisti Genocido aukų muziejaus pavadinimą – jis turėtų būti vadinamas Okupacijų ir laisvės kovų muziejumi. Ne kartą žerta kritikos dėl dabartiniame pavadinime esančios sąvokos „genocidas“ – esą sovietinius nusikaltimus kaip genocidą akcentuojanti Lietuva menkina nacistinės Vokietijos įvykdytą žydų genocidą, prie kurio prisidėjo ir lietuvių kolaborantai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"